Po mediko Li Wenliango mirties praėjo penkeri metai, tačiau jis nepamirštas: tai byloja jo profilio paskyra kiniškame socialiniame tinkle „Weibo“, panašiame į platformą „X“.
Dešimtys, o kartais net šimtai tūkstančių kinų kasdien aplanko pirmojo apie koronavirusą įspėjusio mediko paskyrą. Jausminguose komentaruose Li Wenliango tėvynainiai dalijasi savo rūpesčiais ir baimėmis, kartais išlieja įniršį ir išsako kritikos.
Vienas vartotojų rašo: „Praėjo penkeri metai! Privalau apie tave galvoti. Pasaulis tampa vis labiau išsigimęs.“
Siekia trinti iš atminties
Koronavirusas Kiniją tikriausiai pakeitė labiau nei bet kurią kitą šalį. Užsienio politikos srityje Pekinas nusigręžė nuo Vakarų.
Valstybės viduje prezidento Xi Jinpingo vadovaujamos Komunistų partijos valdžia yra labiau autoritarinė ir represinė, nei buvo per pastaruosius dešimtmečius.
Kinija iki šiol jaučia izoliacijos dėl pandemijos pasekmes. Jos pasireiškia mažais ekonomikos augimo skaičiais, mažėjančiu gimstamumu, kylančiu nacionalizmu.
Vis dėlto pandemija atrodo kaip reiškinys iš tolimos praeities. Galiausiai apie 1,4 mlrd. piliečių valstybė primetė dalinį atminties praradimą. Joks memorialas neturi priminti mirčių nuo pražūtingojo viruso. Niekas neturi viešai vertinti nulinio COVID-19 politikos klaidų – strategijos, kai keltas tikslas visiškai sustabdyti viruso plitimą, o ne tiesiog suvaldyti jo mastą.
Šįmet sukako 5 metai nuo pandemijos pradžios, tačiau valstybės kontroliuojama žiniasklaida Kinijoje tai pamini tik probėgšmais, jei apskritai tai daro.
Bet dar labiau stebina, kad tiek daug žmonių gydytojo Li Wenliango paskyroje vis dar prisimena savo didvyrį ir jo veiklą.
„Visi, kurie turi sąžinę, niekada tavęs nepamirš!“ – rašo vienas komentatorius. Įkelta beveik 14 milijonų panašių žinučių – ir tai tik matomų.
Visuotinė cenzūra galėjo pašalinti daug komentarų. Kai kuriuose vartotojai gedi neseniai mirusių savo tėvų, rašo atsisveikinimo laiškus, skundžiasi vargais kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, profesiniais rūpesčiais.
Grasino net kalėjimu
Akių gydytojas Li Wenliangas buvo žmogus, kuris laisvalaikiu mielai fotografavo, mėgavosi kepta vištiena ir žaidė su savo vaiku.
2019 m. pabaigoje gydytojas tapo didvyriu. Jis nustatė, kad skubiosios pagalbos skyriuje, kuriame dirbo, vis daugiau pacientų miršta nuo mįslingos plaučių ligos.
Vienoje pokalbių grupėje 33 metų Li Wenliangas įspėjo savo kolegas iš Uhano medicinos universiteto dėl viruso, panašaus į SARS – sunkų ūminį kvėpavimo sindromą.
Praėjus kelioms valandoms po interneto platformą „Weibo“ pasklido grotažymė WuhanSARS. Tuomet įsikišo cenzūra.
Po keturių dienų gydytoją išsikvietė saugumo tarnybos pareigūnai ir privertė, jų manymu, netinkamą elgesį įvertinti savikritiškai.
Be to, Li Wenliangas privalėjo pažadėti neplatinti jokių tolesnių „gandų“, nes pateks į kalėjimą.
Prireikė kelių savaičių, kol Kinijos vyriausybė pripažino, kad virusas egzistuoja.
Kirčiai maniusiems kitaip
Ar buvo galima užkirsti kelią pasaulinei epidemijai, kuri oficialiai nusinešė daugiau nei 7 milijonus gyvybių? Pavyzdžiui, jei Kinijos valdžios institucijos būtų rimtai vertinusios Li Wenliango perspėjimus ir jų veiksmai būtų buvę skaidrūs?
Taip, mano 69-erių kinė rašytoja Fang Fang, daugelį dešimtmečių gyvenanti Uhano mieste. Prieš 5 metus, kai pasaulyje pirmą kartą dėl COVID-19 buvo paskelbtas karantinas, ji dienoraštyje išsamiai aprašė žmonių kančias.
Paskesniais mėnesiais milijonai kinų skaitė Fang Fang tekstus internete. Tačiau ir rašytoja buvo nutildyta – pašalinti įrašai, atimtas leidimas skelbti informaciją ir uždaryta paskyra socialinėje žiniasklaidoje.
„Sveika visuomenė privalo turėti daugiau nei vieną balsą“, – sakė Li Wenliangas savo paskutiniame interviu Kinijos verslo naujienų leidiniui „Caixin“ , kurio valdantieji nė karto necenzūravo.
Sunku suvokti, tačiau tai neįmanoma dabartinėje Xi Jinpingo valdomoje Kinijoje, kur, panašu, svarbus yra tik valstybės prezidento balsas.
Surišo ekspertams rankas
Manoma, jog pražūtingasis virusas išplito iš Uhano miesto Huanano žuvų turgaus. 2020 m. sausio 1 d. vyriausybė uždarė turgavietę, kaip buvo pranešta, dezinfekuoti. Įrodymų pėdsakai buvo sunaikinti.
Dabar sunykęs pastatas apdengtas plastikiniais tentais. Norintys jį nufotografuoti rizikuoja turėti nemalonumų su saugumo tarnybomis.
Kinijos vadovybė ir toliau atsisako ištirti pandemijos priežastis. Po pirmojo viruso proveržio Uhane Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) teko daugiau nei metus laukti, kol pagaliau į miestą galėjo nusiųsti savo ekspertų delegaciją.
Tai, ką pamatė epidemiologai, buvo iki smulkmenų kontroliuojamas Komunistų partijos šou.
Mokslininkai dirbo akylai saugomame burbule. Netgi spaudos konferencija tapo inscenizacija.
„Dabar baigėme Kinijos, kaip viruso kilmės šalies paieškos, dalį“, – tokia buvo Kinijos nacionalinės sveikatos apsaugos komisijos atstovo Mi Fengo išvada. Jis rekomendavo viruso toliau ieškoti kitose šalyse, pavyzdžiui, Pietryčių Azijoje.
PSO atstovai ant pakylos sėdėjo kaip suakmenėję: matyt, nebuvo pagalvoję, kad Kinijos valdžios institucijos ketina jais pasinaudoti dėmesiui atitraukti.
Bet tyrėjai, siekdami neprarasti galimybės ateityje patekti į Kiniją, negalėjo sau leisti jokio prieštaravimo.
Dabar PSO nebenori slėpti savo nusivylimo. Daug kartų buvo reikalaujama iš Pekino pagaliau pateikti duomenis dėl koronaviruso kilmės. Tai moralinė ir mokslinė būtinybė, aiškino vienas PSO pareigūnų. Kinija ignoruoja raginimą.
Kelia skirtingas versijas
JAV Centrinė žvalgybos agentūra po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus pareiškė, jog labiau tikėtina teorija, kad virusas atsirado laboratorijoje, o ne gamtoje.
Kovoje dėl viruso kilmės nustatymo Kinijos komunistų partijos atstovai platina savo teoriją: esą virusas buvo sukurtas vienoje JAV biologinio ginklo laboratorijoje. Šį užkratą JAV kariai atvežę į Kiniją per 2019 m. Uhane vykusias 7-ąsias pasaulio kariškių sporto žaidynes. Didelė dalis kinų tiki šiuo pasakojimu, nors, pasak mokslininkų, nėra jokių įrodymų.
Pirmiausia šia istorija tikriausiai siekiama nukreipti dėmesį nuo Kinijos klaidų.
Iš tikrųjų kinų vadovybei net pavyko griežta nulinio kovido politika, kuria siekta iš pradžių virusą beveik visiškai sustabdyti.
Tačiau itin užkrečiamos naujos atmainos „Omikron“ nepavyko sulaikyti. Kinijos institucijos uždarė milijoninius miestus, gyventojai daugelį mėnesių negalėjo išeiti iš savo namų.
Valstybės organizuotas maisto produktų ir medikamentų tiekimas iš pradžių strigo. Šanchajuje, turtingiausiame šalies didmiestyje, žmonės badavo.
Beveik kiekvienas šio miesto gyventojas gali papasakoti skaudžią anų laikų istoriją. Apie onkologine liga sergantį kaimyną, kuris nebegavo medikamentų ir nušoko nuo stogo. Arba nėščiąją, kurios, nepasidariusios koronaviruso testo, nepriėmė ligoninė, ir moteris patyrė persileidimą.
Tik 2022 m. pabaigoje, kai Kinijoje kilo protestai, partijos vadovybė pakeitė kursą ir atsisakė nulinio kovido politikos. Niekas nebeprivalėjo kasdien atlikti greitojo testo ar prie prekybos centro nuskenuoti specialaus kodo. Pasibaigus tokių elgesio taisyklių galiojimui žlugo sveikatos priežiūros sistema. Vaistinės buvo tuščios, ligoninės perpildytos, krematoriumai perkrauti.
Klausimas, kiek gyvybių nusinešė koronaviruso pandemija, – tabu. Oficialiai nuo kovido Kinijoje mirė 122 tūkst. žmonių, tačiau net partiniuose sluoksniuose šis skaičius laikomas neįtikėtinu.
Studija, kurią rengiant dalyvavo Honkongo universiteto tyrėjai, nurodo 1,4 mln. mirčių.
Motina žeria kritiką
2020 m. vasario 1 d. gydytojas Li Wenliangas įkėlė į „Weibo“ paskutinę žinutę: „Šiandien greitasis testas buvo teigiamas. Jaudulys atslūgo, diagnozė galiausiai patvirtinta.“
Vos po savaitės, vasario 7-ąją, gydytojas mirė. Žmona tuo metu buvo nėščia. Ji dabar su dukterimi ir sūnumi gyvena pas uošvius.
Neseniai pasirodė Li Wenliango tėvų vaizdo įrašas. Motina pratrūksta verkti, kai kalba apie savo sūnaus mirtį, ir atvirai kritikuoja valdžios institucijas.
„Kai Li mirė, mums net neleido paskutinį kartą jo pamatyti – nei pro ligoninės stiklo langą, nei laidojimo salėje“, – teigė gydytojo motina.
Interneto platformoje „Weibo“ ir toliau prisimenamas žmogus, kuris pirmasis įspėjo pasaulį dėl koronaviruso grėsmės. Jam reiškiama pagarba.
„Nebuvo lengva mums per praėjusius metus, bet dabar prie durų laukia pavasaris“, – rašo vienas „Weibo“ vartotojų. Kitas pažada: „Gydytojau Li, istorija jus prisimins.“
Ir nesvarbu, ar Kinijos vadovybei tai patinka, ar ne.
Žvilgsniai krypsta į laboratoriją
Baltieji rūmai pristatė atnaujintą COVID-19 skirtą interneto svetainę, kurioje teorija, kad virusas nutekėjo iš Kinijos laboratorijos, pateikiama kaip paaiškinanti tikrąją pandemijos kilmę.
Tinklalapyje covid.gov, kuriame anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama informacijai apie skiepus ir testavimą, dabar pateikiamas prezidento Donaldo Trumpo atvaizdas ir kritikuojama su pandemija susijusi politika, įgyvendinta jo pirmtako Joe Bideno. Taip pat taikomasi į buvusį J.Bideno vyriausiąjį patarėją medicinos klausimais Anthony Fauci, nes jis propagavo „prioritetinį naratyvą, kad COVID-19 atsirado natūraliai“.
Tinklalapyje pateikiami penki punktai, kuriais grindžiama viruso nuotėkio iš laboratorijos teorija. Pažymima, kad Uhane, kur buvo užregistruotas pirmasis žinomas koronaviruso atvejis, yra įsikūrusi Kinijos pagrindinė SARS tyrimų laboratorija, kuri praeityje atliko tyrimus esant netinkamam biologinės saugos lygiui.
„Pagal beveik visus mokslo kriterijus, jei būtų įrodymų, liudijančių natūralią kilmę, jie jau būtų paaiškėję, bet taip nebuvo“, – tvirtinama tinklalapyje.
Toks vertinimas sulaukė Kinijos kritikos. Pekinas pareiškė, jog labai mažai tikėtina, kad COVID-19 kilo iš laboratorijos, ir paragino JAV liautis politizavus kilmės atsekimo klausimą.
Parengta pagal „Focus“ inf.