„Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiai nėra malonūs žmonės. Jie vadovauja žiaurioms autokratijoms, kuriose gausu slaptosios policijos ir kalėjimų stovyklų. Tačiau vis dėlto jie yra rimti žmonės ir, pamatę lengvabūdį, jį pažįsta. Beveik dešimtmetį jie vertino D. Trumpą ir priėjo prie aiškios išvados, kad Jungtinių Valstijų prezidentas nėra vertas jų pagarbos“, – rašo publikacijos autorius.
Vienas iš iškalbingiausių momentų – neseniai Pekine įvykęs pasaulio diktatorių aukščiausiojo lygio susitikimas, skirtas 80-osioms Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metinėms paminėti. Į jį buvo pakviestas net V. Putino marionetė Lukašenka, valdantis Baltarusiją. Tačiau JAV prezidentas nebuvo pakviestas, nors būtent JAV labiausiai prisidėjo prie Japonijos imperijos pralaimėjimo, už kurį dabar Kinijos komunistai prisiima nuopelnus.
„The Atlantic“ įžvelgia ryškų kontrastą tarp aukščiausiojo lygio susitikimo Aliaskoje, kuris baigėsi D. Trumpo diplomatiniu pažeminimu, ir Pekino diktatorių aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame V. Putinas, Xi Jinpingas ir Kim Jong Unas pademonstravo solidarumą, o Kinija demonstravo įžūlų karinį pasipriešinimą.
Po Rusijos smūgio JAV gamyklai Ukrainoje – V. Zelenskio apsilankymas
Leidinys mano, kad akivaizdus Indijos ir Kinijos, kurios iš tikrųjų yra seniai prisiekusios priešės, santykių atšilimas yra ryški prezidento D. Trumpo užsienio politikos iliustracija. Tačiau D. Trumpas sugebėjo jas suartinti savo drakoniškais prekybos tarifais.
„Į savo pašalinimą iš Pekino šventės D. Trumpas atsakė elgdamasis lygiai taip pat, kaip apie jį galvoja diktatoriai, t. y. kad jis yra trečiojo lygio lyderis“, – rašo žurnalistas, turėdamas omenyje D. Trumpo teiginį socialinėje žiniasklaidoje apie Pekino „sąmokslą“ prieš Jungtines Valstijas.
Publikacijos autorius pažymi, kad autoritariniai lyderiai palaiko gerus santykius su D. Trumpu, naudodamiesi jo nekompetencija, o JAV sąjungininkai orientuojasi į nuolatinį jo ego raminimą.
Susiję straipsniai
Kaip rašo „The Atlantic“, D. Trumpas kandidatavo į prezidentus ne tam, kad išspręstų Amerikos problemas, o dėl asmeninių priežasčių – kad išvengtų kalėjimo. Jo užsienio politika tėra jo asmeninių interesų – noro laimėti Nobelio taikos premiją – tęsinys. O blogiausia, kad D. Trumpas nebeturi kompetentingų biurokratų komandos, kuri atliktų visą darbą už jį, kaip tai buvo jo pirmosios kadencijos metu. Šį kartą jis aplink save subūrė nekompetentingus ir jam asmeniškai lojalius pataikūnus.
„Amerika dreifuoja. Ji neturi nuoseklios užsienio politikos, vyresniosios komandos, kuri vadovautų jos nacionalinei gynybai ir diplomatijai, ir prezidento, kuriam mažai rūpi pasaulis, išskyrus tai, ką pasaulis gali jam pasiūlyti. Nenuostabu, kad Pekine susirinkę vyrai – trys autokratai, kurių šalys bendrai į Jungtines Valstijas yra nukreipusios šimtus branduolinių ginklų – drąsiai elgiasi taip, tarsi jiems nerūpi nei D. Trumpas, nei jo vadovaujama šalis“, – daro išvadą „The Atlantic“.
Parengta pagal UNIAN inf.