Interviu su ja organizuotas radijo stočių tinklo „Euranet Plus“, jame klausimus užduoti galėjo įvairių tinklui priklausančių šalių radijų žurnalistai, o visą jį buvo galima išgirsti ir per Žinių radiją, laidoje „Gyvenu Europoje“.
Latvijos radijas domėjosi Vengrijos situacija. Jo žurnalistas Artjoms Konohovs klausė apie blogėjančią demokratijos padėtį šioje šalyje. Pabrėžė, kad neseniai Europos Teisingumo Teismo generalinis advokatas padarė išvadą, kad Vengrija iš tiesų pažeidžia ES sutartis, nes riboja prieigą prie LGBTQ turinio, draudžia Budapešto „Pride“ eitynes. Taigi, ką Komisija ketina daryti?
„Komisija atvėrė bylą dėl neseniai, prieš kelerius metus, prieš Vengriją pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros. Dabar tikimės galutinio sprendimo ir iš Europos Teismo. Tačiau, kaip matėme pirmąją informaciją, pasirodžiusią prieš porą savaičių, jis palaiko Komisijos požiūrį šiuo klausimu.
Dėl Izraelio ir Irano konflikto ES prašo pagalbos JAV: kainų šuolis jau juntamas Europoje
Kalbant apie šias pagrindines teises, saviraiškos laisvę ir žmogaus teises – žinoma, jos yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, ir mes jas saugome. Šiuo metu taip pat baigiame rengti savo ataskaitą dėl teisinės valstybės principo ir joje aptarsime šias temas“, – atsakė H. Virkkunen.
Annick Capelle iš Belgijos radijo RTBF klausė apie neseniai paskelbtą Tarptautinio demokratijos ir rinkimų paramos instituto ataskaitą, kurioje teigiama, kad praėjusiais metais dezinformacija paveikė rinkimus 80 proc. šalių, įskaitant, pavyzdžiui, tokias ES valstybes nares kaip Slovakija.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad užsienio kišimasis tampa vis sudėtingesnis, kalbama apie kibernetinių atakų, paslėptos finansinės įtakos ir manipuliavimo internete derinį. Viena pagrindinių problemų yra ta, kad skaitmeninės platformos vis dar nėra tinkamai reguliuojamos.
Susiję straipsniai
Ar tai neparodo, kad priemonės, kurias dabar turime ES, yra nepakankamos arba per lėtos, kad suspėtų atremti šias grėsmes? Štai ką atsakė vykdančioji Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja:
„Manau, kad Europos Sąjungoje turime labai griežtas skaitmeninių paslaugų taisykles, nes turime Skaitmeninių paslaugų įstatymą ir dabar visapusiškai vykdome šias taisykles. Mūsų tvarka labai aiškiai nurodo, kad internetinės platformos turi nuolat vertinti ir mažinti sisteminę riziką, kurią jos kelia, pavyzdžiui, mūsų pilietiniam diskursui ar demokratijos procesams, ypač rinkimų metu.
Taip pat parengėme ir paskelbėme rinkimų procesų apsaugos gaires. Tačiau dabar apie rinkimus plinta tiek daug dezinformacijos, kad daugeliu atvejų, artėjant rinkimams skirtingose valstybėse narėse – su Nacionaline skaitmeninių koordinatorių komisija ir su internetinėmis platformomis rengiamos apskritojo stalo diskusijos ir tikrinama, ar jos taiko visas praktikas ir užtikrina, kad rinkimų procesų metu jomis nebūtų manipuliuojama ar netinkamai naudojamasi. Taigi tai mums labai svarbus prioritetas.“
– Tad, kokie kiti žingsniai laukia?
„Internetinės platformos čia atlieka labai svarbų vaidmenį. Ir, žinoma, visada svarbu, kad mūsų nacionalinės valdžios institucijos būtų labai gerai informuotos ir gerai koordinuotų veiksmus su tyrėjais, NVO, taip pat su Europos Komisija ir platformomis, kad užtikrintų, jog būtų taikoma visa praktika ir mes žinotume apie visas rizikas.
Nes skirtingose valstybėse narėse situacija taip pat gali labai skirtis – pavyzdžiui, dabar per Rumunijos rinkimus patikimi pranešėjai per prezidento rinkimus informavo apie 20 kartų daugiau dezinformacijos nei prieš metus per Europos Parlamento rinkimus visoje Europos Sąjungoje, taigi Rumunijoje – 20 kartų daugiau.
Tačiau tuo pačiu metu Portugalijoje taip pat vyko rinkimai, ir apie tokio pobūdžio dezinformaciją beveik nebuvo pranešta. Taigi, situacija skirtingose šalyse taip pat labai skiriasi. Todėl mūsų nacionaliniai skaitmeniniai koordinatoriai atlieka labai svarbų vaidmenį, kai telkia internetines platformas ir nagrinėja su jomis susijusią konkrečią riziką.
Tačiau tai yra viena sričių, į kurią dabar orientuojamės. Ir dabar, kai ruošiame savo demokratijos skydą, žinoma, mūsų rinkimų procesų sąžiningumas ir dezinformacijos bei užsienio kišimosi apribojimo aspektas taip pat bus labai svarbūs“, – papildė H. Virrkunen.
– Katy Lee iš Nyderlandų domėjosi, ar ES turi teisę priversti socialinių tinklų bendroves išjungti, keisti rekomendavimo algoritmus tokiose platformose kaip „TikTok“. Tai algoritmai, kurie labai aiškiai skirti bombarduoti piliečius turiniu, kuris juos gąsdina, pykdo ir netgi atveria politines manipuliacijas, kaip nutiko Rumunijoje. Tad, ar Europai būtų naudinga išjungti šiuos rekomendavimo algoritmus?
„Tai taip pat viena iš mūsų Skaitmeninių paslaugų įstatymo dalių yra ta, kad norime užtikrinti, jog internetinės platformos būtų skaidrios ir todėl jos taip pat turėtų informuoti vartotojus, kodėl jiems rekomenduojamas tam tikras turinys. Vartotojai turėtų turėti galimybę pakeisti rekomendavimo sistemą. Žinome, kad beveik visų internetinių platformų veiksmai nėra pakankamai skaidrūs.
Tai buvo labai aišku, kaip ir praėjusiais metais, kai internetinės platformos pirmą kartą atliko nepriklausomus auditus, o auditoriai labai dažnai ir nustatė, kad tos internetinės platformos nėra pakankamai skaidrios. Todėl ir toliau palaikome dialogą su internetinėmis platformomis. Mes taip pat labai aiškiai jiems sakome, ko iš jų tikimės, nes labai svarbu, kad vartotojai žinotų, kodėl jiems rekomenduojamas tam tikras turinys, ir jie taip pat turėtų turėti galimybę pakeisti rekomendavimo sistemą.“
– O ar Komisija būtų pasirengusi riboti socialinių tinklų vartotojų Europoje, kad nuo jų žalos būtų apsaugomi nepilnamečiai?
„Mūsų Skaitmeninių paslaugų akte aiškiai įpareigojame internetinių paslaugų teikėjus užtikrinti labai aukštą saugumo, privatumo ir apsaugos lygį, kai jomis naudojasi nepilnamečiai. Žinome, kad šiuo metu taip nėra.
Todėl Komisija pradėjo keletą tyrimų prieš labai dideles internetines platformas. Tačiau dabar baigiame rengti internetinių platformų gaires, kuriose iš tikrųjų parodome, kokios praktikos tikimės iš internetinių platformų, kad mūsų nepilnamečiams būtų saugiau jomis naudotis. Suprantu ir diskusiją apie amžiaus ribą, tačiau tuo pat metu turime galvoti ir apie tai, kad turime šviesti piliečius skaitmeninio pasaulio klausimais.
Todėl manau, kad svarbu išmokti naudotis skaitmeniniais įrankiais. Suprantu, kad daugelyje šeimų tai kelia didelį susirūpinimą, ypač dėl laiko, praleidžiamo prie ekranų. Tai ne tik socialiniai tinklai. Tai gali būti žaidimai ar kitos interneto paslaugos, kurios labai patraukia nepilnamečių dėmesį ir jie praleidžia per daug laiko internete. Manau, kad pagrindiniai rūpesčiai kyla dėl laiko prie ekranų ir turinio, koks jis rodomas nepilnamečiams.“
– Kalbame apie Rumuniją, Vengriją, Slovakiją ir, žinoma, platesnį Rusijos karo Ukrainoje kontekstą, italų kolega Gigi Donelli klausė, kiek ir kokia kryptimi tai iškelia Europos technologinio suvereniteto svarbą?
„Kalbant apie technologinį suverenitetą, svarbu, kad visuose svarbiausiuose sektoriuose turėtume savo pajėgumus, kad nebūtume priklausomi nuo vienos įmonės ar trečiosios šalies, kai kalba eina apie labai svarbias paslaugas.
Ir mes nurodėme, kad ypač dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos ir puslaidininkiai – yra trys labai svarbios technologijos, į kurias turime investuoti patys, kad užtikrintume savus pajėgumus. Tačiau tuo pačiu metu tai nereiškia, kad uždarome savo sienas, kad nebendradarbiaujame su kitais.
Tai svarbi konkurencingumo dalis. Glaudžiai bendradarbiaujame su bendraminčiais partneriais technologijų ir skaitmeninių technologijų srityje. Tačiau tuo pat metu svarbu turėti savo pajėgumus, kad nebūtume priklausomi.“
– Na o Žinių radijas klausė, ar ne laikas pripažinti, kad ES atsilieka dirbtinio intelekto lenktynėse? Nes Jungtinės Valstijos ir Kinija pirmauja, o ES tik svarsto jau seniai reikalingus reglamentus. Tad, ar apskritai svarbu turėti europines taisykles, kai visi pagrindiniai dirbtinio intelekto žaidėjai yra įsikūrę kitur?
„Europos Sąjungoje norime užtikrinti, kad kalbėdami apie skaitmeninę aplinką turėtume saugią, sąžiningą ir demokratinę aplinką. Taip pat ir kalbant apie technologijas, apie dirbtinį intelektą – kad mūsų piliečiai galėtų pasitikėti šiomis technologijomis. Žinome, kad dirbtinis intelektas ateinančiais metais pakeis daug dalykų mūsų visuomenėje, pramonėje ir darbo rinkoje.
Todėl svarbu, kad žmonės galėtų pasitikėti šiomis technologijomis. Pavyzdžiui, kai dirbtinis intelektas naudojamas ligoninėse, svarbu, kad mūsų piliečiai žinotų, jog jis atitinka tam tikrus standartus ir yra išbandytas anksčiau, taikomas rinkose. Tačiau tuo pačiu metu nematau, kad tai prieštarauja tam, jog turime taisykles ir skatiname investicijas bei inovacijas šioje srityje.
Ypač svarbu, kad Europos Sąjunga turi daug privalumų dirbtinio intelekto srityje. Taigi, turime daugiausiai dirbtinio intelekto tyrėjų Europos Sąjungoje. Taip pat turime apie 6000 startuolių, kurie dirba diegdami dirbtinį intelektą. Tačiau pagrindinė kliūtis jiems buvo ta, kad jie neturėjo kompiuterijos galimybių apmokyti savo dirbtinio intelekto sistemas.
Štai kodėl dabar kartu su valstybėmis narėmis investuojame į dirbtinio intelekto gamyklas, siekdami užtikrinti, kad mūsų startuoliai ir tyrėjai turėtų prieigą prie kompiuterijos pajėgumų, o tada galėtų kurti dirbtinį intelektą Europos Sąjungoje.“
– Kyla klausimas, ar turi tam Komisija pinigų, nes 200 milijardų, apie kuriuos Komisijos pirmininkė paskelbė vasario mėnesį Paryžiuje, vertinami kritiškai, kaip blefas – tad ar mes iš tikrųjų turime pinigų investuoti, kad išliktume dirbtinio intelekto lenktynėse?
„Kalbant apie viešuosius finansus, Europos Sąjunga dažnai gerai su jais sekasi. Tačiau mes nesame tokie geri privačiojo finansavimo srityje, todėl dabar norime derinti privatų ir viešąjį finansavimą. Šiuo metu paskelbėme kvietimą teikti paraiškas dėl šių gigafabrikų ir labai džiaugiamės matydami, kad yra daug pramonės šakų ir suinteresuotųjų šalių, kurios nori kartu su mumis investuoti į juos. Manau, kad birželio pabaigoje turėsime daugiau informacijos apie tai, kokie konsorciumai galėtų būti. Bet ypač norime skatinti privačias investicijas į technologijas.“