NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ne tik vadino JAV prezidentą geru draugu, bet ir gyrė jį už pasiekimus užsienio politikos srityje žodžiais, vertais rinkimų kampanijos šūkių: „Donaldai, jūs mus atvedėte iki išties svarbios akimirkos Amerikai, Europai ir pasauliui. Europa daug sumokės, kaip ir turėtų būti, o tai bus jūsų pergalė.“
Reikšmingiausias šio viršūnių susitikimo rezultatas – visų 32 NATO narių susitarimas, kad iki 2035 m. gynybai skiriamos lėšos pasieks 5 proc. BVP: 3,5 proc. tiesiogiai karinėms reikmėms ir 1,5 proc. investicijų į kitas saugumo sritis, tokias kaip infrastruktūra ir kibernetinis saugumas.
Tai didžiausias nuo šaltojo karo laikų finansinis įsipareigojimas Aljanso perginklavimo programai nerimaujant, kad Rusija atkuria savo pajėgas po patirtų nuostolių kare Ukrainoje ir per kelerius metus gali būti pasirengusi užpulti kurią nors NATO valstybę.
JAV, kurioms tenka beveik pusė NATO gynybos biudžeto, ilgai priekaištavo sąjungininkėms dėl per menkų karinių išlaidų ir pagaliau pasiekė savo. „Jie didins finansavimą iki 5 procentų. Tai gerai. Ir tai suteiks jiems daug daugiau galios“, – teigė D.Trumpas ir pabrėžė, kad tokį žingsnį Aljansas žengia jo iniciatyva.
Išlaikyti D.Trumpo dėmesį Europai itin svarbu, nes Vašingtonas perspėja, kad savo pajėgas gali perkelti iš Senojo žemyno, kad atsakytų į Kinijos keliamas grėsmes.
NATO vadovas ne tik sveikino D.Trumpą su pasiektais tikslais, bet ir atkartodamas jo stilių pabrėžė, kad tai, ko nė vienas Amerikos prezidentas negalėjo padaryti dešimtmečius, dabar taps realybe. Pagyrų laviną pratęsė pats D.Trumpas, kuris pareiškė, kad viršūnių susitikimas buvo fantastiškas ir labai sėkmingas.
Vis dėlto ne visos šalys noriai sutiko sprendimą didinti išlaidas. Ispanija, kuri labiausiai atsilieka gynybos finansavimo srityje, iki paskutinės minutės priešinosi vadindama 5 proc. tikslą nepagrįstu ir neproduktyviu, nes pinigų reikia socialinėms reikmėms.
Bet D.Trumpas rėžė atgal: „Jie nori pasipelnyti iš nemokamo pavėžėjimo, bet turės mums sumokėti prekybos srityje, nes aš neleisiu, kad taip nutiktų. Tai nesąžininga.“
Skirtingai nei ankstesniuose viršūnių susitikimuose, šį kartą Volodymyras Zelenskis nebuvo pakviestas į oficialias konsultacijas su NATO lyderiais. Tačiau Ukrainos prezidentas Hagoje dalyvavo šalutiniuose renginiuose – svarbiausias buvo 50 minučių trukęs pokalbis su D.Trumpu.
Prieš šį susitikimą JAV prezidentas kalbėjo lakoniškai: „Aptarsime sunkumus, kai kurias problemas. Aptarsime Ukrainą.“
Ukrainos prezidentas sakė: „Aptarėme, kaip pasiekti paliaubas ir tikrą taiką. Pasikalbėjome ir apie tai, kaip apsaugoti mūsų žmones.“
Tačiau Aljanso viršūnių susitikimo bendroje deklaracijoje nebeliko ankstesnio pareiškimo, kad Ukrainos ateitis – NATO.
Vietoj to įrašyta aptaki formuluotė: „Dar kartą patvirtiname savo ilgalaikius suverenius įsipareigojimus teikti paramą Ukrainai, kurios saugumas prisideda prie mūsų saugumo.“
Sąjungininkės pažadėjo į išlaidas gynybai įtraukti ir tiesioginius įnašus į Ukrainos gynybą ir jos gynybos pramonę.
Palyginti su pernai Aljanso lyderių susitikime Vašingtone priimta pozicija, tai – žingsnis atgal.
Baltieji rūmai, kurių laikysena sugrįžus į valdžią D.Trumpui pasikeitė, šį kartą vengė įsipareigojimų dėl Ukrainos narystės.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasistengė sušvelninti įspūdį, kad Europa tiesiog nuolaidžiauja JAV vadovui: „Noriu aiškiai pasakyti, kad tuos sprendimus priimame ne tam, kad kam nors padarytume paslaugą, o remdamiesi mūsų pačių įžvalgomis ir įsitikinimu, kad visas NATO ir pirmiausia europinė NATO dalis privalo ateinančiais metais labiau pasistengti užtikrinti savo gynybinius pajėgumus.“
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad M.Rutte NATO viršūnių susitikimo programą specialiai pritaikė D.Trumpo temperamentui: kitaip nei užpernai Vilniuje arba pernai Vašingtone, šį kartą įvyko tik vienas oficialus vadovų posėdis siekiant išvengti JAV prezidento nuovargio ar nepasitenkinimo.
NATO generalinis sekretorius taip pat stojo ginti D.Trumpo dėl jo nevienareikšmiškos pozicijos dėl Aljanso 5-ojo straipsnio – kolektyvinės gynybos pagrindo.
„Man visiškai aišku, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios vykdyti NATO įsipareigojimus“, – tikino M.Rutte. Prieš tai D.Trumpas buvo mestelėjęs dviprasmišką užuominą: „Egzistuoja daug 5-ojo straipsnio apibrėžimų. Aš įsipareigojęs būti jų draugu.“
Galiausiai bendroje deklaracijoje šalys pareiškė esančios vieningos rimtų saugumo grėsmių ir iššūkių akivaizdoje, ypač dėl ilgalaikės Rusijos keliamos grėsmės euroatlantiniam saugumui.
NATO viršūnių susitikimas Hagoje tapo ne tiktai politiškai reikšmingiausiu, bet ir brangiausiu – jo kaina perkopė 183 mln. eurų.
Kiekviena minutė kainavo daugiau nei milijoną eurų.
Šiam renginiui Lietuva 2023 metais skyrė 30 mln. eurų – tiesa, į šią sumą nebuvo įtrauktos išlaidos oro gynybai ir karo laivams, kuriuos NATO atsiuntė į Lietuvą.
Donaldas Trumpas (Donald Trump)JAVNATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija)
Rodyti daugiau žymių