Mezgasi įtempta drama: įvardijo didžiausią Lenkijos prezidento rinkimų staigmeną

Didžiausia rinkimų staigmena – dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų kandidatai gavo pastebimai daugiau balsų, negu žadėjo prognozės.

Valdančiajai centristinei premjero Donaldo Tusko Piliečių koalicijai atstovaujantis 53 metų Varšuvos meras R.Trzaskowskis surinko 31,36 proc. balsų. Opozicinės dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ palaikomas Nacionalinės atminties instituto, tiriančio nacių ir komunistinių laikų nusikaltimus, vadovas 42 metų K.Nawrockis sulaukė 29,54 proc. balsų.

Įkandin jų išsirikiavo du kraštutinių dešiniųjų kandidatai, kartu gavę 21,15 proc. balsų: 38 metų Slawomiras Mentzenas iš Konfederacijos partijos (14,81 proc.) ir 58 metų europarlamentaras Grzegorzas Braunas (6,34 proc.).

Itin artimas dviejų rinkimų finalo dalyvių pasirodymas ir netikėti kraštutinių dešiniųjų rezultatai antrąjį turą birželio 1 d. daro visiškai nenuspėjamą.

Lenkijos prezidento pareigos vadinamos reprezentacinėmis, bet jos suteikia ir tam tikrą realią galią.

Konservatyvių pažiūrų šalies vadovo Andrzejaus Dudos veto trukdė premjerui Donaldui Tuskui, kurio vedama Piliečių koalicija atėjo į valdžią 2023 m., sušvelninti griežtą Abortų įstatymą ir įvykdyti kitokias reformas. Valdantieji tikisi, kad R.Trzaskowskio pergalė leistų jiems įgyvendinti dar neištesėtus rinkimų kampanijos pažadus. Bet sudėtingas sambūvis taptų dar komplikuotesnis, jei prezidentu būtų išrinktas K.Nawrockis.

Formaliu požiūriu – kas konkrečiai užims pirmąją ir antrąją vietas galutiniame protokole – rinkimai baigėsi visiškai nuspėjamai.

R.Trzaskowskis aiškiai tikėjosi pirmajame ture surinkti daug daugiau nei 30 proc. balsų, o ne vos įveikti šią simbolinę kartelę. Jo štabas neslėpė, kad geras rezultatas būtų reiškęs patogią persvarą prieš K.Nawrockį bent 4–5 proc., o ne varganais pusantro, kurie yra statistinės paklaidos ribose.

Savo ruožtu K.Nawrockio rezultatas buvo pastebimai aukštesnis nei ikirinkiminėse apklausose. Tokia situacija R.Trzaskowskiui ir jo komandai kelia nerimą.

Juo labiau kad Lenkijos apklausų rengėjai jose dažnai neįvertina kaimo rinkėjų, kurie labiau linkę palaikyti K.Nawrockį, balsų.

Praėjusio sekmadienio vakarą uždarius balsavimo apylinkes tiek R.Trzaskowskis, tiek K.Nawrockis kalbose rėmėjams jau šnekėjo apie save kaip apie būsimąjį Lenkijos prezidentą. Skirtumas tik tas, kad R.Trzaskowskio kalba buvo rami ir netgi raminanti: laimėjome pirmąjį turą, o dabar antrajame sieksime prezidento posto – viskas pagal planą, viskas gerai.

K.Nawrockio kreipimasis buvo pastebimai agresyvesnis. Rinkimų kampaniją jis pavadino nesąžininga ir iš karto pasiūlė oponentui surengti vienintelius sąžiningus debatus, taip pat paprašė kitų dešiniųjų kandidatų paremti jį antrajame rinkimų ture.

S.Mentzenas – klasikinis kraštutinis dešinysis: pasisako už Europos Sąjungos galių ribojimą, migracijos politikos griežtinimą ir prieš abortus, o G.Braunas išsiskiria dar labiau.

Jo rinkimų vajus buvo mišinys, kuriame susipynė akiplėšiškas antisemitizmas, protestai prieš Lenkijos ukrainizaciją, tokie performansai kaip ES vėliavos sudeginimas Katovicuose ar mitingo surengimas Ukrainos sukilėlių armijos kovotojų kapinėse Lenkijos rytuose, taip pat kitos akcijos, pavyzdžiui, ginekologo „civilinis sulaikymas“ už tai, kad jis atliko, G.Brauno nuomone, neteisėtą abortą.

Vis dėlto daugiau kaip 6 proc. balsų ir ketvirtoji vieta rinkimuose faktiškai įtraukia G.Brauną į pagrindinę politinę srovę ir suteikia politiniam judėjimui su juo priešakyje visas galimybes savarankiškai patekti į Lenkijos parlamentą per 2027 m. rinkimus.

Tolesnis tokių politikų populiarumo augimas gali neatpažįstamai pakeisti iš pradžių Lenkijos politinį kraštovaizdį, o paskui ir patį šios šalies gyvenimą.

R.Trzaskowskis jau neatrodo favoritas, nes dešiniųjų kandidatai pirmajame ture iš viso surinko daugiau nei 50 proc. balsų, o tarp likusiųjų ne visi pasirengę besąlygiškai palaikyti Varšuvos merą lemiamame etape.

Be to, sociologai kalba apie neįprastai mažą vyresnių negu 60 metų lenkų aktyvumą pirmajame ture, o tai teoriškai atveria papildomus balsų rezervus K.Nawrockiui, kuriam pirmenybę teikia šios amžiaus grupės rinkėjai.

Vis dėlto rinkimų likimo negalima vadinti iš anksto nulemtu. Pirma, ne visi S.Mentzeno ir G.Brauno rinkėjai antrajame ture balsuos už K.Nawrockį. Taip yra ir dėl pragmatinių priežasčių: jie nesuinteresuoti radikaliai sustiprinti K.Nawrockį remiančią partiją „Teisė ir teisingumas“, priešingai – nori ją susilpninti.

„Tvarka ir teisingumas“ per 8 metus valdžioje nebuvo palankus kitoms dešiniosioms partijoms, maža to, jas nuteikinėjo prieš save: arba įvedinėjo pandemijos ribojimus, kuriems priešinosi tiek S.Mentzenas, tiek G.Braunas, arba ėjo į kompromisus su ES.

Antra, jei K.Nawrockis kampaniją sukoncentruos į vyresnių žmonių simpatijų pelnymą antrajame ture, R.Trzaskowskis gali padaryti viską, kad jaunesnius rinkėjus įtikintų balsuoti už jį.

Apklausa po pirmojo turo parodė paradoksalų rezultatą: jei prezidentą būtų rinkę tik jaunesni nei 29 metų lenkai, nei R.Trzaskowskis, nei K.Nawrockis nebūtų patekę į antrąjį turą. Šioje amžiaus grupėje pirmąsias dvi vietas užėmė S.Mentzenas ir nesisteminis kairiųjų politikas 45 metų Adrianas Zandbergas. Kitaip tariant, teoriškai erdvės naujiems balsams yra, tik klausimas, kaip sukurti tinkamą strategiją jiems susirinkti.

Mobilizuojant rinkėjus lemiamos gali būti dvi daugiatūkstantinės demonstracijos, kurios vyks likus lygiai savaitei iki rinkimų, gegužės 25 d.: R.Trzaskowskis ketina vadovauti „Patriotų maršui“, K.Nawrockis – „Maršui už Lenkiją“.

Pirmasis rinkimų turas Lenkijos visuomenei atskleidė 54 metų Maciejų Maciaką – iki šiol nežinomą Gerovės ir taikos judėjimo lyderį, bene vienintelį atvirai prorusišką lenkų politiką.

Jis kalba apie susižavėjimą Vladimiru Putinu ir būtinybę Lenkijai bendradarbiauti su perspektyvia Rusijos rinka, ragina nutraukti bet kokią paramą Ukrainai, kuri, anot jo, akivaizdžiai pralaimi karą, o jį užbaigti žada per 24 valandas, uždarydamas pagrindinį Vakarų ginkluotės tiekimo transporto mazgą – aerodromą netoli Žešuvo. Politikas rūko tik nelegaliai įvežtas baltarusiškas „Minsk“ cigaretes, kurias vadina tikrai vyriškomis.

Pasak ekspertų, M.Maciaku Rusija išbando Lenkijos kontržvalgybos veiksmingumą rinkimų sistemos požiūriu. Vėliau tai gali būti panaudota siekiant sukurti tinkamesnį kandidatą kokiuose nors būsimuose rinkimuose.

Dėl paties M.Maciako įregistravimo fakto Lenkijoje kilo klausimas dėl būtinybės keisti Rinkimų įstatymą. Dabar bet kuris asmuo, norintis tapti kandidatu į prezidentus ir gauti tribūną nacionalinėje žiniasklaidoje, Centrinei rinkimų komisijai turi pateikti 100 tūkst. jį remiančių žmonių parašų. M.Maciako precedentas leidžia manyti, kad šie parašai gali būti ne surinkti, o gauti neteisėtai. Tačiau pirmasis rinkimų turas taip pat parodė, kokią vietą Lenkijos politinėje scenoje užima veikėjai, kurių pažiūros panašios į M.Maciako, – jis gavo vos 0,19 proc. balsų.