Prieš lemtingą D. Trumpo sprendimą – nežinomybės migla: kas bus toliau, nežino ir pats JAV prezidentas

Pasirodžius šiems pranešimams, Baltieji rūmai nurodė, kad D. Trumpas sprendimą dėl smūgių Irane priims per dvi savaites.

Šie įvykiai sukėlė audringą reakciją JAV žiniasklaidoje. Naujienų portalas CNN įvertino, kad D. Trumpas, kaip ir likęs pasaulis, pats nežino, ką darys toliau.

„Jis gali tai padaryti. Bet gali ir nepadaryti. Ir jūs neįsivaizduojate, ar jis tai padarys. Kita vertus, jis pats to nežino“, – rašoma portalo apžvalgininko Stepheno Collinsono publikacijoje.

Nors tokios svarbos užsienio politikos sprendimui reikia kruopštaus planavimo ir viešosios nuomonės formavimo, D. Trumpo improvizacijos visiškai prieštarauja šiems principams.

Migloti D. Trumpo monologai ir dviprasmiški komentarai prieš kameras bei internete atrodo paviršutiniški ir net neatsakingi, turint omenyje rimtas galimas pasekmes, kurias gali sukelti JAV ataka prieš Irano branduolines bazes.

„Bet toks jis yra. Jis nori, kad draugai ir priešai spėliotų. Jis parodė, kad tiki, jog nenuspėjamumas ir nepastovumas – veiksniai, kurių dauguma prezidentų stengiasi išvengti nacionalinio saugumo krizėse – jam suteikia svarbų pranašumą“, – teigia leidinys.

Jau per pirmąją D. Trumpo kadenciją paaiškėjo, kad jis mėgsta būti dėmesio centre. Dviprasmiški komentarai suteikia jam galimybę atidėti sprendimų priėmimus, kurių jis negalės atšaukti.

Tačiau, pasak publikacijos, nėra daug įrodymų, kad ši strategija gali būti perkeliama iš nekilnojamojo turto magnato posėdžių salės į sudėtingas geopolitines konfrontacijas ir pasaulinės taikos užtikrinimą.

„Irano ajatola, Izraelis, JAV sąjungininkai, Kongreso nariai, ekspertai, žurnalistai ir namuose žiūrintys amerikiečiai niekada negali būti tikri, ką D. Trumpas gali padaryti toliau“, – rašoma publikacijoje.

D. Trumpo kritikai bijojo momento, kai jis susidurs su tokia tarptautine krize, kurios jis didžiąja dalimi išvengė per savo pirmąją kadenciją.

„Jo stilius turi rimtų trūkumų. Jo administracija dar turi užsitarnauti amerikiečių pasitikėjimą ir paaiškinti, kodėl ji staiga pakeitė savo nuomonę <...>. Dabar D. Trumpas sako, kad iki jo Iranui liko vos kelios savaitės.

Nėra jokių ženklų, kad (D. Trumpo – red. past.) administracija ketina prašyti Kongreso leidimo galimai naujai karo operacijai prieš Iraną, kaip to reikalauja JAV konstitucija. Ji atsisako pasakyti, ar yra numačiusi, kaip ataka prieš Irano branduolinę elektrinę gali atsiliepti visame pavojingame regione ir ar turi kokią nors išėjimo strategiją“, – vertina CNN.

Tai – neraminanti situacija iš savęs, tačiau, žvelgiant istoriškai, Vašingtonas jau yra įklimpęs į konfliktą dėl prasto planavimo po pradinių karinių veiksmų.

Situacijai nepadeda ir D. Trumpo „sudegintos žemės“ vadovavimo stilius. Šios dvi priežastys reiškia, kad dėl karinių veiksmų gali prireikti įtikinti milijonus amerikiečių, o tam gali prireikti ilgos viešosios kampanijos.

JAV prezidento skaičiavimai turi būti paprasti – jis turi nuspręsti, ar JAV interesams bus naudinga prisijungti prie Izraelio puolimo prieš Iraną, siekiant sunaikinti šios šalies branduolinę programą.

Tam Vašingtonas galėtų pasitelkti unikalią bunkerių griovimo ginkluotę, kuria disponuoja tik Pentagonas.

Tai – sudėtingas sprendimas dėl galimo atsako. Iranas gali pasirinkti smogti JAV bazėms Artimuosiuose Rytuose, teroristai gali suintensyvinti atakas prieš JAV taikinius, o šoko banga, kuri kiltų žlugus Teherano režimui, galėtų destabilizuoti pasaulį.

O įvykiai jau klostosi grėsmingai. Trečioji JAV lėktuvnešių grupė juda link Artimųjų Rytų, kol D. Trumpas ir Irano lyderiai karštai ginčijasi.

Visų įvykių įkarštyje D. Trumpas ir jo administracija kasdien susirenka į Situacijų kambario susitikimus.

Trečiadienį paaiškėjo, kad Baltųjų rūmų lyderis ieško būdo, kaip smogti pagrindiniams Irano branduolinės programos taikiniams, neįsitraukiant į visapusišką karą.

Šaltiniai, susipažinę su šiuo klausimu, teigia, kad jis nori išvengti tokio atviro konflikto kaip Irake ir Afganistane – tai jis pažadėjo savo rinkėjams rinkimų kampanijos metu.

„Šios naujienos gali suteikti amerikiečiams šiek tiek ramybės, nes jos rodo, kad prezidentas savo sprendimų pasekmes svarsto kruopščiau, nei galima spręsti iš jo spontaniškų pareiškimų.

Jo pozicija yra logiška. Niekas nesitiki, kad D. Trumpas dislokuos JAV karius – jie galėtų tapti lengvu taikiniu Irane ar bet kurioje nestabilioje regiono valstybėje, kaip atsitiko Irake ir Afganistane.

D. Trumpo pirmosios kadencijos metu įvykdyta ataka, per kurią buvo nužudytas Irano žvalgybos vadovas Qasemas Soleimanis, nesukėlė daugelio analitikų prognozuotų išpuolių prieš JAV taikinius. Be to, JAV bazės regione yra gerai apsaugotos nuo raketų atakų“, – vertina leidinys.

Be to, nebėra aišku, kokios žalos JAV ir Izraeliui gali padaryti susilpnėjusi Irano kariuomenė. Tačiau pastaruoju metu JAV užsienio politika yra persmelkta klaidingų prielaidų apie priešininkų elgesį, kai jie yra puolami.

„Kaip pats D. Trumpas praėjusį mėnesį sakė Saudo Arabijoje, JAV pareigūnai dažnai įsiveldavo į konfliktą su visuomenėmis, kurių nesuprato, – rašo CNN. – Taigi galima pagrįstai klausti, ar D. Trumpas supranta, į ką jis įsivelia.“

Šią savaitę D. Trumpas, kalbėdamas apie JAV smūgius Irane, pareiškė, kad „gali tai padaryti, o gali to ir nedaryti“.

Vėliau JAV prezidentas pridūrė, kad dar nepriėmė galutinio sprendimo, ką daryti – jį spaudžia izraeliečiai, reikalaujantys imtis veiksmų, ir jo paties rėmėjai, įspėjantys nesikišti į užsienio karus.

„Turiu idėjų, ką daryti, bet galutinio sprendimo nepriėmiau – man patinka priimti galutinį sprendimą sekundę prieš tai, kai jis turi būti priimtas, nes, žinote, viskas keičiasi“, – teigė jis.

D. Trumpo neapibrėžtumas kelia nerimą demokratams.

„Akivaizdu, kad šiuo metu neaišku, ką jis galvoja. Manau, kad jis buvo gana neryžtingas Irano klausimu – aš tai suprantu“, – sakė demokratų senatorius Adamas Schiffas.

„Tai sudėtingas sprendimas. Bet nemanau, kad gavome daug informacijos apie tai, ar jis optimistiškai vertina derybas su Iranu, ar jis yra linkęs į galimą smūgį Iranui“, – pridūrė jis. Painiavą sukelia ir prieštaringi JAV ir Izraelio žvalgybos vertinimai apie Irano branduolinės programos pažangą.

Demokratų senatorius Markas Warneris, turintis prieigą prie slapčiausios žvalgybos informacijos, nežinojo, kas bus toliau.

„Aš neturiu nė menkiausio supratimo, kokie yra šios administracijos planai ar kokia yra užsienio politika Irano atžvilgiu“, – dėstė jis.

Į dėmesio centrą patenka klausimas dėl administracijos nepaprastųjų situacijų planavimo. Tačiau ir čia trūksta detalių.

Gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas klausymo metu susidūrė su demokratų senatorės Elissos Slotkin klausimais apie išlaidas, pajėgų apsaugojimą ir planą po pirmojo puolimo.

„Mes turime planus viskam, senatore“, – į klausimus atrėžė jis.

D. Trumpas atsakė panašiai: „Aš turiu planą viskam, bet pažiūrėsime, kas nutiks.“

Jis taip pat tvirtina, kad yra atviras diplomatijai, tačiau derybų perspektyvų kol kas nėra. Visgi reikalavimai nėra kuklūs – D. Trumpas reikalauja visiško pasidavimo.

Nors tai gali atitikti Izraelio tikslus, tai yra nepriimtina Irano lyderiams Teherane, kurie savo režimą grindžia daugiau nei 45 metus trunkančiu pasipriešinimu vienam po kito einantiems JAV prezidentams.

„D. Trumpas dažnai atrodo lyg gyvenantis alternatyvioje visatoje. Pavyzdžiui, jis tvirtina, kad Irano lyderiai norėjo susitikti ir „atvykti į Baltuosius rūmus“. Iranas kategoriškai paneigė bet kokius tokius siekius“, – rašo CNN.

Tai rodo vieną iš D. Trumpo diplomatijos trūkumų, kuris taip pat padeda paaiškinti jo nesėkmingą taikos siekį Ukrainoje.

Jo administracija rodo mažai įgūdžių kuriant galimybes ir daugiasluoksnius derybų scenarijus, kurie galėtų sušvelninti įsitvirtinusias pozicijas.

„D. Trumpas kelia maksimalistinius reikalavimus. Kai pašnekovai prieštarauja, procesas sustoja“, – rašo CNN.