Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, kuriam suteikta anonimiškumo teisė, kad galėtų atvirai kalbėti apie prezidentą, D. Trumpas mėgaujasi savo, kaip „vyriausiojo taikdario“, vaidmeniu. Jis tiki galintis sudaryti sandorius, kurie buvo nepasiekiami jo pirmtakams, taip parodydamas tiek savo sumanumą, tiek galią – nesvarbu, ar jam pavyks, ar ne.
„Jam patinka būti karaliumi, kuris sprendžia mažesnių, silpnesnių pasaulio šalių likimus“, – „Politico“ atskleidė šaltinis.
D. Trumpas dažnai primena klausytojams apie karus, kuriuos, jo manymu, sustabdė, pabrėždamas, kaip ilgai šie konfliktai tęsėsi. Praėjusią savaitę jis pakvietė Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius į Baltuosius rūmus, kad užtikrintų taikos susitarimą tarp ilgai priešiškų valstybių. Tai buvo jau šeštas toks susitarimas per jo antrąją kadenciją, nors bent vienu atveju jo vaidmuo kelia abejonių.
Analitikai dėl V. Putino ir D. Trumpo susitikimo skeptiški: pats faktas jau yra didelis laimėjimas Kremliui
„Per pastaruosius šiek tiek daugiau nei šešis mėnesius išsprendžiau šešis karus ir tuo labai didžiuojuosi“, – ketvirtadienį Ovaliniame kabinete pareiškė Trumpas.
Tačiau penktadienį jo laukia bene sunkiausias išbandymas – susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekiant užbaigti jo pradėtą karą prieš Ukrainą.
Pasivadinęs „taikos prezidentu“, D. Trumpas ėmė koncentruotis į šiuos konfliktus, nes, kaip teigia kitas Baltųjų rūmų pareigūnas, jis tiki, kad gali pasitelkti JAV įtaką jiems užbaigti. Tai ryškiai kontrastuoja su jo 2024 m. kampanija, kai jis pirmenybę teikė vidaus reikalams, o ne užsienio konfliktams.
„Rinkimų kampanijoje žinai tik tiek, kiek gali sužinoti. O patekęs į Baltuosius rūmus supranti, kas iš tiesų vyksta pasaulyje, – aiškino pareigūnas, primindamas apie išsamius žvalgybos pranešimus, kuriuos gavo prezidentas. – Jei D. Trumpas tai būtų žinojęs anksčiau, tai veikiausiai būtų buvę svarbi jo kampanijos dalis.“
Susiję straipsniai
Dalis jo dėmesio taikos deryboms kyla iš noro laimėti Nobelio taikos premiją, kurios jis siekia jau seniai. Praėjusį mėnesį jis net paskambino Norvegijos finansų ministrei, kad pasiteirautų apie premiją. Ši tema tapo ir priemone užsienio lyderiams pelnyti jo palankumą.
Bent šeši pastarųjų susitarimų dalyviai yra nominavę D. Trumpą arba viešai palaikę jo kandidatūrą, tarp jų – Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ir Kambodžos premjeras Hun Manetas. Pastarasis tai padarė po to, kai D. Trumpas privertė Kambodžą ir kaimyninį Tailandą sėsti prie derybų stalo, pagrasinęs sustabdyti prekybos derybas, jei jie neužbaigs pasienio ginčo.
Baltųjų rūmų teigimu, be Kambodžos ir Tailando, D. Trumpas prisidėjo prie paliaubų ar kitų susitarimų tarp Irano ir Izraelio, Ruandos ir Kongo Demokratinės Respublikos, Indijos ir Pakistano, Egipto ir Etiopijos, Armėnijos ir Azerbaidžano, JAV ir Jemeno husių. Mažiau sėkmės jis turėjo bandydamas užbaigti karus Gazoje ir Ukrainoje.
Vis dėlto Baltieji rūmai pateikė nedaug detalių apie jo strateginį vaidmenį.
Artimi D. Trumpui asmenys teigia, kad greita taikos susitarimų seka dera su jo „America First“ vizija, nes jis juos dažnai susieja su prekybos sandoriais – kaip neseniai padarė su Armėnija ir Azerbaidžanu.
„Kiekvienas taikos susitarimas atnešė tam tikrą ekonominę naudą Amerikai“, – pabrėžė pirmasis Baltųjų rūmų pareigūnas.
Kritikai abejoja Trumpo nuoširdumu siekiant taikos ir tokių susitarimų tvarumu. Jo buvęs nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas atkreipė dėmesį į Kambodžos ir Tailando susitarimą – žiniasklaidos duomenimis, net po paliaubų čia jau kilo smurto protrūkių.
„Jis privertė juos pasirašyti paliaubas tam, kad užbaigtų prekybos sandorius, – pažymėjo dažnai D. Trumpą kritikuojantis J. Boltonas. – Galbūt paliaubos tęsis ilgiau nei kelias dienas. Kas žino? Tačiau pagrindinės įtampos priežastys – pasienio problemos – vis dar neišspręstos.“
D. Trumpo siekis sudaryti tarptautinius susitarimus nėra visiškai nauja jo politikoje. Pirmojoje kadencijoje jis tarpininkavo sudarant Abrahamo susitarimus, kurie pagerino Izraelio ir kelių arabų valstybių santykius. Jis taip pat prisidėjo prie ekonominių ryšių atkūrimo tarp Serbijos ir Kosovo.
Antrosios kadencijos kampanijoje Trumpas pabrėžė mažesnį dalyvavimą tarptautinėse organizacijose ir labiau sandoriais pagrįstą, nacionalistinį požiūrį, kurį vadino „America First“, vengdamas izoliacionisto etiketės.
Penktadienį jis perkels šią politiką į susitikimą su V. Putinu. Likus kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo, prezidentas ir jo komanda sumažino lūkesčius, patį susitikimą vadindami „žvalgyba“.
Pradėdamas kadenciją, iš visų pasaulio konfliktų D. Trumpas manė, kad Rusijos ir Ukrainos karas bus lengviausiai išsprendžiamas. Tačiau Ketvirtadienį jis pripažino: „Iš tiesų, tai yra pats sunkiausias.“