Vladimiras Putinas oficialiai padėkojo Šiaurės Korėjos kariams už dalyvavimą mūšiuose su ukrainiečiais Kursko srityje. Kremliaus propaganda, kelis mėnesius atkakliai neigusi korėjiečių karių dalyvavimą, ėmė visais būdais girti jų kovines savybes.

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-unas savo ruožtu pažadėjo, kad prireikus vėl gins Rusiją nuo, anot jo, JAV tarnų.

Tačiau realūs Šiaurės Korėjos dalinių dalyvavimo kare rezultatai nėra tokie spindintys.

Fronte jie veikė lyg atklydėliai iš Antrojo ar netgi Pirmojo pasaulinio karo laikų: išsiskyrė pasenusia karine taktika, prasta komunikacija ir neįtikėtinais nuostoliais per vadinamuosius „mėsos šturmus“.

[[ge:lrytas:lrytas:37962000]]

Be to, korėjiečių kontingentą iš esmės sudarė tik lengvieji pėstininkai be sunkiosios ginkluotės, tad įgyta kovinė patirtis vargu ar turės reikšmingos įtakos potencialiame konflikte su Pietų Korėja. Tolesnio jų dalyvavimo Rusijos ir Ukrainos kare tikimybė yra abejotina.

Neigė, abejojo, pripažino

Rusija ilgai ir nuosekliai neigė, kad į karą su Ukraina tiesiogiai įsitraukė Šiaurės Korėja.

[[ge:lrytas:lrytas:37790104]][[ge:lrytas:lrytas:38013125]][[ge:lrytas:lrytas:38023823]][[ge:lrytas:lrytas:37756296]]

Pirmosios žinios apie šios šalies pajėgas fronte pasirodė dar pernai spalį.

Tačiau formaliai toks dalyvavimas – kaip ir Šiaurės Korėjos ginklų tiekimas Maskvai – pažeidė tarptautines sankcijas Pchenjanui. Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos aiškiai draudžia Šiaurės Korėjai teikti karinę pagalbą ir paramą bet kam.

Neatsitiktinai 2024 m. spalio 30 d. Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia pareiškė, jog Ukrainos sąjungininkai iš Vakarų neva pasiekė naują dugną skleisdami atvirą dezinformaciją apie korėjiečių vaidmenį, ir sušaukė JT Saugumo Tarybos posėdį šiuo klausimu.

2025 metų sausį Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti, jo žodžiais, painias spekuliacijas laikraštyje „The New York Times“ apie didelius Šiaurės Korėjos kariuomenės nuostolius Kursko srityje.

Maždaug tokiu pačiu tonu pernai rudenį reagavo ir Šiaurės Korėjos atstovai.

Tačiau Kursko operacijos pabaiga ir daugiau ar mažiau neutralus JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos požiūris į de facto tarptautinės teisės pažeidimus privertė Maskvą nustoti slėpti akivaizdžius faktus.

2025 m. balandžio 26 d. raportuodamas V.Putinui Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pirmąkart oficialiai pripažino, kad Kursko srityje kariavo Šiaurės Korėjos daliniai. Tuo pat metu V.Gerasimovas pranešė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupuotės sunaikinimą šiame Rusijos regione.

Vėliau V.Putinas savo vardu išleido atskirą pareiškimą, kuriame, be kita ko, buvo kalbama apie „korėjiečių karių didvyriškumą, aukštą specialiosios parengties lygį ir pasiaukojimą, jie petys į petį su rusų kovotojais gynė mūsų Tėvynę kaip savo“, taip pat apie kažkokius jų žygdarbius: „Rusijos tauta niekada nepamirš korėjiečių specialiųjų pajėgų karių žygdarbio. Mes visada gerbsime korėjiečių didvyrius, paaukojusius gyvybes už Rusiją, už mūsų bendrą laisvę kartu su savo ginklo broliais rusais.“

[[ge:lrytas:lrytas:38080291]]

O Kim Jong-unas papasakojo apie „šventą misiją“ kovoti su „imperialistinių valstybių avangardu“, kurį sudaro „neonacių okupantai“ iš Ukrainos.

Šiaurės Korėjos liaudies armijos (ŠKLA) Vyriausiosios politinės valdybos viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Pak Yong-ilas žengė dar toliau ir operaciją Kursko srityje pavadino „teisingumo pergale prieš tikrą šėtoną“.

Gegužės 9 d. kariniame parade Raudonojoje aikštėje V.Putinas priėjo prie aukšto rango Šiaurės Korėjos kariškių delegacijos ir net apkabino vieną iš jų – generolą pulkininką Kim Yong-boką, ŠKLA Generalinio štabo viršininko pavaduotoją ir 11-ojo šturmo korpuso vadą.

Specialioje kalboje 2025 metų gegužės 11-osios naktį, kai Kremliui buvo pateiktas pasiūlymas atnaujinti derybas su Ukraina Stambule, V.Putinas vėl paminėjo Šiaurės Korėjos karių drąsą, didvyriškumą ir profesionalumą. Be to, jų garbei žadama pavadinti gatves ir aikštes, taip pat pastatyti paminklus išlaisvintose Kursko srities gyvenvietėse.

Patyrė daug nuostolių

Iš pradžių atrodė, kad Šiaurės Korėjos kontingentas Kursko srityje visiškai neatsižvelgė į šiuolaikinio karo realijas, bet laikui bėgant prisitaikė prie jų.

Remiantis Rusijos pareigūnų ir kai kurių vadinamųjų karo korespondentų formuluotėmis, korėjiečių įtraukimas į karo veiksmus pateikiamas būtent kaip „Šiaurės Korėjos specialiosios paskirties pajėgų dalyvavimas kontrteroristinėje operacijoje“ – ji buvo paskelbta Kursko srityje 2024 m. rugpjūčio 10 d. po ukrainiečių puolimo regione.

Reikėtų turėti galvoje, kad Šiaurės Korėjos specialiosios pajėgos – tai ne klasikinės specialiųjų operacijų pajėgos, o lengvoji pėstininkija su gera fizine bei ugnies parengtimi.

[[ge:lrytas:lrytas:38080290]]

Vienas rusų karo korespondentas atvirai rašė, kad atsiųsti kariai yra pastebimai jaunesni nei įprastas Rusijos kariuomenės karys. Jei tikėtume kitu propagandiniu reportažu, jų amžius vidutiniškai svyruoja nuo 23 iki 27 metų, o savanoriai Rusijos pajėgose daugiausia yra vyresni nei 45 metų.

Pirmosios žinios apie atvykėlių „kovinį krikštą“ ir patirtus nuostolius pasirodė 2024 m. lapkritį ir apsiribojo tik Kursko kryptimi, nors Šiaurės Korėjos vėliava, tikriausiai siekiant psichologinio poveikio, buvo anksčiau iškelta ir Donbaso kalvose.

Pietų Korėjos žvalgybos skaičiavimu, 15 tūkst. korėjiečių kontingento bendri nuostoliai siekė 4,7 tūkst. žmonių, iš jų 600 žuvo. Remiantis Vakarų vertinimais, 2025 m. sausį iš 11 tūkst. karių mažiausiai 1,5 tūkst. buvo žuvę, dar 3,5 tūkst. sužeisti arba dingo be žinios. Tai reiškia, kad nuostoliai viršijo 20 proc. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Generalinis štabas konstatavo, kad dvi iš trijų Šiaurės Korėjos brigadų prarado kovinį pajėgumą.

Taktika – pražūtinga

Tokios didelės netektys paaiškinamos, be kita ko, beviltiškai pasenusia taktika, kurios iš pradžių laikėsi Šiaurės Korėjos kariai.

Štai kaip tai apibūdino vienas Rusijos karinis instruktorius: „Sunkiausia buvo paaiškinti korėjiečių vadams, kad šturmo operacijos didelėmis pajėgomis yra neperspektyvios. Sąjungininkai norėjo gražiai pulti, įtraukdami net ne būrius, o kuopas. Bet realių kovos veiksmų metu jie greitai suprato, kad taip daug nepasieks. Tada iš karto persigrupavo į mažas grupes, kurios ir parodė rezultatą.“

Iš tiesų praėjusią žiemą Ukrainos šaltiniai paskelbė nemažai vaizdo įrodymų, kad Šiaurės Korėjos kariai puola tankiomis pėstininkų grandinėmis per laukus, atviras vietoves, visu ūgiu, be jokių bandymų užsimaskuoti.

Gyvosios bangos taktika, iš esmės kopijuojanti Rusijos kariams gerai žinomus „mėsos šturmus“, korėjiečių atveju tapo dar pražūtingesnė, nes siekiant didinti mobilumą ir judėjimo pėsčiomis greitį pėstininkų ekipuotė buvo maksimaliai palengvinta, atsisakant net sunkių šalmų ir neperšaunamųjų liemenių.

[[ge:lrytas:lrytas:38080289]]

Beje, terminas „gyvoji banga“ kalbant apie šturmo operacijas imtas vartoti būtent Korėjos kare 1950–1953 metais: daugiau nei prieš septynis dešimtmečius šiaurės komunistų atakas taip apibūdino amerikiečių generolas Douglasas MacArthuras.

Atgyvenęs mąstymas juntamas ir žuvusio Šiaurės Korėjos kario dienoraščio puslapiuose, kuriuos paviešino Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos. Įrašuose kalbama apie besąlygišką ištikimybę partijai ir vyriausiajam vadui Kim Jong-unui bei apie „antiimperialistinės ir klasių kovos“ uždavinius.

Juose buvo ir netikėta instrukcija, kaip kovoti su Ukrainos dronais naudojant gyvą jauką – kareivį, kuris turi atitraukti bepiločio operatoriaus dėmesį į save, kol bendražygiai iš priedangos šaudo į aparatą ir bando jį numušti.

Vietoj nelaisvės – mirtis

Susidomėjimą kelia korėjiečių ginkluotė ir ekipuotė.

Ukrainos karinis apžvalgininkas Jurijus Butusovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Šiaurės Korėjos kariškis – ne žemesnio rango nei kuopos vadas, žuvęs Ukrainos pozicijų šturmo metu Kursko srityje.

Jis turėjo dokumentą be nuotraukos, išduotą 2024 m. rugsėjį papulkininkio iš Tuvos vardu, – tai Rusijos regionas Pietų Sibire, besiribojantis su Mongolija, – taip pat bloknotą su įrašais korėjiečių kalba.

Šis žmogus vilkėjo rusišką žieminę uniformą ir turėjo automatą AK-12 bei pusiau automatinį šautuvą „Šernas“ („Vepr“), skirtą 12-ojo kalibro šoviniais numušti dronus.

[[ge:lrytas:lrytas:38080288]]

J.Butusovas pažymėjo, kad korėjietis buvo aprūpintas daug geriau negu Rusijos kariai, kovoję Kursko srityje. Žuvusysis turėjo Kinijoje pagamintą skaitmeninį radijo ryšio prietaisą „Kirisun“, papildomas baterijas, signalinę raketą. Tuo pat metu, kiek galima spręsti, vietovėje jis orientavosi pagal popierinius žemėlapius.

Ukrainos pusė stengėsi įtikinti Šiaurės Korėjos karius pasiduoti, žadėdama jiems naują gyvenimą Pietų Korėjoje, – atitinkami raginimai buvo spausdinami ant skrajučių, imituojančių Šiaurės Korėjos banknotus.

Bet į nelaisvę pavyko paimti tik du žmones, o tai iš esmės patvirtina tiek aukštą korėjiečių kariškių drausmę ir moralinę dvasią, tiek veiksmingą propagandinį darbą – įtikinimą, kad privalu susisprogdinti granata, jei kyla grėsmė patekti į nelaisvę.

Kontingento papildymai iš Šiaurės Korėjos, skirtingai nei pirmoji banga, atvykdavo jau su inžineriniais ir elektroninės kovos daliniais – kitaip tariant, buvo taikomasi prie Rusijos ir Ukrainos karo sąlygų.

Be to, korėjiečių vadovybė darė tam tikras pauzes, kad atkurtų ir reorganizuotų savo pajėgas.

Galiausiai, kaip teigė Ukrainos kariškiai, korėjiečiai greitai mokėsi ir sėkmingai naikino dronus iš šaulių ginklų.

Fronte nestigo painiavos

Remiantis prieinama informacija ir Vakarų bei Pietų Korėjos pareigūnų vertinimais, kontingento iš Šiaurės Korėjos dydis, įskaitant papildymus, Kursko srityje neviršijo 15 tūkst. žmonių.

[[ge:lrytas:lrytas:38080301]]

Tai gana nedaug ne tiktai Rusijos ir Ukrainos karo mastu, kur bendras priešiškų armijų personalo skaičius greičiausiai viršija 1 mln. žmonių, bet ir tokiam izoliuotam karo veiksmų rajonui kaip ukrainiečių sukurtas Kursko placdarmas.

Geriausiu atveju Šiaurės Korėjos kariai sudarė nuo ketvirtadalio iki trečdalio Rusijos ginkluotųjų pajėgų grupuotės, įtrauktos į operaciją Kursko srityje. Bet svarbiausia, kad jie kariavo beveik nesąveikaudami su kitais daliniais ir be papildomos technikos bei sunkiosios ginkluotės (neskaitant 60 mm kalibro minosvaidžių).

Net Rusijos karo propagandininkai mano, kad paskelbtos nuotraukos, kuriose matyti korėjiečiai, dalyvaujantys karo veiksmuose Kursko srityje, yra surežisuotos. Bet kartu jie pateikia itin iškalbingą sąjungininkų kovinių savybių apibūdinimą: „Mūsų kariškiai juos su pagarba vadina nučiuožusiais, nes korėjiečiai nejautė baimės. Jie nebėgo iš mūšio lauko. Iš pradžių netgi nesislėpė nuo dronų, nes dar nesuprato naujų karo technologijų.“

Vienas propagandinis „Telegram“ kanalas pripažįsta, kad šiaurės korėjiečiai stulbindavo Rusijos karininkus kai kuriais pasiūlymais, neatsižvelgiant į karo realybę, – pavyzdžiui, pulti plačiu frontu.

Dėl kalbos barjero buvo faktiškai neįmanoma vykdyti bendrų operacijų ar veikti mišriomis pajėgomis. Ta pati priežastis lėmė, kad Rusijos dronų operatoriams tekdavo keisti skrydžių maršrutus, nes saviškių ugnimi numuštų bepiločių skaičius ėmė viršyti sveiko proto ribas.

Kautis – plikomis rankomis

Dar daugiau klausimų kelia įvairių rusiškų šaltinių kaip pagal komandą paskelbti neva unikalūs kadrai apie Šiaurės Korėjos karių rengimą poligonuose Rusijoje.

Viename tokių vaizdo įrašų korėjiečiai treniruojasi plikomis rankomis kovoti prieš peiliu ginkluotus priešus. Kitame įraše kartu su neabejotinai būtinais grupinių veiksmų, šaulių kovos ir priešo tranšėjų užėmimo pratimais demonstruojamas peilių mėtymas ir smūgiai į automobilių padangas.

[[ge:lrytas:lrytas:38080302]]

Parodyti įgūdžiai nėra visiškai nenaudingi, bet jie mažai pritaikomi tiek Rusijos ir Ukrainos, tiek bet kokio kito karo ateityje sąlygomis, nes artima kova rankomis, o tuo labiau peilių kaip ginklų naudojimas galimas tik pavieniais atvejais.

Apskritai Šiaurės Korėjos daliniai atliko svarbų vaidmenį pralaužiant ukrainiečių gynybą atskiruose Kursko placdarmo ruožuose, tačiau lemiamu Rusijos armijos sėkmės veiksniu tapo ne šturmo veiksmai, o ugnies kontrolės įtvirtinimas Ukrainos grupuotės tiekimo keliuose.

Nepalyginamai didesnę reikšmę karui turi Šiaurės Korėjos artilerijos šaudmenų tiekimas Rusijai: kai kuriais duomenimis, jie užtikrina iki pusės agresoriaus poreikių.

Žinoma ir apie Pchenjano perduotas artilerijos sistemas (240 mm M-1991 ir 170 mm „Koksan“) bei balistines raketas KN-23.

Kita vertus, būtent korėjiečių dalinių pasirodymas kare tapo oficialia priežastimi, dėl kurios ankstesnio Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija pagaliau leido ukrainiečiams naudoti ATACMS raketas tarptautiniu mastu pripažintoje Rusijos teritorijoje.

Dėl ateities – klausimai

Ar Šiaurės Korėjos pajėgos toliau bus įtrauktos į Rusijos ir Ukrainos karą – neaišku.

Šiemet gegužės 10 d. lankydamasis Rusijos ambasadoje Pchenjane Kim Jong-unas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos kariai sutriuškino „Kijevo neonacistus, kuriems persodinti beprotybės ir nežmoniškumo genai“, išlaisvindami nuo jų Kursko sritį.

[[ge:lrytas:lrytas:38080367]]

Be to, V.Putino draugas pažadėjo vėl ginti Rusiją, jei ji bus užpulta: „Jei JAV ir Vakarų tarnai su pigiais brokuotais ginklais neatsisakys savo pavojingų minčių apie karinį puolimą prieš mūsų brolišką valstybę Rusijos Federaciją ir vėl surengs ataką, aš su malonumu, vadovaudamasis Korėjos ir Rusijos sutarties straipsniais ir dvasia, be dvejonių duosiu įsakymą panaudoti Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ginkluotąsias pajėgas atremti priešų ginkluotą puolimą.“

Iš to galima daryti išvadą, kad, pirmiausia, Kim Jong-unas mano, jog sąjungininkų pareiga įvykdyta sulig Kursko operacijos užbaigimu. Antra – jis laiko save šia pareiga saistomas tik Rusijos teritorijos atžvilgiu, be okupuotų vadinamųjų „naujų regionų“.

Kita vertus, Ukrainos šaltiniai pranešė apie Šiaurės Korėjos kariuomenės dalyvavimą ir šturmuose Sumų srityje.

Jei tikėtume JAV žvalgyba, idėja nusiųsti korėjiečių kontingentą į mūšius prieš Ukrainą kilo ne V.Putinui, o Kim Jong-unui, o esant dabartinei padėčiai fronte Šiaurės Korėjos daliniams nėra jokios būtinybės dalyvauti. Be to, įsitraukimo į karą didinimas kiekybine ar geografine prasme Pchenjanui gali sukelti nenumatytų pasekmių tarptautiniu mastu.

Šiaurės Korėjai daug svarbesnis yra bendradarbiavimas su Rusija karinės pramonės srityje. Seulo vertinimais, Pchenjanas uždirbo daugiau nei 20 mlrd. eurų remdamas Kremliaus agresiją – daugiausia tiekdamas šaudmenis ir karinę techniką.

Be to, Šiaurės Korėjos gynybos pramonė naudoja Ukrainą kaip bandymų poligoną: buvo pranešimų, kad korėjiečiai su Rusijos technine pagalba kuria savižudžius dronus, o balistinių raketų KN-23 nuokrypį nuo taikinio siekia sumažinti nuo 1–3 km iki 50–100 m.

Šešėliai driekiasi po visą pasaulį

Šiaurės Korėja turi ilgą įvairių misijų ir operacijų įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, pirmiausia Afrikoje, istoriją. Skaičiuojama, kad nuo 1966 iki 1983 m. apie 8000 korėjiečių karių skirtingu laiku buvo dislokuoti 38 šalyse, jiems padedant 30 valstybių buvo parengta iki 7000 žmonių įvairioms jėgos struktūroms.

Vienas žinomiausių atvejų – Šiaurės Korėjos specialiųjų pajėgų užkirstas kelias žymaus prancūzų samdinio Bobo Denard’o 1977 m. Benine organizuotam perversmui. Keli tūkstančiai korėjiečių kariškių ir kariniai patarėjai Angoloje kovojo su Pietų Afrikos Respublikos pajėgomis apartheido laikais, taip pat rėmė ginkluotus nacionalinio išsivadavimo judėjimus Namibijoje ir Mozambike.

Kariniai specialistai iš Šiaurės Korėjos organizavo paramą nepriklausomybę paskelbusiai Zimbabvei (jų apmokyta vietos ginkluotųjų pajėgų 5-oji brigada vėliau išgarsėjo masinėmis žudynėmis malšinant ndebelių tautos sukilimą 1980 m. pradžioje), teikė karinę pagalbą Šiaurės Vietnamui Vietnamo karo metu, Etiopijai kare su Somaliu 1977 m.

Galiausiai Šiaurės Korėja istoriškai rėmė Izraelio priešus. 1967 ir 1973 m. karuose šiauriečių lakūnai kovėsi oro mūšiuose Egipto ir Sirijos pusėje. Kai kurių šaltinių duomenimis, kariniai patarėjai iš Šiaurės Korėjos padėjo Basharo al-Assado režimui Sirijos pilietinio karo metu, taip pat talkino „Hezbollah“ grupuotei Libane statant išsišakojusią tunelių sistemą.

Parengta pagal „The Insider“ ir „Lietuvos ryto“ inf.

Kim Jong Uno armijai – kruvinos pamokos Kursko srityje: atvėrė kortas apie taktines permainas (2)