Izraelio kampanija prieš taikinius Irane „Kylantis liūtas“ prasidėjo ne tada, kai birželio13-osios naktį pakilo Izraelio bombonešiai, o gerokai anksčiau – nuo plataus masto ir ilgai ruošto Izraelio agentūros „Mossad“ žvalgybinio žaidimo giliai Irano teritorijoje.
Irano valdžia ir saugumo pajėgos anksčiau manė, kad Izraelio agentų įsiskverbimas į Irano teritoriją yra daugiau nei tikėtinas, tačiau „Mossad“ veiklos mastai ir vaidmuo pastarųjų savaičių įvykiuose pranoko bet kokius lūkesčius.
Izraelis retai komentuoja savo specialiųjų tarnybų veiklą, bet akivaizdu, kad planuojant ataką prieš Iraną dalyvavo įvairaus lygmens žvalgybos.
Bet iš visko sprendžiant „Mossad“ atliko pagrindinį vaidmenį nustatant taikinius ir koordinuojant bendrą vadovavimą operacijai Irano teritorijoje.
Tikslūs ir sinchroniniai smūgiai gynybos sistemoms, raketų sandėliams, vadavietėms, taip pat aukščiausių generolų bei geriausių branduolinės programos mokslininkų nužudymai Irano gilumoje buvo slaptų operacijų rezultatas.
Izraelio atakos padarė didelę žalą ne tik kariniams bei branduoliniams objektams, bet ir atskleidė ribotas Irano žvalgybos galimybes savo teritorijoje ir sukėlė Teherano režimo lyderių nuostabą bei sumaištį.
Irano islamo revoliucinės gvardijos Kibernetinio saugumo skyriaus vadovybės pareiškimai atspindėjo krizės mastą: visai Irano vadovybei buvo tiesiogine prasme uždrausta naudoti bet kokią prie tinklo prijungtą įrangą – telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, išmaniuosius laikrodžius ir kitus įrenginius.
Įspėjimas apėmė ir likusius šalies gyventojus – žmonės buvo paraginti maksimaliai apriboti bet kokių išmaniųjų įrenginių naudojimą.
Visa tai yra ne tik atsargumo priemonė, bet ir ženklas, kaip giliai į Irano struktūras įsiskverbė Izraelio specialiosios tarnybos ir kaip stipriai Irano žvalgyba išsigando savo pažeidžiamumo.
Būtent tai, kad žvalgybos pastangomis Izraeliui pavyko greitai ir efektyviai susilpninti Irano karinio atsako potencialą, galėjo nemažai lemti kurį laiką dvejojusio D.Trumpo įsakymą amerikiečių pajėgoms bombarduoti tris pagrindinius Irano branduolius objektus. JAV operacijoje praėjusį sekmadienį dalyvavo daugiau nei 125 orlaiviai: radarų nepastebimi bombonešiai, naikintuvai, degalų papildymo ore, stebėjimo bei žvalgybos lėktuvai, taip pat povandeninis laivas.
Bazės priešo teritorijoje
Žiniasklaidos pranešimai apie „Mossad“ veiklos mastą rodo, kad Izraelis ne tik gavo itin slaptos informacijos, bet ir sugebėjo sukurti infrastruktūrą puolamųjų ginklų gamybai ir dislokavimui Irano teritorijoje.
Ši veikla, vykdyta ilgą laiką, naudojant vietinių agentų tinklą, komercinę priedangą, logistikos schemas bei šiuolaikines technologijas, ir buvo sėkmingų Izraelio oro atakų pagrindas.
Karinės tematikos specializuoto leidinio „Warzone“ teigimu, Izraeliui pavyko palaipsniui pergabenti į Iraną bepiločių orlaivių ir raketų detales naudojant sudėtingus kontrabandos metodus – sunkvežimiais per Iraką, komerciniais pervežimais ir net keleivių bagaže.
Pergabenti elektroniniai sprogdikliai, pažangios elektrooptinės kameros, ličio baterijos, lengvi varikliai, GPS nusitaikymo sistemos ir saugi telekomunikacijų įranga. Visa tai buvo surenkama ir paverčiama puolamosiomis sistemomis „Mossad“ bazėse, per pastaruosius metus įkurtose įvairiose Irano vietovėse.
Irano naujienų agentūros pranešė, kad, pavyzdžiui, Rei mieste buvo aptiktas trijų aukštų pastatas, kuris esą buvo naudojamas kamikadzių dronams gaminti ir laikyti. Ten aptiktas ir specialaus modelio 3D spausdintuvas, dažnai naudojamas dronų detalių gamybai. Esą sulaikyti du „Mossad“ agentai, pas kuriuos rasta ir konfiskuota daugiau kaip 200 kg sprogmenų, detalės 23 bepiločiams orlaiviams, paleidimo įrenginiai, taikinių nustatymo ir valdymo prietaisai.
D.Trumpas sako viena, JAV žvalgyba – kita
Įslaptintoje JAV Gynybos žvalgybos agentūros ataskaitoje nurodoma, kad amerikiečių Iranui suduoti smūgiai Teherano branduolinę programą tik pristabdė keliems mėnesiams, o ne visai sunaikino, kaip teigia prezidentas D.Trumpas. Praėjusį savaitgalį JAV bombonešiai B-2 ant dviejų Irano branduolinių objektų numetė masyvių giluminių bombų GBU-57, į dar vieną objektą pataikė raketos „Tomahawk“, paleistos iš povandeninio laivo.
JAV žvalgybos duomenimis, Natanzo, Isfahano ir Fordo branduoliniuose kompleksuose Irano centrifugos ar prisodrintojo urano atsargos sunaikintos nebuvo: bombos ir raketos visiškai užblokavo kai kurių kompleksų įėjimus, tačiau po žeme esančių pastatų nesugriovė.
Išvados supykdė D.Trumpą, kuris pareiškė, kad norima sumenkinti JAV atakos sėkmę. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė K.Leavitt patvirtino, kad žvalgybos išvados tikros, bet pareiškė, jog jos visiškai neteisingos ir, nors pažymėtos grifu „visiškai slaptai“, vis tiek buvo nutekintos siekiant pakenkti D.Trumpui ir diskredituoti šią operaciją: „Visi žino, kas būna, kai tiksliai ant taikinio numeti keturiolika 30 tūkst. svarų (13,6 tūkst. kg) sveriančių bombų, – visiškas sunaikinimas.“
D.Trumpo ypatingasis pasiuntinys Viduriniuose Rytuose S.Witkoffas dėstė: „Pasirodę pranešimai, kuriuose teigiama, neva savo tikslo nepasiekėme, yra absoliučiai absurdiški. Visuose trijuose urano sodrinimo objektuose dauguma centrifugų, jei ne visos, buvo sugadintos arba sunaikintos. Tam tikra prasme jiems bus beveik neįmanoma atgaivinti šią programą, nes tam prireiks ne vienų metų.“
JAV gynybos sekretorius P.Hegsethas irgi tvirtino, kad amerikiečių pajėgos sunaikino Irano branduolinę programą. Bet Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas – tai aukščiausias karinis postas JAV – generolas D.Caine’as apie operacijos padarinius kalbėjo atsargesniu tonu ir sakė, kad smūgiais Irano objektams buvo padaryta itin rimta žala.
Didelė surinkimo darbų dalis buvo vykdoma naudojant 3D spausdinimo technologijas ir vietinius išteklius, kad būtų galima minimalizuoti detalių kontrabandą ir apsunkinti Irano žvalgybos tarnybų veiklą susekant tiekimo grandines.
Išmaniosios technologijos
Viena Izraelio sėkmės sudedamųjų dalių – tikslių, lengvų ir nuotoliniu būdu valdomų raketų sistemų dislokavimas Irano teritorijoje, įgalinęs jas paleisti be operatoriaus fizinio buvimo. Tai rimtas šuolis operatyvinių galimybių srityje ir iššūkis klasikinei oro gynybai.
Irano žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti Izraelio bendrovės „Rafael“ pagamintos didelio tikslumo prieštankinės valdomos raketos „Spike“ liekanos. Šios sistemos buvo aktyvuotos nuotoliniu būdu ir naudotos pradiniame Izraelio operacijos etape.
Anglakalbis tarptautinis televizijos kanalas „Press TV“ pirmadienį pranešė: „Irano specialiosios tarnybos aptiko „Spike“ raketų paleidimo įrenginius, skirtus naikinti Irano oro gynybos sistemas. Įrenginiuose buvo automatizuotos interneto sistemos, jie buvo valdomi nuotoliniu būdu.“
Pasak kanalo, šią ginkluotę valdė „Mossad“ agentai.
Nuotraukose matyti, kad „Spike“ paleidimo įrenginiai buvo įtaisyti ne automobiliuose ar dronuose, o užmaskuoti ant žemės. Juose įrengtos elektrooptinės taikymo sistemos, šiuolaikinės kameros ir palydovinės antenos, leidžiančios gauti komandas nuotoliniu būdu.
„Spike“ raketomis, kurių veikimo nuotolis viršija 25 km, galima šaudyti iš priedangos ir dinamiškai koreguoti skrydį. Operatorius mato tiesioginį taikinio vaizdą po raketos paleidimo ir gali bet kurią akimirką nuspręsti pakeisti taikinį.
Izraelis jau turėjo patirties naudoti šią nuotoliniu būdu valdomą ginkluotę Irano teritorijoje: 2020 m. lapkritį Mohsenas Fakhrizadehas, svarbiausia Irano branduolinės programos figūra, buvo nužudytas tokiu ginklu, sumontuotu ant pikapo, be operatoriaus fizinio buvimo vietoje.
Oro gynyba – apakinta
Vienas Izraelio operacijos tikslų buvo neutralizuoti Irano oro gynybą iki pagrindinės naikintuvų ir raketų atakų bangos pradžios. Imtasi sinchroninių smūgių: vienu metu naudoti maži dronai kamikadzės, Irane dislokuotos valdomos raketos ir elektroninės kovos priemonės.
Taip buvo siekiama apakinti radarų sistemas, sunaikinti oro gynybos paleidimo įrenginius ir sukurti saugius koridorius tolesnėms Izraelio operacijoms.
Pirmosiomis operacijos valandomis vienu metu aktyvuotos dronų ir lengvų keturmotorių bepiločių grupės, iš anksto dislokuotos Irane. Jos buvo nukreiptos į Irano oro gynybos sistemas.
Taikiniais tapo ir radarų kompleksai. Kai kuriose vietovėse dėl antenų pažeidimų ar šviesolaidinių ryšių linijų sunaikinimo buvo sutrikdytas ryšys tarp oro gynybos padalinių ir vadavietės.
Pirmąją atakos dieną Izraelio žiniasklaida pranešė, kad „Mossad“ specialiųjų pajėgų kovotojai prasiskverbė į Irano teritoriją ir išdėstė didelio tikslumo valdomąsias raketas šalia Irano priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Šios kombinuotos atakos buvo skirtos ne tik oro gynybai apakinti, bet ir Irano raketiniam potencialui sunaikinti. Taigi, panašu, kad Izraelis pirmą smūgį sudavė ne naikintuvais, o priešo teritorijoje slapta dislokuotomis priemonėmis.
Naikino pagrindinius vadus
Dar vienu taikiniu tapo Irano islamo revoliucijos gvardijos ir kariuomenės vadovybės svarbiausios figūros. Taip Izraelis siekė paralyžiuoti karinių sprendimų priėmimo sistemą – sugriauti vadovavimo struktūrą, sutrikdyti įsakymų perdavimo grandinę ir susilpninti Irano karinio atsako koordinaciją. Tam „Mossad“ ir jo pagalbiniai operatyviniai padaliniai naudojo lauko žvalgybą bei išmaniuosius ginklus.
Kai kurie pirmieji smūgiai buvo nukreipti ne į bazes ar raketinę įrangą, o į aukštų kariškių rezidencijas ir biurus.
Šios atakos buvo įvykdytos taip pat iš Irano teritorijos paleistomis „Spike“ raketomis – jos dėl momentinio taikymo galimybės gali tiksliai atakuoti konkrečius gyvus taikinius pastatų viduje.
Izraelio žvalgybinės galimybės likviduojant Irano karininkus neapsiribojo vien pasiruošimu prieš pirmąją ataką.
Ir kitomis konflikto dienomis buvo surengti tiksliniai smūgiai, per kuriuos sunaikinta daugiau aukštų kariškių.
JAV analitinis centras „Hudson Institute“ padarė išvadą, kad Izraelio žvalgybinis ir operatyvinis įsiskverbimas į Iraną buvo daugelio metų nepertraukiamo pasiruošimo, pranašumo renkant žvalgybos informaciją, stebėjimo ir žvalgybos realiu laiku, taip pat gilios operatyvinės infiltracijos rezultatas.
Paralyžiavus Irano vadovavimo ir valdymo sistemas, nutraukus ryšius aukščiausiame lygyje ir pasėjus nepasitikėjimą sprendimų priėmimo procesuose pavyko suduoti plataus masto smūgį visai Irano gynybos struktūrai.
Visi kalbėjo apie pergalę
Šio karo tarp Izraelio ir Irano baigtis atrodo neįprasta: įsigaliojus paliauboms visos pusės kalba apie savo pergalę.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pabrėžė istorinę pergalę ir įspėjo Teheraną: „Sunaikinome branduolinę programą ir užkirsime kelią bet kokiems bandymams ją atkurti. Izraelis tokiu atveju reaguos taip pat ryžtingai, taip pat griežtai.“
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas po paliaubų gyrė pasipriešinusią ir atsilaikiusią savo šalį: „Teroristinė ataka buvo surengta tuo metu, kai Iranas ieškojo diplomatinio dialogo su JAV ir siekė išsklaidyti nesusipratimus. Priešas vykstant deryboms pradėjo puolimą – tai išdavystė, kurios istorija niekada nepamirš.“
Irano vyriausybė paskelbė, kad procesas branduoliniuose objektuose nesustos: „Pakartotinio įrenginių paleidimo planai buvo parengti iš anksto, o mūsų strategija – užtikrinti, kad gamyba ir paslaugos nebūtų sutrikdytos“.
Teheranas tikina nekuriantis branduolinio ginklo – programa esą skirta tik taikiems tikslams. Bet Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) teigia, kad prieš karą šalis jau turėjo urano, kurio prisodrinimo lygis buvo beveik tinkamas ginklui pasigaminti. Vienas Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei patarėjas sakė, kad šalis tebeturi prisodrinto urano atsargų: „Žaidimas dar nesibaigė.“
Izraelio ir Irano karo chronologija: svarbiausi įvykiai diena po dienos
Birželio 13 d.
Izraelis pradėjo plataus masto puolimą prieš Iraną atakuodamas branduolinius objektus, karines bazes ir vadavietes – operacijoje dalyvavo per 200 naikintuvų. Tiksliniais smūgiais nukauti penki aukščiausio rango Irano karo vadai, taip pat žuvo mažiausiai šeši branduolinės programos mokslininkai.
Iranas netrukus sureagavo kontrataka: į Izraelį paleista apie 150 balistinių raketų ir per 100 dronų. „Bus stiprus atsakas. Teheranas dega, bet atsakymas bus dar pilnesnis ugnies“, – pažadėjo Iranas.
Birželio 14 d.
Izraelis smogė požeminei raketų saugyklai Vakarų Irane, paskui surengta nauja atakų banga Teherane: apgadintos naftos ir benzino saugyklos, nutrauktas elektros tiekimas, smogta Gynybos ministerijai ir vienai slapčiausių Irano karinių mokslo įstaigų, susijusių su branduoline programa. Žuvo dar du aukšti Irano generolai. Izraelio atakos per dvi dienas pasiekė 18 iš 31 Irano provincijos.
Iranas paleido apie 200 balistinių raketų, iš kurių apie ketvirtadalio Izraelio pajėgoms numušti nepavyko.
Birželio 15 d.
Anksti ryte Iranas kartu su Jemeno hučių sukilėliais surengė koordinuotą balistinių raketų ataką į gyvenamuosius rajonus Izraelyje.
Izraelio oro pajėgos smogė Teisingumo ministerijos pastatui, Užsienio reikalų ministerijai ir raketų infrastruktūrai.
Vakare paaiškėjo, kad Iranas kreipėsi į Omaną ir Katarą prašydamas tarpininkauti dialogui su JAV.
Birželio 16 d.
Iranas surengė dar vieną masinę raketų ataką.
Atsakomieji Izraelio veiksmai buvo itin tikslūs ir strategiškai svarbūs: Teherane sunaikintas Islamo revoliucinės gvardijos elitinio padalinio „Quds“ štabas, sprogimai fiksuoti Natanzo branduolinėje bazėje, per tiesioginę transliaciją bombarduotas valstybinės televizijos IRIB pastatas, nukauti trys aukščiausi Irano žvalgybos pareigūnai.
Izraelis paskelbė pasiekęs visišką dominavimą ore, o šalies premjeras B.Netanyahu, paklaustas apie galimą Irano aukščiausiojo lyderio A.Khamenei likimą, atkirto, kad jo nužudymas nesukeltų eskalacijos – kaip tik užbaigtų konfliktą.
Birželio 17 d.
Izraelis likvidavo aukščiausią Irano karo vadą generolą Ali Shadmani. Jis žuvo kartu su dešimtimis karininkų, kai jų slaptas štabas kalnuose prie Teherano buvo sunaikintas.
Iranas paleido apie 20 raketų į Izraelį.
JAV prezidentas D.Trumpas pagrasino pašalinti A.Khamenei, jei Iranas besąlygiškai nekapituliuos.
Birželio 18 d.
50 Izraelio naikintuvų atakavo apie 20 taikinių Teherane, vėliau 25 naikintuvai smogė 40 karinių objektų Vakarų Irane, o vakare dar 60 naikintuvų puolė Teherano ginklų gamybos ir branduolinių tyrimų centrus.
D.Trumpas paliko neatsakytą klausimą, ar JAV prisidės prie Izraelio smūgių Iranui, nors pranešė, kad Teheranas kreipėsi į jį siekdamas derybų: „Galiu tai padaryti, o galiu ir nedaryti. Niekas nežino, ką ketinu daryti.“ Jis pridūrė, kad atmetė V.Putino pasiūlymą tarpininkauti sprendžiant Izraelio ir Irano konfliktą: „Pasakiau: „Padaryk man paslaugą, tarpininkauk pats sau. Vladimirai, pirmiausia tarpininkauk Rusijai, o šituo galėsi pasirūpinti vėliau.“
Birželio 19 d.
Iranas paryčiais paleido apie 20 raketų į Izraelį, smogė ir Sorokos ligoninei Beer Ševoje.
Izraelio pareigūnai apkaltino Iraną karo nusikaltimais, o gynybos ministras I.Katzas pareiškė, kad A.Khamenei pašalinimas yra teisėtas karo tikslas. Atsakydamas Izraelis smogė dešimtims karinių objektų, įskaitant oro gynybos ir raketų gamybos centrus. Arako branduolinėje bazėje raketa tiesiogiai pataikė į reaktoriaus apsauginę konstrukciją.
D.Trumpas pareiškė, kad sprendimą dėl Irano puolimo priims per ateinančias dvi savaites.
Birželio 20 d.
Irano raketos pataikė į Izraelio gyvenamuosius rajonus, technologijų parką, geležinkelio stotį, kitus civilinius objektus.
Izraelis surengė masinę ataką prieš Irano branduolinių ginklų tyrimų infrastruktūrą ir raketų paleidimo sistemas. Izraelio teigimu, iki tol iš 520 Irano paleistų raketų tik 25 pasiekė žemę, pataikymo efektyvumas – vos 5 proc., o tai rodo Izraelio gynybos pajėgumų pranašumą.
Birželio 21 d.
Izraelis branduoliniame komplekse Isfahane sunaikino centrifugų gamybos dirbtuves. Izraelio kampanija platėjo – atakos nukreiptos ne tik į karinę, bet ir ideologinę bei represinę Irano sistemą.
Iranas atsakė raketomis ir dronais, sukėlė gaisrus trijuose miestuose, tačiau Izraelis pranešė perėmęs 99 proc. atakų.
Birželio 22 d.
JAV oficialiai įsitraukė į konfliktą ir smogė strateginius oro smūgius Irano branduoliniams kompleksams Fordo, Natanze ir Isfahane.
„Sveikinu, prezidente D.Trumpai. Drąsus jūsų sprendimas galinga ir teisinga JAV galia nusitaikyti į Irano branduolinius objektus pakeis istoriją“, – teigė Izraelio premjeras B.Netanyahu.
Iranas paskelbė visus JAV civilius ir karius regione teisėtais taikiniais.
Birželio 23 d.
Izraelis tęsė operacijas prieš Irano karinę infrastruktūrą: virtinė smūgių tiek vakarinėje, tiek rytinėje ir centrinėje Irano teritorijoje. Teherane numesta per 100 bombų: pataikyta ir į garsųjį laikrodį Palestinos aikštėje, skaičiavusį laiką iki Izraelio sunaikinimo.
Iranas nukreipė 15 raketų į Izraelį, dauguma jų buvo perimtos. Be to, Iranas paleido 10 raketų į Kataro Al Udeido oro bazę, kur dislokuotos JAV pajėgos. Amerikiečiai nepatyrė jokių nuostolių, bet tai buvo pirmas tiesioginis Irano smūgis amerikiečių kariniam objektui nuo karo pradžios. Vakare JAV prezidentas D.Trumpas paskelbė, kad Izraelis ir Iranas susitarė dėl paliaubų, o faktiškai abipusiai smūgiai liovėsi laikui persiritus į birželio 24-ąją.
„Noriu pasveikinti Izraelį ir Iraną, kad jie turi drąsos ir išminties užbaigti karą. Jis ateityje bus žinomas kaip 12 dienų karas. Tai karas, kuris galėjo tęstis metų metus ir kuris galėjo sunaikinti visus Vidurinius Rytus, tačiau taip nėra ir nebus.“
Karo aukos: Izraelyje - 28 žuvo, 3238 sužeisti; Irane - 974 žuvo, 3458 sužeisti.
Parengta pagal BBC inf.