Didžiausias to įrodymas – entuziastinga reakcija į Donaldo Trumpo pareiškimą, kad JAV netiesiogiai teiks ginkluotę Ukrainai, leisdamos Europos šalims pačioms ją įsigyti, o NATO koordinuos pristatymus.
Europos vadovai – taip pat ir NATO generalinis sekretorius, buvęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte – šį pareiškimą pasitiko kaip nepaprastos JAV lyderystės ženklą, vadovaudamiesi pagrindine taisykle, kaip elgtis su D. Trumpu: girk prezidentą.
„Prezidente, mielas Donaldai, tai tikrai didžiulis dalykas. Tai – tikrai didelis žingsnis“, – Ovaliajame kabinete sėdėdamas šalia D. Trumpo kalbėjo M. Rutte.
D. Trumpas pasidalijo, kaip vyksta „Patriot“ sistemų pristatymas į Ukrainą: užsiminė apie pinigus
Vokiška lyderystė
Tačiau realybė buvo kiek kitokia, rašo "Politico". Pagrindiniai sprendimai buvo priimti Europoje, kur, matydami D. Trumpo dvejones dėl Ukrainos ginklavimo bei vasaros pradžioje suintensyvėjusią Rusijos karinę kampaniją, Europos lyderiai suprato, kad reikia veikti greitai.
Ypač aktyviai šią schemą stūmė Vokietija, kurios politikai D. Trumpo ne kartą išreikštą „nusivylimą“ Vladimiru Putinu matė kaip galimybių langą.
Vokietija į šį planą yra „masiškai“ investavusi, atskleidė M. Rutte, praėjusią savaitę lankęsis Berlyne pas kanclerį Friedrichą Merzą. Vokietijos pareigūnai privačiai teigia, kad iniciatyva buvo būtent Vokietijos idėja.
Susiję straipsniai
F. Merzas nurodė pastarosiomis dienomis ne kartą bendravęs su D. Trumpu ir užtikrinęs, kad Vokietija „vaidins lemiamą vaidmenį“ aprūpinant Ukrainą JAV ginkluote.
„Mes tai darome savo pačių interesų vardan, – pabrėžė F. Merzas. – Tai padės Ukrainai apsiginti nuo Rusijos teroristinės bombardavimo kampanijos. Tik taip galime padidinti spaudimą Maskvai ir paskatinti realias taikos derybas. Pagaliau rodome, kad kaip saugumo partneriai traukiame ta pačia kryptimi.“
Tačiau tiksliau būtų sakyti, kad tai europiečiai tempia D. Trumpą paskui save, neabejoja „Politico“.
Nepaisant to, kad D. Trumpas vis labiau nusivilia V. Putinu dėl šio nenoro ieškoti taikos sprendimo, JAV prezidentas vis dar delsia imtis konkrečių veiksmų dėl reikšmingesnės karinės paramos Ukrainai. Todėl europiečiai – daugiausia F. Merzas ir M. Rutte – sugalvojo kitą kelią.
Jie suprato, kad D. Trumpui, kuris į pasaulinę politiką – nuo prekybos iki NATO – žvelgia kaip į finansinius sandorius, daug lengviau bus sutikti aprūpinti Ukrainą, jei ginklus nupirks europiečiai, o JAV iš to uždirbs.
Tuo pačiu metu europiečiai puikiai suprato ir D. Trumpo nenorą atsiriboti nuo izoliuotai nusiteikusios jo rinkėjų dalies – MAGA judėjimo šalininkų. Todėl, leisdami europiečiams patiems įsigyti JAV ginklus, jie suteikia D. Trumpui politinį skydą.
Europa dar nesutaria
Tačiau ne visos Europos šalys pritaria šiam požiūriui. Ovaliajame kabinete M. Rutte išvardijo keturias Šiaurės šalis, be Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės, kurios remia šį planą įsigyti JAV ginkluotę Ukrainai. Pastebimai trūko Prancūzijos, kurios prezidentas Emmanuelis Macronas jau seniai siekia, kad Europa pati stiprintų savo gynybos pramonę ir pirktų vietinę produkciją.
Du su klausimu susipažinę Prancūzijos pareigūnai nurodė, kad būtent dėl šios priežasties Paryžius neprisijungs prie iniciatyvos pirkti JAV ginklus. Be to, Prancūzija sunkiai randa lėšų gynybos biudžetui padidinti, kai tuo pat metu bando mažinti valstybės deficitą.
Vis dėlto, turint galvoje ribotus Europos gamybinius pajėgumus, F. Merzo vyriausybė mano, kad amerikietiškos ginkluotės pirkimas yra vienas iš nedaugelio būdų, kaip greitai aprūpinti Ukrainą reikalingomis sistemomis.
Šis požiūris žymi stulbinantį F. Merzo posūkį. Dar vasarį, rinkimų naktį, jis pažadėjo „kuo greičiau stiprinti Europą, kad žingsnis po žingsnio tikrai pasiektume nepriklausomybę nuo JAV“.
Nuo to laiko F. Merzas smarkiai pakeitė savo retoriką – kalba apie tikėjimą Trumpo atsidavimu NATO ir neišvengiamą transatlantinio ryšio svarbą.
Veiksmų centre – grynoji vokiečių „realpolitik“. F. Merzas greitai suprato, kad su D. Trumpu geriau elgtis pragmatiškai, o ne konfliktuoti.