Pirmadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Abu lyderiai žarstė skambius pareiškimus apie „beprecedenčius“ abiejų valstybių santykius ir „naują pasaulio tvarką“.

Portalo Lrytas kalbintas Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala nupiešė kiek kitokį paveikslą.

Pasak jo, Kinija siunčia signalą apie savo vietą pasaulio tvarkoje, tuo tarpu Rusija pretenduoja į „mažesnio brolio statusą“.

Nors abu lyderiai susitikimo metu pasiuntė signalą, Kinijos realūs veiksmai geopolitinėje arenoje rodo visiškai ką kita.

[[ge:lrytas:lrytas:39343052]]

„Pekinas leidžia suprasti savo veiksmais, kad tame pasaulyje atsiranda dar vienas polis – Kinijos“, – dėstė ekspertas.

Nors Rusijos galia pasaulyje vis labiau silpsta, politologas pažymėjo, kad Kinija nenori šios šalies pralaimėjimo Ukrainoje – ji vis dar išlieka reikšminga partnerė Pekinui.

Ką reiškia skambūs V. Putino ir Xi Jinpingo pareiškimai? Kaip galima paaiškinti realybės neatitinkančius Kinijos vadovo pasisakymus? Į šiuos klausimus portalui Lrytas atsakė L. Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:39345641]][[ge:lrytas:lrytas:39320561]][[ge:lrytas:lrytas:39348484]]

Žinutė ne tik Vakarams

Pirmadienį vykusiame susitikime netrūko skambių pareiškimų apie „naują pasaulio tvarką“ ir kritikos Vakarams.

Xi Jinpingas smerkė kai kurių šalių „patyčias“ – užslėpta užuomina į JAV.

„Kinijos ir Rusijos santykiai atlaikė tarptautinių pokyčių išbandymą“, – pareiškė Xi Jinpingas.

Jis pridūrė, kad Pekinas yra pasirengęs bendradarbiauti su Maskva „skatinant teisingesnės ir protingesnės pasaulio valdymo sistemos kūrimą“.

Tuo tarpu V. Putinas gynė Rusijos karą Ukrainoje, apkaltino Vakarus dėl jo pradžios ir pareiškė, kad Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) atgaivino „tikrąjį daugiapoliškumą“.

Pirmadienį Kinijos uostamiestyje Tiandzine vyko Šanchajaus bendradarbiavimo lyderių susitikimas, į kurį susirinko 20 lyderių. Tarp jų nebuvo nė vieno Vakarų valstybių vadovo.

„Tai savo ruožtu sudaro politinį ir socioekonominį pagrindą naujos stabilumo ir saugumo sistemos Eurazijoje formavimuisi.

[[ge:lrytas:lrytas:39349854]]

Ši saugumo sistema, skirtingai nei europocentriški ir euroatlantiniai modeliai, iš tikrųjų atsižvelgtų į didelės valstybių grupės interesus, būtų tikrai subalansuota ir neleistų vienai šaliai užtikrinti savo saugumo kitų sąskaita“, – svarstė V. Putinas.

Naujas pasaulis

L. Kojala portalui Lrytas paaiškino, kad už tokių pareiškimų slypi jau ne kartą siųsta žinutė Vakarams.

„Tai yra signalas Vakarams, sakant, kad jų dominavimo laikas baigėsi. Ypač ši žinutė yra orientuota į JAV, tokiu būdu bandant pademonstruoti, kad Vašingtonas nebediktuos politikos.

Tokie režimai kaip Rusijos, Šiaurės Korėjos, Kinijos ne tik mes iššūkį taisyklėms, kurios dominavo pastaruosius dešimtmečius, bet ir iš esmės tas taisykles bandys perrašyti pagal save“, – dėstė jis.

Pasak politologo, Kinija kalba apie tai, kad pasaulyje nebeliks dominuojančios valstybės.

„Be abejo, tiesiogiai neįvardijant, bet aiškiai turint omenyje JAV ir sakant, kad kitų šalių susivienijimai sukurs daugiapolį pasaulį“, – aiškino L. Kojala.

Ekspertas taip pat pažymėjo, kad abi valstybės bando sukurti pasakojimą apie pasikeitusį pasaulį.

[[ge:lrytas:lrytas:39349866]]

Mažasis brolis

Tačiau tuo pačiu Pekinas bando paslėpti ir praktinę realybę, kurioje net ir labai praktiški ir pragmatiški Rusijos ir Kinijos santykiai nėra be trukdžių.

„Pekinas leidžia suprasti savo veiksmais, kad tame pasaulyje atsiranda dar vienas polis – Kinijos.

Lyginti Rusijos ir Kinijos galią yra sudėtinga – Kinija yra kur kas didesnė valstybė demografine prasme, kur kas didesnė ekonomika. Tai yra auganti, technologiškai išsivysčiusi šalis.

Tuo tarpu Rusija geriausiu atveju galėtų pretenduoti į mažesnio brolio, kuris neturi alternatyvų ir ieško, kaip toliau tęsti savo vykdomą agresiją, bandydama išvengti Vakarų sankcijų ir spaudimo“, – aiškino L. Kojala.

Politologas įvertino, kad tokioje situacijoje Rusija yra priversta vis labiau nusilenkti Kinijai ir pripažinti jos dominavimą net ir dvišaliuose santykiuose.

„Tai, viena prasme, galima kalbėti, kad siunčiama žinia apie hegemonijos griūtį. Bet tuo pačiu galima konstatuoti aplinkybę, kad iš esmės tame naujame pasaulyje Kinija nori būti lyderis numeris vienas.

(Ji nori – red. past.) stumti kitas, net ir sau artimas, šalis ne tiek į šalį, kiek leisti joms suvokti, kieno interesai čia ims dominuoti“, – apibendrino politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:39349862]]

Neįtikino nieko

Dar prieš susitikimą Xi Jinpingas per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimą paragino, kad jos nariai „priešintųsi Šaltojo karo mąstymui, blokų konfrontacijai ir patyčių elgsenai“.

Kinija jau kurį laiką tvirtina, esą yra „teisinga“ ir „neutrali“ šalis, kuri nuolat ragina nutraukti kovas. Kartu Pekinas kaltina Vakarų valstybes, kad šios ginkluoja Ukrainą ir taip pratęsia konfliktą.

Tuo pačiu metu pirmadienio susitikimo su V. Putinu metu Xi Jinpingas kalbėjo apie „teisingesnę“ ir „protingesnę“ pasaulio sistemą.

Šie pareiškimai skamba kiek ironiškai, turint omenyje, kad Kinijos lyderis šiltai priėmė V. Putiną – valstybės, kuri vykdo didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, vadovą.

L. Kojala pažymėjo, kad tokie Kinijos bandymai pademonstruoti save kaip „neutralią“ veikėją karo Ukrainoje kontekste neįtikina nieko Vakaruose.

„Yra konstatuota ir visuotinai sutarta, kad Kinija daro iš esmės viską, išskyrus tiesiogiai Rusijos naudojamos ginkluotės siuntimą, tam, kad prisidėtų prie Rusijos karo mašinos judėjimo į priekį.

Dvigubos paskirties komponentai ir kitos prekės, kurios reikalingos karo pramonėje ir kituose sektoriuose, neabejotinai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, leidžiančių Rusijos režimui tęsti karą tokiu intensyvumu, kokiu jis vyksta šiuo metu“, – dėstė ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:39349847]]

Taigi pareiškimų, kad Kinija yra tik stebėtoja, kuri siekia tik taikos ir neprisideda prie Rusijos galimybių tęsti karą, pagrįsti faktais nėra įmanoma.

„Tuo pačiu Vakarų šalys ir Ukraina nori tęsti dialogą su Pekinu. Jos mato tai kaip svarbų veiksnį galimų ateities politinių sprendimų kontekste“, – paaiškino L. Kojala.

Politologas taip pat išskyrė ir branduolinį veiksnį – Kinija gali suvaldyti Rusijos svarstymus ir grasinimus dėl branduolinio ginklo panaudojimo.

„Tą matėme ir prieš keletą metų, kai Xi Jinpingas pareiškė, kad tokia galimybė net neturi būti svarstoma“, – kalbėjo politologas.

Būtent dėl šios priežasties Ukrainos kritika Kinijai yra subalansuota, o dažnai jos net yra privengiama.

Tuo tarpu Vakarų šalys nori išlaikyti dialogą su Pekinu, nepaisant sudėtingos situacijos dėl Kinijos santykių ir paramos Rusijos agresijai.

Išlieka pragmatiška

Susitikimo metu V. Putinas taip pat prabilo apie „beprecedenčius“ Rusijos ir Kinijos santykius.

[[ge:lrytas:lrytas:39349845]]

„Mūsų glaudus bendravimas atspindi Rusijos ir Kinijos ryšių, kurie šiuo metu yra beprecedenčio lygio, strateginį pobūdį“, – susitikimo metu tikino V. Putinas.

L. Kojala išskyrė, kad abiejų lyderių santykiai iš tikrųjų yra puikūs: „Abiejų lyderių santykiai yra puikūs, mes tą žinome – jie susitiko turbūt apie 40 kartų, jie yra praktiškai bendraamžiai.

Akivaizdu, kad yra tarp jų ryšys, kuris nebūtinai būtų būdingas visiems Rusijos ir Kinijos vadams tuo pačiu metu.“

Visgi realybė yra labiau komplikuota – Kinijos politika išlieka pragmatiška ir turi daugiau „kortų“ prieš Rusiją.

„Praktiniame lygmenyje, manau, kad Kinijos politika išlieka pragmatiška. Tą iliustruoja ir aplinkybė, kad lyginant su rekordiniais praėjusiais metais, šiemet Rusijos ir Kinijos prekybos apimtys, panašu, iki šio laikotarpio yra sumažėjusios 8–9 proc.

Tai turbūt yra susiję vien su Vakarų šalių grasinimais apie antrines sankcijas, kurios neabejotinai galėtų turėti neigiamą efektą Kinijos finansų sektoriui, atskirų pramonės sektorių interesams“, – svarstė politologas.

GSSC direktorius pažymėjo, kad Kinija bando išvengti rizikos ir aiškiai demonstruoja, jog Pekinas nenori prarasti prieigos prie Europos ir JAV rinkos – Rusija to niekaip nesugebėtų kompensuoti.

Aiškus laimėtojas

[[ge:lrytas:lrytas:39349851]]

Visgi Kinija ruošiasi pirkti rusiškas energetikos žaliavas – susitikimo metu „Gazprom“ ir Kinijos valstybinė bendrovė „CNPC“ sukirto rankomis dėl „Power of Siberia 2“ (Sibiro energija 2 – liet.) dujotiekio statybos.

Maskva ir Pekinas taip pat susitarė padidinti tiekimą esamu „Power of Siberia“ (Sibiro energija – liet.) dujotiekiu – nuo 38 iki 44 mlrd. kubinių metrų per metus.

L. Kojala pažymėjo, kad tokia prekyba yra palankesnė Kinijai.

„Kinija nėra labdaringa energetikos žaliavų iš Rusijos pirkėja. Ji nepermoka už žaliavas, ir aišku tai, ypatingai globalių naftos kainų kontekste, augant Vakarų šalių spaudimui Rusijos energetikos sektoriui, irgi yra nepalanki tendencija Rusijai“, – svarstė jis.

Politologas įvertino, kad Rusija išlieka svarbus partneris Kinijai, tačiau praktiniai veiksmai aiškiai parodo, kas šiuose santykiuose gauna daugiau naudos.

„Rusijos pralaimėjimas yra, ko gero, ne tai, ko Xi Jinpingas norėtų matyti Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje kontekste.

Bet tuo pačiu šioje situacijoje nėra bandoma parodyti praktiniais veiksmais, kad tie santykiai yra absoliučiai lygiaverčiai. Mes turime Kiniją, kuri turi gerokai daugiau svertų Rusijos atžvilgiu, nei atvirkščiai“, – mano ekspertas.

Nauja pasaulio tvarka: V. Putino ir Xi Jinpingo susitikime – pavojingos užuominos ir žinutė ne tik Vakarams