„Turime stiprinti Ukrainą. Ir turime susilpninti Rusiją“, – be kita ko, pirmininkavimo pradžioje pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, pažadėjusi derinti didesnę karinę paramą Kyjivui su sankcijomis Maskvai. O Danijos Europos reikalų ministrė Marie Bjerre nuošaly nepaliko ir Vengrijos klausimo, ji nurodė, kad 7 straipsnio procedūros prieš Vengriją bus tęsiamos, nes ji tęsia pagrindinių vertybių pažeidimus. Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje numatoma galimybė sustabdyti ES narystės teises, pvz., teisę balsuoti ES Taryboje, jeigu šalis šiurkščiai ir nuolat pažeidžia Bendrijos pamatinius principus. Apie tai – pokalbis Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ su Lietuvos ambasadore Danijoje Asta Radikaite.
– Gerbiama ambasadore, pradėkim nuo svarbiausio prioriteto – saugumo ir gynybos. Domintis Danijos prioritetais, visi atkreipia dėmesį, kad tik 2022 metais Danijoje vyko referendumas, kuriuo ji apskritai sutiko įsitraukti į saugumo klausimus Europos Sąjungoje, kas jau rodo jos didesnį ryžtą negu bet kada iki šiol. Taip pat girdime tikrai tvirtą balsą dėl Ukrainos. Tad, ko mums reikėtų tikėtis toje saugumo darbotvarkėje?
– Ačiū už klausimą. Iš tiesų aš atvykau į Daniją 2021 metų gruodį, kaip tik po Covido, ir galiu pasakyti, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė visus prioritetus, tiek mūsų, tiek susiaurino šiek tiek ir Danijos prioritetus. Dabar šią vasarą išvyksta daug mano kolegų ambasadorių, tai, pavyzdžiui, kalbėjau su savo Vokietijos kolega, ambasadoriumi, ir jisai sakė: didžiausias įsiminimas ir didžiausias įspūdis jo buvimo Danijoje yra šitaip pakitusi Danijos pozicija. Kai jisai atvyko, Danija buvo vadinama taip švelniai euroskeptikė – dabar tai yra viena didžiausių Europos politikų rėmėjų, stūmėjų. Ir Danijos premjerė Mette Frederiksen iš tikrųjų yra puiki lyderė ir kaip tik prieš porą dienų, liepos trečią dieną, teko dalyvauti antrame didžiausiame Danijos mieste Orhiuse, oficialiame Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje atidarymo renginyje, į kurį buvo pakviestas prezidentas Zelenskis – niekam nežinant, paskutinę akimirką visi sužinojome.
Tai yra labai labai stiprus ženklas visai Europai. Ir teko išklausyti labai įkvepiančią ir tiesią, šviesią, premjerės žinutę apie prioritetus. Metus svarstant prioritetus – jų gal buvo keturi, trys – jie susiaurėjo iki dviejų. Tai yra saugumas ir tai yra konkurencingumas. Saugumas, kaip jūs minėjote, pirmiausia apie gynybą, bet taip pat ir migraciją, apie ją šiek tiek pakomentuosiu; o konkurencingumas – jie tai susieja taip pat su klimato kaita, su žaliąja transformacija, jie tų tikslų neatsisakys, bet jie sako, kad žalioji transformacija gali padėti didinti Europos konkurencingumą.
– Taip, ir tuomet ties Ukraina, gal pirmiau tada čia stabtelkime. Galime tikėtis gerų žinių Ukrainai, jeigu jau ir Zelenskį pakvietė į pirmininkavimo pradžios renginį ir taip, na, aštriai pasisakė apie tai, kad turime sankcijas Maskvai stiprinti – ar reikia tikėtis didesnio spaudimo tuomet iš Danijos pusės čia?
– Tikrai taip. Teko daug kartų bendrauti su Europos reikalų ministre Marie Bjerre, lankėsi ji ir Lietuvoj prieš porą mėnesių, vežėme į pasienį su Baltarusija, ji ir mūsų skaudulius puikiai žino, matė netgi visą stiprinamą pasienį ir dronus. Ir kaip tik atidarius pirmininkavimą, ji suorganizavo pietus ambasadoriams Europos Sąjungos, kur ir kalbėjome apie tai, kad labai tikimės, ir Lietuva, kaip įmanoma stipriau rems Danijos prioritetus, ypač Ukrainos paramos klausimais. Ar tai būtų parama finansinė, ar tai būtų parama atblokuojant, taip, tikrai netinkamai, užblokuotą narystės Europos Sąjungoje procesą. Būtent Ukrainos atžvilgiu.
– Iš tikrųjų Danija apskritai žada tęsti plėtros derybas su Ukraina, Moldova, Vakarų Balkanais, bet tuomet kitas dalykas, ties saugumu – migracijos politika. Yra atkreipiamas dėmesys, kad pati Danija laikosi gana griežtos politikos migracijos atžvilgiu. Vienas dalykas, į ką „Politico“ atkreipė dėmesį, pavyzdžiui, kad ji jau yra pasirašiusi 200 milijonų eurų vertės sutartį, pagal kurią 300 užsienio nuteistųjų bus išsiųsta atlikti bausmę į Kosovo kalėjimą prieš deportaciją... visokių ten tokių faktų įdomesnių galima atrasti. Lietuvai migracijos klausimas, nelegalios migracijos klausimas, irgi ypač aktualus mūsų regione, kur Baltarusija yra kaimynystėje. Ko čia reikėtų tikėtis?
– Apie tai premjerė savo atidarymo kalboj taip pat kalbėjo ir ypač pabrėžė, kaip yra svarbu stiprinti Europos Sąjungos išorinę sieną. Ir aš manau, kad čia Lietuva, Latvija ir Lenkija yra vieni akivaizdžiausių prioritetų jai. Danija, tiesa, yra šiek tiek specifinėje situacijoje, jie turi išimtį teisingumo ir vidaus reikaluose. Išimties gynyboje jie jau atsisakė prieš porą metų, kaip minėjote, referendume, tačiau čia – jie turi išimtį.
Nepaisant to, iš tiesų jie naudoja visus savo instrumentus įtikinti valstybės nares laikytis griežtesnės migracijos politikos, ne pabėgėlių nuo karo atžvilgiu – nes čia, pavyzdžiui, galime pakalbėti ir apie ukrainiečius Danijoje, kurie puikiai yra integravęsi – bet tų, kurie ieško geresnio gyvenimo ir nebūtinai prisideda prie gerovės kūrimo šalyse. Tai, pradėjusi prieš porą metų nuo keleto bendraminčių šalių, dabar jau iš tiesų apie 15 turbūt šalių narių remia tokią Danijos poziciją ir aš manau, kad Danija naudosis visais savo instrumentais pirmininkavimo metu, tokią poziciją ir įtvirtinti.
Ir, tiesa, jūsų paminėtas pavyzdys buvo ir premjerės kalboje, kad svarbiausia yra griežtai elgtis su žmonėmis, kurie daro nusikaltimus ir juos grąžinti į kilmės šalis.
– Na, griežtos laikysenos, kaip suprantu, reikia tikėtis ir Vengrijos atžvilgiu – ir štai leidinyje, kuriame yra visi Danijos pirmininkavimo prioritetai suvardinti, ten žodžio „Vengrija“ mes nerasime, tačiau rasime, kad reikia laikytis 7-ojo straipsnio – ir jeigu jau yra pradėtos pažeidimo procedūros, jos bus tęsiamos. Čia akys visų jau automatiškai krypsta į Vengriją, prieš kurią jos yra pradėtos dėl teisės viršenybės nesilaikymo, dėl vertybių su kitomis europietiškomis vertybėmis neatitikimų – matėme juk ir Budapešto „Pride“ eitynes, jos buvo uždraustos valstybiniu lygiu. Tai čia Danija bus griežta Vengrijai?
– Tikrai taip, ir čia nesakyčiau, kad yra kažkoks išskirtinis etapas. Šiaurės šalys, įskaitant ir ir Daniją, visada buvo labai griežtai nusiteikusios šalių, kurios nesilaiko teisės viršenybės principų, atžvilgiu. Tai čia nieko naujo nebus, jos ir toliau principingai reikalaus atsakyti į klausimus, kurie mums kelia rūpesčių. Tai tas procesas bus tęsiamas.
Čia įdomu yra, kiek tai siejasi apskritai su Europos Sąjungos narystės blokavimu, ką dabar Vengrija daro Ukrainos atžvilgiu; galbūt ir nesusieja, bet šalia to turiu turiu pasakyti ir kitą dalyką – kad Danija labai pabrėžia Europos Sąjungos vienybės svarbą. Tai jinai, aš manau, visas pastangas dės, kad Vengriją įtikintų nebesilaikyti tokios nekonstruktyvios pozicijos, darys viską, o jeigu prireiks – naudosis ir kitais teisiniais būdais.
– Priminsiu, kad septinto straipsnio procedūros ir galėtų reikšti tai, kad būtų suspenduota galimybė ir balsuoti Europos Sąjungos Taryboje – bet mūsų laikas labai tirpsta, todėl einame prie kito klausimo. Konkurencingumas ir tuo pačiu žalumas yra tas antrasis prioritetas, ir čia iš tikrųjų jaučiasi tas akcentas, kad pirmininkaujanti Danija „rems žaliąją pertvarką, kaip pagrindinį augimo variklį, daugiausia dėmesio skirdama pramonės dekarbonizavimui ir tinkamų pagrindinių sąlygų, užtikrinančių prieigą prie būtiniausių žaliavų ir įperkamos energijos sukūrimui“. Tai tik vienas iš dalykų, bet šį klausimą noriu taip perkreipti – kad Danija pati aktyviai ir daug dirba ties žaliąja politika, ją griežtina – bet mes matome, tuo pačiu, didesniu lygiu, Europos Komisijos lygiu – šiek tiek švelnesnio tono, švelnesnio požiūrio, daugiau atlaisvinimų negu iki šiol. Tad, ar bus suprasta čia Danija?
– Manau, kad Danija bus labai griežta šiuo klausimu ir premjerė savo kalboje taip irgi paminėjo, įvardinusi labai konkretų Rusijos dujų pavyzdį. Ji paminėjo, kad Rusija iki šiol yra antras didžiausias dujų eksportuotojas į Europos Sąjungą ir to negali būti. Ir Danija turi savo energetikos komisarą, tai aš manau, kad bus dedamos visos pastangos, kad būtų priimti visi reikalingi sprendimai, kad į Europos Sąjungą Rusijos dujų eksporto nebeliktų.
– Paskutinis klausimas, labai trumpai – kadangi mums labai svarbūs Europos Sąjungos santykiai, ir kiekvienos valstybės narės, su Jungtinėmis Valstijomis, nes tai yra tikrai svarbiausia strateginė partnerė –tačiau žinome visi puikiausiai tą konfliktą, įvykusį dėl Grenlandijos tarp Danijos ir Jungtinių Valstijų. Ar reikia tikėtis, kad šis klausimas bus kažkaip keliamas Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu, ar ne?
– Nemanau. Nemanau – šie metai, aišku, Danijai yra ypatingi diplomatijos metai: Danija yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė. Ji jau pirmininkauja Europos Sąjungai, taip pat pirmininkauja ir Arkties tarybai, kur į pirmą kėdę atsisėdo Grenlandijos atstovas. Visą jūsų minėtą tokį nepatogumą Danija bando labai diplomatiškai išspręsti. Iš tiesų, santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Danijai yra labai svarbūs, transatlantinis ryšys – labai svarbus. Dar birželį buvo ratifikuota Danijos ir JAV karinio bendradarbiavimo sutartis. Jų visas oro gynybos parkas bus pagrįstas F-35 naikintuvais. Tai čia, iš tiesų, Danija naudoja savo visus diplomatinius kelius, kad šį klausimą kaip įmanoma sklandžiau išspręstų, nekeliant į viešumą, ir aš nemanau, kad tai atsispindės Europos Sąjungos darbotvarkėje.