Užsienyje ryšiai su Vakarais, ypač Jungtinėmis Valstijomis, tampa vis labiau įtempti, o pokario tarptautinė tvarka keičiasi dėl Rusijos ir Ukrainos karo. Todėl šių metų paradas – tai ne tik iškilmingas karių ir ginkluotės demonstravimas. Tai kruopščiai suorganizuotas strateginės komunikacijos aktas, kuriame susipina karinės jėgos, diplomatinės pozicijos ir istorinio pasakojimo pranešimai, skirti tiek vidaus, tiek užsienio auditorijai. Ypač karinis elementas skirtas tiek Jungtinėms Valstijoms, Japonijai, Taivanui ir Kinijos jūrinėms kaimynėms, tiek vidaus auditorijai.
Kaip ir per ankstesnius paradus, Pekinas demonstruos naujai pradėtas arba netrukus pradėsiančias veikti sistemas, bet ne bandomuosius ginklus ar slapčiausius projektus. Vis dėlto, atsižvelgiant į pastaraisiais metais sparčiai vykstančią karinę modernizaciją, tikimasi, kad 2025 m. parade bus pristatyta pažangesnė įranga nei bet kada anksčiau. Remiantis informacija, daugiausia dėmesio bus skiriama ketvirtos kartos tankams, lėktuvnešiams ir naikintuvams.
Taip pat gali būti pastebimi nauji kibernetinio ir elektroninio karo pajėgumai, įskaitant bepiločius orlaivius, nukreiptos energijos ginklus ir trukdymo technologijas, taip pat hipergarsinės raketos, priešraketinės gynybos ir strateginio smūgio sistemos. Vidaus auditorijai tai sustiprina žinią, kad kadaise buvusi silpna Kinija dabar yra supervalstybė – pagrindinė Kinijos komunistų partijos pretenzijų į teisėtumą dalis. Užsienio auditorijai tai signalas, kad Liaudies išlaisvinimo armija (LLA) nebe tik ruošiasi būsimiems karams, bet yra pasirengusi kovoti jau šiandien. Paradas pabrėš LLA gebėjimą projektuoti jėgą, atgrasyti priešininkus ir įgyvendinti Kinijos saugumo pretenzijas regione.
Paradas taip pat yra diplomatinio teatro proga. Jis gali sumušti užsienio dalyvių skaičiaus rekordus, nes pasirodė pranešimų, kad jame dalyvaus daugelio Pietryčių Azijos šalių, išskyrus tik Filipinus, aukšto rango vadovai. Šis kontrastas yra sąmoningas. Susirinkę Pietryčių Azijos, Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių vadovai siekia, kad Pekinas būtų laikomas „pasaulio pietų“ atstovu, o ne izoliuotu Vakarų varžovu. Pats svečių sąrašas yra diplomatinis pasitikėjimo ženklas.
Ne mažiau iškalbingas ir kai kurių šalių nedalyvavimas. Manilos pasirinkimą riboja jos ryšiai su Vašingtonu, dažni susirėmimai jūroje su Kinijos kariniu laivynu ir Duterte šeimos, valdančiojo Marcosų klano varžovų, artumas Pekinui, o Singapūras, kuris siunčia tik savo ministro pirmininko pavaduotoją, strategiškai linksta į neutralumą arba proamerikietišką poziciją. Vietnamo, Malaizijos, Indonezijos, Kambodžos ir Mianmaro dalyvavimas, priešingai, leidžia Pekinui teigti, kad dauguma Pietryčių Azijos valstybių teikia pirmenybę bendradarbiavimui, o ne konfrontacijai, nepaisant tebesitęsiančių ginčų dėl teritorijos Pietų Kinijos jūroje.
Taigi parade bus rodomi du pasirodymai: raketos ir formuotės Tiananmenio aikštėje ir draugų ratas ant apžvalgos tribūnos. Diplomatinis akcentas bus Vladimiro Putino vizitas. Rusijos prezidentas dalyvaus parade ir prieš tai vyksiančiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime ir susitiks su Xi Jinpingu dvišalių derybų. V. Putinui, vis dar izoliuotam dėl karo Ukrainoje, Pekinas siūlo teisėtumą. Xi Jinpingo nuomone, V. Putino dalyvavimas pabrėžia Kinijos ir Rusijos strateginį pasitikėjimą.
Abu lyderiai, sėdintys vienas šalia kito bus vienas ryškiausių renginio vaizdų. Ypač verta atkreipti dėmesį į laiką. Vašingtonui tarpininkaujant trišaliam JAV, Rusijos ir Ukrainos dialogui, Xi Jinpingas ir V. Putinas turėtų tyliai aptarti pokario susitarimus, įskaitant taikos perspektyvas ir naujos pasaulinės tvarkos formą. Tokios derybos nebus viešinamos, tačiau jų reikšmė yra ta, kad Pekinas ir Maskva koordinuoja veiksmus ne tik dėl tiesioginių karo problemų. Pekinui tai galimybė pasirodyti kaip atsakingai galiai, o Maskvai tai kelias iš izoliacijos.
Vis dėlto lūkesčiai turėtų būti kuklūs. Tikėtina, kad nebus jokių naujų svarbių susitarimų, taip pat nebus viešai deklaruojamas bendras pasipriešinimas Vakarams. Vietoj to Xi Jinpingas ir V. Putinas greičiausiai laikysis seniai žinomo „strateginio dviprasmiškumo“ modelio – pabrėždami bendradarbiavimą ir palikdami erdvės lankstumui.
Kitas svarbus akcentas bus Xi Jinpingo kalba, skirta 80-osioms pergalės Pasipriešinimo kare metinėms paminėti. Dešimtmečius pasauliniame pasakojime apie Antrąjį pasaulinį karą pirmenybė buvo teikiama Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos indėliui, o Kinijos aukos buvo sumenkinamos. Šis paradas Xi Jingpinguisuteiks progą papasakoti šią istoriją. Tikimasi, kad jis teigs, jog Kinija suvaidino „lemiamą vaidmenį“ nugalėdama Japoniją ir nulemdama karo Azijoje baigtį, taip sustiprindamas nacionalistinį pasididžiavimą namuose ir Pekino teiginį, kad jis buvo vienas iš pokario tvarkos kūrėjų.
Tikėtina, kad Xi Jinpingas Japonijos atžvilgiu laikysis atsargaus tono – pabrėždamas istorinę atsakomybę ir vengdamas uždegančios retorikos, o vietoj to pasisakydamas už „Azijos ir Ramiojo vandenyno bendruomenės su bendra ateitimi“ viziją. Apskritai Xi Jinpingas sieks susieti Antrojo pasaulinio karo palikimą su Kinijos siekiais dėl ateities tvarkos. Tikėtina, kad jis pabrėš pasaulinės JAV hegemonijos pabaigą, daugiapoliškumą ir didesnį besivystančių valstybių atstovavimą.
Svarbiausia žinia yra ta, kad Kinija ne tik demonstruoja savo jėgą. Ji pateikia integruotą pasakojimą: ji buvo lemiama veikėja praeityje, yra didžiulė galia dabar ir siekia formuoti ateitį. Xi Jinpingas siekia įtvirtinti savo autoritetą šalies viduje ir tuo pat metu pranešti pasauliui, kad Kinija ketina būti ir teisinga istorijos paveldėtoja, ir rytdienos tvarkos kūrėja.
Parengta pagal „Foreign Policy“ inf.