Būtent Kinijos lyderis, o ne D. Trumpas, šioje situacijoje turi daugiausia įtakos, rašo „The Times“.
Maskvos biržos atsiduso – manyta, kad D. Trumpas smogs daug stipriau. Jo pagrindinis koziris tapo įspėjimas, kad per 50 dienų, jei Rusija nesustabdys karo Ukrainoje, bus pritaikyti tarifai – JAV mėgstamas spaudimo instrumentas.
Grėsmė įvesti 100 proc. muitus Rusijos importui iš tiesų nedaug ką reiškia – praėjusiais metais Rusijos eksportas į JAV siekė vos 3 mlrd. dolerių (apie 0,65 proc. viso eksporto). Tai – ne priežastis V. Putinui nerimauti.
D. Trumpas pasidalijo, kaip vyksta „Patriot“ sistemų pristatymas į Ukrainą: užsiminė apie pinigus
Kur kas reikšmingesnis signalas – galimi antriniai tarifai šalims, kurios perka rusišką naftą ar jos produktus. Tai būtų tikras lūžis, nes Rusija pernai už naftą gavo 192 mlrd. dolerių pajamų. Visgi Maskva įsitikinusi: tai tušti grasinimai.
Pagrindiniai Rusijos naftos pirkėjai – Kinija ir Indija, kurios kartu perka apie tris ketvirtadalius viso eksporto. JAV šiuo metu siekia parduoti Indijai brangius naikintuvus F-35, todėl nenori sukelti įtampos. Be to, ankstesni planai taikyti 145 proc. tarifus Kinijai išprovokavo Pekino atsaką ir pasipiktinimą tarp JAV verslų, priklausomų nuo kinų gamybos.
Nei Indija, nei Kinija negalėtų greitai atsisakyti rusiškos naftos – net jei to norėtų – o tokie sukrėtimai tik destabilizuotų pasaulinę rinką ir sukeltų benzino kainų šuolį JAV, o tai – itin jautrus klausimas bet kuriam Amerikos prezidentui.
Susiję straipsniai
Kaip pripažino vienas Rusijos rinkų analitikas, „tai blefas, ir ne itin įtikinamas“, rašo „The Times“.
Tikrasis svertas – Pekine
Tai tik dar labiau paryškina faktą, kad tikrasis lyderis, galintis paveikti Putiną dėl karo Ukrainoje, yra ne D. Trumpas, o Xi Jinpingas. Ir įrodymų, kad Xi Jinpingas ketina tuo pasinaudoti – daug.
Liepos 23 d. Kinijos prezidentas susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir paragino „stiprinti abipusę paramą“, o Pekinas pasmerkė JAV grasinimus tarifais kaip „neteisėtas vienpuses sankcijas“.
Šis kursas nestebina. Nors Kinija deklaruoja neutralitetą Ukrainos kare, užsienio reikalų ministras Wang Yi šį mėnesį sakė ES diplomatijos vadovei Kajai Kallas, kad Rusijos invazija buvo „palaima“ Pekinui – ji išblaško Vakarų dėmesį ir jėgas Europoje, nukreipia dėmesį nuo Ramiojo vandenyno. Todėl Kinija negali sau leisti Rusijos pralaimėjimo.
Pekinas jau tiekia Maskvai daug vadinamųjų „dvigubos paskirties“ prekių – tai civilinėje rinkoje panaudojamos, bet ir karo reikmėms svarbios medžiagos: nuo kabelių, naudojamų dronų valdymui, iki nitroceliuliozės, reikalingos artilerijos šaudmenims.
Šiemet Kinija, regis, ėmėsi ir tiesioginės karinės paramos. Rusijoje pastebėti jos žemo aukščio lazeriniai gynybos kompleksai „Silent Hunter“, o vis daugiau kinų karių prisijungia prie Rusijos pajėgų kaip „samdiniai“. NATO žvalgybos duomenimis, Kinijos šaudmenys gali būti tiekiami Maskvai per Šiaurės Korėją.
Nepaisant kalbų apie „Blogio ašį“, kurią sudaro Rusija, Iranas, Kinija ir Šiaurės Korėja, šie ryšiai išlieka sandorių pobūdžio ir riboti. Vis dėlto Kinijos įtaka Rusijai nuosekliai auga. Manoma, kad Pekinas davė žalią šviesą Šiaurės Korėjai siųsti kovinius dalinius į Ukrainą dar pernai, o šį mėnesį – ir Laosui, kurio pusė skolų priklauso Kinijai, – nusiųsti inžinierių būrį į Rusijos karo veiksmus.
Ši parama Maskvai brangiai kainuoja. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte neseniai pareiškė, kad, jei Xi Jinpingas nuspręstų užpulti Taivaną, jis galėtų liepti V. Putinui tuo pat metu pradėti puolimą Europoje kaip dėmesio nukreipimą. Nors toks scenarijus – pernelyg spekuliatyvus, faktas, kad Maskva vis dažniau ir tyliai pasiduoda Kinijos įtakai.
Tai akivaizdu Centrinėje Azijoje, kur Pekinas skatina savo „Globalios saugumo iniciatyvos“ alternatyvą, iš esmės ignoruojant Rusiją. Ta pati dinamika matoma Kuboje, kur Kinija finansuoja 55 saulės energijos projektus, ir Afrikoje, kur kiniški policijos ir kariuomenės mokymai tampa nauja realybe.
Nėra idealaus aljanso
Nors abi šalys bendradarbiauja, jos išlieka konkurentėmis. „The New York Times“ nutekintas Rusijos žvalgybos dokumentas rodo, kad Kinijos šnipinėjimas Maskvoje auga. Tuo pat metu Pekinas griežtai tikrina visus iš Rusijos grįžtančius savo pareigūnus – detektoriais, ieškodamas galimų Rusijos verbuotojų įtakos.
Xi Jinpingas nesiekia greito karo pabaigos – karas jam naudingas, nes dar labiau padidina Rusijos priklausomybę. Kinija – pagrindinė Rusijos prekybos partnerė, o, kaip pasakojo vienas Rusijos ekonomistas, „kuo daugiau sankcijų, tuo daugiau Kinijos aplink – telefonuose, automobiliuose, net mokėjimo kortelėse“, nes rusai masiškai pereina prie „UnionPay“ sistemos po to, kai „Visa“ ir „MasterCard“ pasitraukė iš šalies.
Atrodo, kad Xi Jinpingas formuoja alternatyvą Vakarų dominuojamai tvarkai: kuria saugumo organizacijas, finansines alternatyvas ir finansinių atsiskaitymų tinklus – kaip CIPS, Kinijos versiją SWIFT sistemai. Šią sistemą vis aktyviau taiko Rusijos bankai, o šią savaitę net Sakartvelo centrinis bankas pranešė, kad svarsto bendradarbiauti su CIPS, siekdamas pritraukti kinų investicijų.
Tuo metu Vakarų sukurta tvarka braška siūlėmis.
Dar pernai Trumpas kaltino prezidentą Joe Bideną, esą šis suartino Maskvą su Pekinu, ir žadėjo atskirti juos. Tačiau dabartiniai jo veiksmai rodo priešingai – D. Trumpas tik dar labiau stumia Rusiją į Kinijos glėbį.