Sekmadienį vyksiantys Lenkijos prezidento rinkimai žymi svarbų politinį etapą ne tik Varšuvai, bet, tikėtina, ir tolesniems šalies santykiams su Lietuva.

Dvikova tarp liberalaus Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio ir konservatyvaus istoriko Karolio Nawrockio gali nulemti, ar Donaldo Tusko vyriausybei pagaliau pavyks įgyvendinti žadėtas liberalias reformas be ideologiškai priešiško prezidento veto.

Tuo metu Lietuvai naujojo Lenkijos prezidento pasirinkimas lems, kokia kryptimi plėtosis dvišaliai santykiai: ar tai bus glaudūs, asmeniniais ryšiais grįsti santykiai, kokius matėme Andrzejaus Dudos ir Gitano Nausėdos laikotarpiu, ar vis dėlto naujasis prezidentas pirmenybę teiks bendradarbiavimui su didžiosiomis Europos valstybėmis, Lietuvą palikdamas antrame plane?

Štai ką reikia žinoti apie Lietuvai ir visai Europai svarbius kaimynės Lenkijos prezidento rinkimus.

[[ge:lrytas:lrytas:37795713]]

Ar laimėtojas paaiškės jau pirmajame rinkimų ture?

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) docentas Andrzejus Pukszto abejoja, kad viskas spręsis jau sekmadienį.

„Sakoma, kad kai vyksta sporto varžybos, viskas yra įmanoma, bet praeiti rinkimai rodo, kad visada tas antras turas būdavo. Tikėtina, kad ir šį kartą tas antras turas bus“, – portalui Lrytas komentavo politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:37861101]][[ge:lrytas:lrytas:37848142]][[ge:lrytas:lrytas:37807938]][[ge:lrytas:lrytas:37787759]]

Jei sekmadienį nė vienas kandidatas nesurinks daugiau nei 50 proc. balsų, du daugiausiai balsų susrinkę kandidatai susirungs dvikovoje antrajame rinkimų ture birželio 1 d.

Du ryškūs favoritai

Šių metų Lenkijos prezidento rinkimų epicentre – dvi priešingos politinės figūros: liberalus Varšuvos meras R. Trzaskowskis (palaikymas apklausose – 31 proc.) ir konservatyvus istorikas K. Nawrockis (25 proc.). Nors abu remia didesnes investicijas į gynybą ir stipresnę kariuomenę, jų požiūriai į pagrindines socialines, ekonomines ir tarptautines temas smarkiai skiriasi.

53 metų liberaliosios Piliečių platformos (PO) narys R. Trzaskowskis antrą kadenciją vadovauja Varšuvai kaip sostinės meras. 2020 m. jis jau buvo per plauką pralaimėjęs dabartiniam prezidentui A. Dudai.

Kaip pažymi „Reuters“, šiemet jis žada didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP, investuoti į lenkiškų ginklų ir technologijų pramonę bei „užtikrinti stiprią Lenkijos poziciją Europos Sąjungoje“.

R. Trzaskowskis taip pat palaiko abortų įstatymų liberalizavimą ir pabrėžia, kad „nori būti visų lenkų prezidentu“ – ne tik vienos ideologinės stovyklos atstovu.

[[ge:lrytas:lrytas:37880205]]

Tuo tarpu 42 metų Gdansko Antrojo pasaulinio karo muziejaus ir Istorinės atminties instituto vadovas K. Nawrockis į prezidento rinkimus eina su nacionalistinės Teisės ir teisingumo partijos (PiS) palaikymu.

Nors jis formaliai nepriklauso partijai, politologas A. Pukszto pabrėžia, kad „didele dalimi tai būtų A. Dudos prezidentūros tąsa“.

K. Nawrockis žada mažesnius mokesčius, pasitraukimą iš ES migracijos pakto ir Europos žaliojo kurso, bei laikosi tradicinės šeimos vertybių, priešindamasis LGBT teisių plėtrai.

Nors abu kandidatai pasisako už stiprią gynybą, jų požiūris į visuomenės moralės normas ir tarptautinį bendradarbiavimą – priešingi. Briuselio leidinys „Politico“ primena, kad K. Nawrockis rinkimų kampanijoje aiškiai pozicionuoja save kaip kovotoją prieš liberalizmą: mitinguose jis kartojo šūkį „ne už integracijos, o deportacijos centrus“, taip bandydamas susigrąžinti PiS elektoratą.

A. Pukszto prognozuoja, kad rinkimų dvikova tarp R. Trzaskowskio ir K. Nawrockio antrajame ture bus itin nuožmi.

[[ge:lrytas:lrytas:37880460]]

„Kova eina ir eis dėl 2–3 proc., jeigu jau kalbame apie antrąjį turą, nes yra pakankamai nusistovėjęs konservatyvusis elektoratas ir kairysis liberalusis elektoratas, o balsų pasidalijimas yra pakankamai vienodas“, – sakė politologas.

Rinkimų kampaniją temdė skandalas

K. Nawrockio rinkimų kampaniją pastarosiomis savaitėmis aptemdė skandalas, kuris žiniasklaidoje buvo pramintas „butuko istorija“. Kaip pranešė „Politico“, kandidatas buvo apkaltintas tuo, kad įgijo vieno kambario butą po to, kai pažadėjo pasirūpinti pagyvenusiu žmogumi, tačiau savo pažado neįvykdė. K. Nawrockis vėliau butą perdavė labdarai, tačiau tai nesustabdė viešų abejonių dėl jo moralės.

Rinkimų oponentai šio skandalo pro akis nepraleido. Per nacionalinę televizijos diskusiją R. Trzaskowskis kirto K. Nawrockiui: „Jūsų veidmainystė yra tiesiog neįtikėtina.“ Tuo tarpu parlamento pirmininkas, centristų partijos „Lenkija 2050“ kandidatas į prezidentus Szymonas Holownia rėžė: „Pasakysiu aiškiai – Karolis Nawrockis yra melagis.“

[[ge:lrytas:lrytas:37880321]]

Tačiau ar šis skandalas iš tiesų gali turėti esminės įtakos rinkimų baigčiai?

A. Pukszto mano, kad šios istorijos poveikis bus ribotas. „Ko gero, ji turės įtakos, bet nemanau, kad lemiamos. Gal kažkur 1–2 proc. nukrypo nuo K. Nawrockio, bet, ko gero, tai vis tiek nesukėlė žemės drebėjimo, kokio tikėjosi K. Nawrockio oponentai“, – svarstė politologas.

Ekspertas pažymėjo, kad konservatorių stovykla sumenkino istorijos svarbą, primindama, kad liberalūs merai, tarp jų ir Varšuvos meras R. Trzaskowskis, Lenkijos miestuose vykdė daug didesnio masto nekilnojamojo turto grąžinimo ir privatizacijos schemas. „Palyginus su tuo, to vieno kambario buto istorija tikrai yra menkniekis,“ – K. Nawrockio stovyklos poziciją įgarsino A. Pukszto.

Dar vienas ryškus K. Nawrockio rinkimų kampanijos momentas buvo jo apsilankymas Baltuosiuose rūmuose, kur jis susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir užsitikrino jo palaikymą.

Visgi, pasak A. Pukszto, D. Trumpo palaiminimas neturėtų suteikti kandidatui reikšmingo pranašumo. Mat D. Trumpo politika Lenkijoje didžiąja dalimi yra vertinama skeptiškai.

[[ge:lrytas:lrytas:37880384]]

„Jeigu kažkas žadėjo, kad čia bus antras žemės drebėjimas, tik K. Nawrockio naudai, tai, ko gero, tas irgi neįvyko. Dėl D. Trumpo Lenkijoje yra daug nerimo, Lenkijoje daug kam D. Trumpas yra nepriimtinas“, – pastebėjo ekspertas.

Anot politologo, konservatyvieji rinkėjai greičiausiai dar labiau sustiprino savo palaikymą K. Nawrockiui, matydami jį su D. Trumpu ir tai gali paskatinti pavienius šalininkus ateiti prie balsadėžės, tačiau mažai tikėtina, kad šis susitikimas gali įtikinti liberalesnius rinkėjus, jog „galima valdyti pasaulį su D. Trumpu ir iš to bus naudos“.

Trečioji jėga, galinti tapti lemiamu faktoriumi

Nors lenkų akys daugiausia krypsta į R. Trzaskowskio ir K. Nawrockio dvikovą, politikos stebėtojų ir visuomenės dėmesį vis labiau traukia trečias veikėjas – Slawomiras Mentzenas.

38-erių ekonomistas, mokesčių konsultantas ir kraštutinių dešiniųjų politikas šiuo metu stabiliai laikosi trečioje vietoje (13 proc.) nuomonių apklausose.

S. Mentzenas yra viena ryškiausių „Konfederacijos“ figūrų – tai nacionalistinis, euroskeptiškas, antisistemiškas politinis judėjimas, kuris sparčiai populiarėja tarp jaunesnių, valstybės aparatu ir tradicinėmis partijomis nusivylusių rinkėjų.

Jis pasisako už drastišką mokesčių mažinimą, pasitraukimą iš Europos žaliojo kurso, taip pat prieš papildomas teises LGBT bendruomenei. Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, jis siūlo Lenkijai „nedalyvauti svetimuose karuose“ ir akcentuoja šalies suverenumą.

[[ge:lrytas:lrytas:37880318]]

Vis dėlto jis nėra prorusiškas, pažymi A. Pukszto. „S. Mentzenas – nacionalistas, tautininkas, bet antirusiškas nacionalistas“ – pabrėžė politologas.

Pasak jo, S. Mentzeno iškilimas yra ir platesnių politinių pokyčių šalyje ženklas.

„Jis iš tikrųjų yra vertas dėmesio, nes niekas neprognozavo, kad jis gali pasiekti dviženklį rezultatą. Tai – nacionalistas euroskeptikas ir liberalas, kas liečia mokesčius ir ekonomiką“, – S. Mentzeną apibūdino politologas.

Jo gebėjimas sujungti radikalią tautinę retoriką su laisvos rinkos šalininkų interesais daro jį pavojingu varžovu tiek tradicinei dešinei (PiS), tiek liberaliai valdžiai.

„Jis sugebėjo pritraukti ir ultradešiniuosius, bet ir sugebėjo pritraukti tam tikrus liberalus, kurie yra nepatenkinti mokesčių politika. Tad čia yra tam tikras fenomenas.“ – paaiškino A. Pukszto.

Šios tendencijos taip iliustruoja Lenkijos dešiniųjų stovyklos susiskaldymą. „Ko gero, šiuo metu galime kalbėti, kad turime dvi stiprias parlamentines dešiniąsias partijas,“ – pabrėžė A. Pukszto. Viena – tradicinė, religinių ir tautinių vertybių pagrindu veikianti PiS, kita – radikalesnė, jaunesnė, labiau orientuota į nacionalizmą ir ekonominį liberalizmą – „Konfederacija“.

Nors panašu, kad S. Mentzenas neturi realių galimybių patekti į antrąjį rinkimų turą, jo rinkėjai gali tapti lemiamu veiksniu K. Nawrockio rezultatui. Jei didžioji dalis jų antrame ture balsuos už PiS remiamą K. Nawrockį, pagrindiniai kandidatai varžysis dėl 1 ar 2 proc. balsų, prognozuoja A. Pukszto.

[[ge:lrytas:lrytas:37880316]]

Rusijos vaidmuo

Užsienio politikos stebėtojams jau tapo įprasta ieškoti Rusijos pėdsako beveik kiekvienuose Europos rinkimuose – dezinformacijos kampanijų, finansinės paramos prorusiškiems kandidatams ir kitokio pobūdžio kišimosi.

Ketvirtadienį Lenkija iš tiesų pranešė apie mėginimus kištis į prezidento rinkimų kampaniją žinutėmis, atitinkančiomis Rusijos propagandą.

Nacionalinis tyrimų institutas (NASK) pranešė aptikęs „naujų informacinių operacijų, kuriomis siekiama destabilizuoti rinkimų procesą“ Lenkijoje.

Pranešimų turinys daugiausia susijęs su lenkų rinkėjus skaldančiomis temomis, įskaitant saugumo, užsienio politikos, migracijos ir socialinės bei ekonominės padėties.

Tačiau, pasak A. Pukszto, reikšmingo poveikio rinkimų rezultatams Rusijos kišimasis neturės. „Antirusiškumas, antiputiniškumas, ko gero, šiuo metu yra tas vienijantis faktorius visų lenkų atžvilgiu. <...> Jeigu nori surinkti bent jau kokius 4–5 proc. balsų, negali kelti proputiniškos vėliavos“, – paaiškino jis.

Net ir radikalios dešinės kandidatas S. Mentzenas, pasisakantis prieš paramą Ukrainai ir kviečiantis Lenkiją atsiriboti nuo karo, kruopščiai vengia bet kokių prorusiškų asociacijų.

[[ge:lrytas:lrytas:37880319]]

„S. Mentzenas agituoja atsitraukti nuo Ukrainos reikalų ir tai daro labai nuosekliai ir aiškiai, bet tuo pačiu jis neprisistato kaip prorusiškas kandidatas,“ – pabrėžė S. Pukszto.

Kaip pastebėjo britų kanalo „Sky News“ cituojama istorikė Karolina Wigura, nors dalis Lenkijos visuomenės jaučia „nuovargį nuo ukrainiečių srauto“, Ukrainos palaikymas išlieka viena svarbiausių ir plačiausiai palaikomų užsienio politikos linijų.

Tiek valdantieji, tiek opozicija žino: šioje temoje kalbama skirtingomis intonacijomis, bet turinys – beveik tas pats. „Skirtinga retorika, bet ta pati esmė,“ – apibendrino K. Wigura.

Kaip pažymi A. Pukszto, tarp visų 13 kandidatų vos vienas ar du paraštėse esantys kandidatai yra prorusiški – tačiau „nėra tokio, kuris turėtų šansą įeiti bent į pirmą penketuką su prorusiškumu, proputiniškumu“.

Tai išskiria Lenkiją iš kai kurių kitų Europos valstybių, kur radikalios jėgos dažnai taikosi į rinkėjų grupes, kurios palankiau žiūri į Rusiją arba kritiškai vertina Vakarų pagalbą Ukrainai ir turi realų šansą patekti į valdžią.

Reikšmė Lietuvai

Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė NATO, Europos Sąjungoje ir visame rytiniame saugumo flange. Tačiau kaip su nauju Lenkijos prezidentu gali keistis Varšuvos santykiai su Lietuva?

A. Pukszto tektoninių lūžių tradiciškai artimuose šalių santykiuose neprognozuoja, tačiau pastebi, jog laimėjus R. Trzaskowskiui, Lenkijos prioritetai galėtų krypti kitur.

„Nemanau, kad tai būtų kažkoks ryškus skirtumas. Ko gero, Gitanui Nausėdai, turint omenyje jo glaudžius santykius su A. Duda, būtų lengviau susitarti su K. Nawrockiu“, – svarstė politologas.

Kita vertus, jei rinkimus laimėtų Varšuvos meras R. Trzaskowskis, Lietuvai gali tekti pergalvoti savo diplomatinius kanalus.

„R. Trzaskowskio, kaip ir D. Tusko, vizijoje visgi Lenkija turi bendradarbiauti su Europos gigantais – tai yra su Vokietija ir Prancūzija. Drįsčiau manyti, kad, jeigu bus išrinktas R. Trzaskowskis, Lietuva vis dėlto atsidurs Lenkijos užsienio politikos šešėlyje“, – svarstė A. Pukszto.

Pastarieji mėnesiai rodo, kad premjeras D. Tuskas aktyviai telkia naują Europos šerdį kartu su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais.

Kaip rašo „Politico“, tai simboliškai iliustruoja praėjusį šeštadienį vykęs D. Tusko vizitas Kyjive drauge su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, naujuoju Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu.

[[ge:lrytas:lrytas:37880526]]

Tačiau ar toks suartėjimas su didžiaisiais ES žaidėjais gali nukreipti Lenkijos dėmesį nuo Lietuvos?

„Pastaruoju metu D. Tuskas parodė, kad jam labai gerai sekasi tartis ir su E. Macronu, ir su F. Merzu. Turint omenyje ir tam tikrą R. Trzaskowskio aroganciją, manau, kad gali tie susitikimai, kokie buvo tarp G. Nausėdos ir A. Dudos – labai intensyvūs ir labai reguliarūs – tapti stipriai retesni“, – spėliojo A. Pukszto.

Tačiau tai nebūtinai reikš atšalusius santykius – greičiau naują jų etapą, kuriame daugiau iniciatyvos gali tekti pačiai Lietuvai.

„Nebent čia kažkokį naują raktą suras Lietuvos diplomatai ir Lietuvos užsienio politikos kūrėjai,“ – pridūrė A. Pukszto.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad tiek K. Nawrockis, tiek R. Trzaskowskis pasisako už dideles išlaidas gynybai, paramą NATO ir kritinį požiūrį į Rusiją, bendradarbiavimas saugumo srityje, tikėtina, išliks stabilus, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų taps naujuoju Lenkijos prezidentu.

Didesnis skirtumas gali pasireikšti simboliniame lygmenyje – prezidentų susitikimų dažnumu, tarpininkavimo ES lygmeniu intensyvumu ir bendru tonu dvišaliuose santykiuose.

Kas pastatyta ant kortos Lenkijos prezidento rinkimuose: reikšmė Lietuvai, Rusijos šešėlis ir netikėtas žaidėjas