Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas, kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“, akcentuoja, kad realūs iššūkiai Rytų flange yra kur kas platesni nei vien sienų apsauga.
„Tie sprendimai, kurie padaryti pavasarį, aiškiai rodo, kad pagrindinė grėsmė Europos Sąjungai šiuo metu kyla iš Rusijos. Ir tie sprendimai, kurie buvo susieti su programa 'Pergyventi Europą iki 2030 metų', natūraliai dėmesį perkėlė į rytinį ES kraštą. Sienų apsauga, aišku, yra tiktai viena ir galbūt netgi ne pati didžiausia problema, apie ką dabar galvoja Baltijos šalys arba Lenkija. Lietuva, pavyzdžiui, paskaičiavusi, kad pretenduos į kažkur aštuonis milijardus eurų pagal paskolų programą, aiškiai pabrėžia, kad pagrindiniai pinigai turėtų būti skirti infrastruktūrai, pasiruošti priimti Vokietijos brigadą, ir tik sąlyginai nedidelė dalis turėtų būti skirta sienų apsaugos stiprinimui“, – sakė profesorius.
Migracijos problemos iš Pietų, tokios pat svarbios kaip iš Rytų
T. Janeliūnas pabrėžė ir politinį aspektą, kodėl Europos Komisijos pirmininkė akcentuoja sienų apsaugą.
„Europos Komisijos prezidentė nori pritraukti dėmesį ne tik rytinio flango šalyse, bet ir gauti paramos iš kitų ES šalių. Kalbėdama apie sienų apsaugą, ji labai aiškiai apeliuoja į turbūt visai Europai suprantamas grėsmes. Daugiau negu prieš dešimt metų ES patyrė migrantų krizę iš Pietų pusės. Tuomet buvo skiriama daug lėšų ir papildomų pastangų stabdyti nelegalius migrantus keliaujančius jūromis.
Dabar tos problemos persikelia į Rytų pusę. Ir priminti vėl toms pačioms Pietų šalims, kad tai yra aktuali problema – tai yra paprasčiausias būdas suvienyti visų europiečių požiūrį, jog tikrai grėsmės yra bendros“, – aiškino jis.
Oro gynyba – didžiausias iššūkis
Pasak T. Janeliūno, realiausia grėsmė galėtų kilti ne tik per sausumos sieną, bet ir iš oro.
„Kol kas turime tik koncertinas, labai primityvias apsaugos priemones. Nedaug sienos yra nuolat stebima įvairiomis video priemonėmis, termo kameromis, dar mažesnė stebima erdvė virš žemės. Ir štai čia turbūt bene didžiausias iššūkis – kaip sukurti sistemą, kuri galėtų fiksuoti ne tik žemės, bet ir oro grėsmes.
Grėsmė iš Rusijos pusės, jeigu ji taps labai reali, prasidėtų nuo oro. Ir jeigu kiltų kažkoks karinės invazijos scenarijus, tai mes tą grėsmę, tuos antpuolius visų pirma patirtume iš oro. Čia reikia ne tik radarų, bet ir pasyvių reagavimo priemonių, kurios galėtų numušinėti dronus arba signalizuoti priešraketinę gynybą.
Net kalbant apie pačias moderniausias priemones, pavyzdžiui, lazerines antidronines sistemas, jos yra milžiniškai brangios. Labai abejoju, ar per šį laikotarpį suspėtume jas įsidiegti. Bet tai būtų geras žingsnis planuoti jau dabar“, – teigė profesorius.
Jis taip pat pabrėžė, kad ES įsipareigoja skirti paramą penkeriems metams. „Natūralu, kad Lietuvai pačiai reikės prisidėti. Neužteks vien paskolų ar ES lėšų – reikia investuoti čia ir dabar.
Tai yra penkerių metų laikotarpis iki 2030 metų. Jeigu mes tą išdėstytume per kas metus po 200 milijonų, tai jau nėra tokia super didelė suma. Bet vis tiek svarbu pradėti dabar, kad nebūtume vėluojantys su atsakymu į grėsmes“, – sakė T. Janeliūnas.
Jūrinės grėsmės ir Kaliningradas
Profesorius taip pat pabrėžė, kad saugumas Baltijos jūroje yra ne mažiau svarbus.
„Vėluojame su įvairiomis atakomis, sabotažo aktais Baltijos jūroje. Kaliningradas išlieka labiausiai ginkluota Rusijos dalimi ir bus pavojingas tiek Lietuvai, tiek Lenkijai. Prasidėjus konfliktui, Kaliningradas taip pat pajustų didžiausią potencialų smūgį iš NATO šalių.
Turime didinti stebėjimo priemones ne tik sausumos pasienyje, bet ir jūroje – nuo ten per kelias minutes galima neutralizuoti Klaipėdos uostą ar SGD terminalą. Tai objektai strateginės reikšmės mums, jei norime palaikyti ryšį su Vakarais ir gauti karinę paramą“, – teigė jis.
Nors judėjimo į priekį nėra daug, T. Janeliūnas tikisi, kad su Europos Sąjungos papildomomis lėšomis tie projektai po truputį įsivažiuos. Anot jo, svarbiausia – pradėti investuoti į pačias pažangiausias technologijas jau dabar, nebijant remti mūsų startuolius, kurie gali kurti šias sistemas.