2023-iųjų gegužės 26-osios naktį Rusija paleido 17 raketų ir 31 bepilotį į Ukrainos teritoriją. Nukentėjo gyvenamieji namai, poliklinika, žuvo ir buvo sužeisti žmonės, tarp jų ir vaikai.
Tą pačią naktį Maskvos Vnukovo oro uoste nusileido iš Dubajaus atskridęs verslo reaktyvinis lėktuvas „Dassault Falcon 7X“. Iš orlaivio išlipo Ksenija Šoigu, tuomečio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu dukra, lydima Andrejaus Bokarevo – oligarcho, turinčio verslo interesų gynybos pramonėje. Jis taip pat savo lėktuvu į kurortus skraidina valstybinės technologijų korporacijos „Rostech“ vadovo Sergejaus Čemezovo žmoną.
S.Šoigu dukra į Dubajų skrido naudodamasi pasu, kurio serijos numeris prasideda skaičiumi 10, – tai rodo, kad šis dokumentas yra diplomatinis.
Išrinktųjų dokumentas
Asmenų, turinčių teisę gauti Rusijos diplomatinius pasus, sąrašas apibrėžtas įstatymu.
Be Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnų, tai ministrai, parlamentarai, kiti valdininkai. Pilnamečiai pareigūnų vaikai į šią kategoriją nepatenka, bet teisės aktas nurodo, kad diplomatiniai pasai gali būti išduodami ir kitiems asmenims Rusijos prezidento sprendimu.
Pirmąjį savo diplomatinį pasą K.Šoigu gavo 2017 m., kitą – 2021 m. Šiais dokumentais naudodamasi ji keliavo į Kiniją, Nyderlandus, Italiją, Šveicariją, Turkiją, Austriją, Prancūziją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Suomiją, Katarą, Izraelį, Azerbaidžaną ir Ispaniją.
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo sūnus Ilja Medvedevas diplomatinius pasus gavo 2012 ir 2017 metais. Su jais skrido į Italiją, Kroatiją, Šveicariją, Izraelį ir Prancūziją.
Aleksandras Mišustinas išskirtinį dokumentą pasiėmė 2020 m. sausio 27 d., praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jo tėvas Michailas Mišustinas buvo patvirtintas Rusijos premjeru. Tada naujai iškeptam diplomatui buvo tiktai 19 metų.
Oligarchas Olegas Deripaska ne kartą lankėsi JAV su diplomatiniu pasu. Šį dokumentą jis taip pat turėjo, pavyzdžiui, 2023 m. skrisdamas iš Maskvos į Indiją. Kitas milijardierius Ališeras Usmanovas diplomato statusu naudojosi keliaudamas į Miuncheną ir Sardiniją, kur yra turtuolio vilos.
Igoris Jusufovas, laikomas neoficialia D.Medvedevo „pinigine“, taip pat turi diplomatinį pasą.
Bendrovės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas naudojasi diplomatiniu dokumentu bent nuo 2013 m. Per tą laiką jis keliavo į Singapūrą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Egiptą, Iraną, Indoneziją, Kiniją, Indiją, Šveicariją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Portugaliją, Japoniją, Kroatiją, Suomiją, Norvegiją, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Maldyvus.
Diplomatiniai pasai buvo išduoti „Rostech“ vadovui S.Čemezovui ir „Rusijos geležinkelių“ generaliniam direktoriui Olegui Belozerovui.
Privilegijas turi ir faktiškai valstybės valdomos Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas, kurio tikrasis vardas yra Vladimiras Gundiajevas.
Prieš nutraukiant tiesioginius reisus iš Rusijos į Vakarų šalis su diplomatiniu pasu jis reguliariai skrisdavo į Vokietiją, Austriją ir Suomiją.
Nepaiso nurodymo grąžinti
Federalinės saugumo tarnybos generolai Aleksandras Bortnikovas, Sergejus Beseda, Sergejus Koroliovas ir Aleksejus Sedovas turi diplomatinius pasus: prieš plataus masto įsiveržimą į Ukrainą su jais spėjo nukeliauti į Prancūziją bei Šveicariją.
Viktoras Zubkovas, V.Putino bendražygis dar nuo tada, kai abu dirbo Sankt Peterburgo merijoje, irgi naudojasi diplomatinėmis privilegijomis. Dabar šis buvęs Rusijos premjeras vadovauja „Gazprom“ direktorių valdybai.
Oficialus prezidento padėjėjas Andrejus Fursenka su diplomatiniu pasu vyko į Teheraną, Berlyną, Vieną, Paryžių, Romą.
A.Fursenka yra garsiojo vasarnamių kooperatyvo „Ozero“ Leningrado srityje, vieno iš Rusijos korupcijos simbolių, narys: kadaise tapę V.Putino kaimynais šioje išskirtinėje teritorijoje, Kremliaus šeimininko bičiuliai susikrovė milijonus.
„Formaliai diplomatinis pasas yra tarnybinis dokumentas. Valstybės tarnautojai juo gali naudotis tik skrisdami į komandiruotes, o grįžę privalo atiduoti URM personalo skyriui.
Tačiau ši taisyklė galioja ne visiems. Į ypač svarbius asmenis, keliaujančius su diplomatiniu pasu kur nors į Žydrąjį Krantą, visada buvo žiūrima pro pirštus“, – pasakojo vienas buvęs Rusijos vyriausybės pareigūnas.
Daug garbės konsulų
V.Putino patarėjas A.Fursenka turi brolį Sergejų Fursenką, „Gazprombank“ viceprezidentą, kuris yra tarsi atvirkštinis diplomatas: jam suteiktas Bangladešo Respublikos garbės konsulo Sankt Peterburge vardas.
Rusijos milijardieriai seniai pamėgo tapti garbės konsulais: realių pareigų nėra, bet yra diplomatinės privilegijos.
Garbės konsulų statusą turi V.Putino „piniginės“ Genadijus Timčenka (Serbija) ir Jurijus Kovalčiukas (Tailandas). „Rosneft“ vadovo I.Sečino svainis Timerbulatas Karimovas yra Italijos garbės konsulas Ufos mieste.
Gresia netekti statuso
Akivaizdu, kad diplomatiniai pasai neturi būti dalijami pareigūnų draugams ar giminaičiams, tačiau Rusijoje galiojančios teisės normos tokio piktnaudžiavimo neleidžia sustabdyti.
Buvęs diplomatas Borisas Bondarevas aiškino, kam formaliai valstybė turi teisę išduoti išskirtinį dokumentą: „Diplomatinis pasas – tai asmens, kurį šalis įgalioja atstovauti jai užsienyje įvairiose pareigose, asmens tapatybės kortelė. Toks žmogus gali būti diplomatas, diplomatinis kurjeris ar tiesiog delegacijos narys kokiame nors svarbiame renginyje. Pavyzdžiui, diplomatinius pasus gauna ministrai ar gubernatoriai, jei kur nors vyksta su oficialiais vizitais.
URM diplomatinius pasus gali išduoti faktiškai bet kam. Jeigu prezidento administracija prašo tokio paso kuriam nors V.Putino draugui, dokumentas, žinoma, bus paruoštas.
Sveiko proto požiūriu tai yra piktnaudžiavimas. Patys diplomatai irgi piktnaudžiauja, nes teoriškai pasas turėtų būti naudojamas tik oficialių komandiruočių metu ir parvykus grąžinamas URM personalo skyriui, bet daugelis naudoja dokumentą privačioms kelionėms.“
Tiesa, dabar Rusijos diplomatinis pasas nesuteikia tiek daug privilegijų: bevizis patekimas į Šengeno zoną sustabdytas, o būtent dėl šios priežasties dokumentą taip vertino Rusijos elitas.
Kita vertus, išskirtinis pasas ne visuomet suteikia diplomatines privilegijas. „Jomis ir imunitetu gali naudotis tik diplomatai, akredituoti kurioje nors šalyje ar tarptautinėje organizacijoje. Tokie žmonės įgyja būsto, korespondencijos ir kitokią neliečiamybę, jiems netaikomi mokesčiai, negali būti keliamos baudžiamosios bylos. Jei tiesiog atvykote į užsienio valstybę su diplomatiniu pasu, bet nesate ambasados darbuotojas, tokiomis privilegijomis nesinaudojate“, – pabrėžė B.Bondarevas.
Nors formaliai valstybė gali suteikti diplomatinius pasus bet kam savo nuožiūra, priimančioji pusė turi teisę patikrinti, ar jis naudojamas tinkamai.
Nustačius pažeidimų paso turėtojas gali būti paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir gali būti pareikalauta, kad jis išvyktų. Jeigu fiksuojama sistemingų ar rimtų netinkamo naudojimosi dokumentais atvejų, bevizis režimas gali būti panaikintas visiems išskirtiniu statusu piktnaudžiaujančios šalies diplomatams.
Parengta pagal „The Insider“ inf.