Savaitgalį socialiniuose tinkluose JAV prezidentas pareiškė, kad bus pasirengęs „imtis veiksmų“, kai visos NATO šalys nustos pirkti naftą iš Rusijos.
Jis taip pat pareiškė, kad Vakarų karinei sąjungai priklausančios valstybės turėtų įvesti 50–100 proc. muitus Kinijai iki karo pabaigos.
Toks reikalavimas skambėjo ir anksčiau – JAV energetikos sekretoriaus Chriso Wrighto neseniai lankėsi Briuselyje, o vizito metu D. Trumpo pasiuntinys ragino ES atsisakyti rusiškos energijos.
Į JK atvykusiam D. Trumpui – akibrokštas: ant Vindzoro pilies sienų patalpino jo ir J. Epsteino projekciją
Liepą JAV ir Europos Sąjunga (ES) pasirašė nesubalansuotą prekybos sutartį, pagal kurią blokas įsipareigojo iki jo kadencijos pabaigos nupirkti 750 mlrd. dolerių vertės JAV naftos ir dujų.
Kai kuriuos iš šių reikalavimų įgyvendinti bus lengviau nei kitus.
Leidinys „Politico“ išdėstė, ko nori D. Trumpas — ir kiek realu, kad jis tai gaus.
Susiję straipsniai
ES turi atsisakyti rusiškos naftos – vidutiniškai sudėtinga
Daugumai ES šalių tai nėra per sunkus reikalavimas – rusiškos naftos importas į ES smarkiai sumažėjo, kai blokas po visapusiškos invazijos uždraudė jūrų keliu importuojamą naftą.
2021-aisiais blokas importavo 45 proc. gamtinių dujų ir 27 proc. žalios naftos iš Rusijos.
Praėjusiais metais šis rodiklis sumažėjo iki 19 proc. dujų ir 3 proc. naftos. 2024-aisiais ES išleido 21,9 mlrd. eurų rusiškiems iškastiniams energijos ištekliams, o tai sudarė maždaug 10 proc. visų pasaulinių Rusijos eksporto pajamų.
Vengrijos ir Slovakijos reikalavimas, kad joms būtina rusiška nafta, daro tolesnę pažangą sudėtingą. Abi šalys gavo laikiną išimtį, leidžiančią toliau gauti degalus per Ukrainą einantį „Družbos“ vamzdyną.
Nors ši išimtis turėjo suteikti Budapeštui ir Bratislavai laiko susirasti alternatyvių tiekėjų, abi šalys iš tikrųjų padidino pirkimus iš Rusijos ir gavo pigesnę naftą. Tai paliko abi valstybes priklausomas nuo rusiško importo.
„Vengrija padidino savo priklausomybę nuo rusiškos žalios naftos nuo 61 proc. prieš invaziją iki 86 proc. 2024 m., o Slovakija liko beveik 100 proc. priklausoma nuo tiekimo iš Maskvos“, — rašoma Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaitoje.
„Atsijungimas nuo rusiškos energijos šaltinių turėtų labai rimtų pasekmių tiek Slovakijos, tiek Europos ekonomikai, — portalui „Politico“ pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. – Todėl mes aktyviai priešinamės šiam pasiūlymui.“
Europos Komisijai D. Trumpo reikalavimai suteikia papildomų svertų spausti Vengriją ir Slovakiją mažinti priklausomybę nuo Maskvos, „Politico“ aiškino trys Europos pareigūnai.
ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas artimiausiomis savaitėmis pradės derybas su šiomis dviem valstybėmis kaip dalį savo „REPowerEU“ plano, siekiančio nutraukti rusiškos energijos pirkimą.
Briuselis liepą pasiūlė įstatymą, kuris įpareigotų ES šalis iki 2027 m. nutraukti rusiškų dujų importą.
C. Wrightas pasiūlė paspartinti šį procesą, bet tam beveik nėra noro, teigė du derybose dalyvaujantys ES diplomatai.
„ES valstybėms narėms reikia laiko prisitaikyti ir rasti alternatyvų šaltinį“, — sakė vienas iš diplomatų.
NATO taip pat turi nustoti pirkti rusišką naftą – sudėtinga
Išplėsdamas savo reikalavimą iš ES į visus NATO sąjungininkus, D. Trumpas į šią schemą įmaišė ir Turkiją.
Turkija — svarbi NATO sąjungininkė, strategiškai valdanti patekimą į Juodąją jūrą — atsisakė prisijungti prie Vakarų prekybos su Rusija apribojimų. Priešingai, šalis pasinaudojo situacija ir reeksportavo milijardus eurų vertės rusiškos naftos į Europą.
„Tai nėra labai realistiška ir mažai tikėtina, kad Turkija šiuo metu sutiks su tokiu prašymu“, — „Politico“ sakė vyresnysis „Carnegie Europe“ tyrimų centro bendradarbis ir buvęs Turkijos diplomatas Sinanas Ulgenas.
D. Trumpui greičiausiai tektų daryti didelį spaudimą Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kad šis pakeistų kursą. Šalis išgyvena pragyvenimo išlaidų krizę, o aukštos energijos kainos kursto nepasitenkinimą ir kelia grėsmę jo valdžiai.
Pernai Turkija 41 proc. dujų importavo iš Rusijos, teigė „ICIS“ konsultacijų bendrovės vyresnioji energetikos analitikė Aura Sabadus.
Šalis taip pat 57 proc. naftos importavo iš Maskvos, pridūrė žaliavinės naftos analitikas Homayounas Falakshahi.
Be to, NATO, kaip organizacija, greičiausiai nedalyvaus importo stabdyme, pareiškė vienas aukštas Aljanso diplomatas: „Politika dėl rusiškos naftos ir dujų pirkimo, taip pat Europos muitų įvedimo yra ES reikalas.“
Europa turėtų pirkti daug JAV dujų – beveik neįmanoma
D. Trumpo administracija pristato padidintą JAV suskystintų gamtinių dujų pardavimą kaip abipusiai naudingą galimybę – daugiau pelno JAV iškastinio kuro įmonėms ir mažiau pajamų Rusijos karo mašinai.
„Norime išstumti visas rusiškas dujas, — sakė C. Wrightas per savo vizitą į Briuselį. – Kuo labiau galime smaugti Rusijos galimybes finansuoti šį žudantį karą, tuo geriau mums visiems.“
Liepos mėnesį JAV prezidentas pasinaudojo muitų grėsme, kad iš Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen išgautų įsipareigojimą, jog ES iki jo kadencijos pabaigos nupirks bent 750 mlrd. dolerių vertės JAV naftos ir dujų.
Analitikai pažymi, kad šio pažado beveik neįmanoma ištesėti.
Praėjusiais metais ES išleido 375 mlrd. eurų energijos importui, o tik 76 mlrd. iš jų atėjo iš JAV, teigė „Kpler“ vyresnioji analitikė Laura Page.
Kad pasiektų tikslą, blokas iš esmės turėtų patrigubinti amerikietišką importą per ateinančius trejus metus — ir atsisakyti kitų tiekėjų, tokių kaip Norvegija, kuri dujas tiekia pigiau vamzdynu.
Tuo pačiu metu JAV 2024 m. į užsienį išsiuntė tik 166 mlrd. dolerių vertės naftos ir dujų, pastebėjo L. Page, o tai reiškia, kad visą eksportą reikėtų nukreipti į ES — ir dar daugiau.
„Tai tiesiog niekada neįvyks“, — sakė ji.
Šių metų pirmąjį ketvirtį JAV suskystintųjų dujų terminalai užėmė 50,7 proc. ES rinkos dalį. Rusija sudarė 17 proc., daugiausia pagal ilgalaikes sutartis, pasirašytas dar prieš Maskvos plataus masto invaziją.
Naujasis ES planas numato sąlygas, kurios įpareigotų energetikos įmones nutraukti šias sutartis, leisdamos joms pirkti amerikietiškas dujas, tačiau bendrovės vis dar svarsto, ar toks žingsnis nesukeltų teisminių ginčų.
ES turi įvesti muitus Kinijai – galima pamiršti
Šito tiesiog nebus, vertina „Politico“. Politiškai ir ekonomiškai dideli muitai Pekinui būtų mirtinas smūgis ES.
Per pastaruosius dešimtmečius ES ekonomika vis labiau susipynė su Kinija, o vartotojai priprato prie pigių importo prekių.
Nors blokas ir pažadėjo mažinti priklausomybę nuo Kinijos, svarbiausi ekonomikos sektoriai — nuo Vokietijos automobilių gamintojų iki Prancūzijos vyno pardavėjų ir Italijos mados namų — priklauso nuo šios šalies tiekimo ir pardavimų.
Kinija yra trečias pagal dydį ES prekybos partneris prekėms ir paslaugoms — po JAV ir Jungtinės Karalystės — ir antras pagal dydį vien tik prekėms, po JAV. Šalis sudaro apie 21 proc. ES importo.
Pekinas taip pat parodė, jog nesibaimins griežtai atsakyti į bet kokią ES provokaciją.
„Dideli muitai Kinijai būtų labai žalingi, tai matome iš JAV patirties, kuri galiausiai nuo to atsitraukė“, — „Politico“ sakė Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro analitikas Davidas Henigas.
Praėjusią savaitę D. Trumpas taip pat paragino įvesti muitus Indijai — istoriškai protekcionistiniam partneriui, su kuriuo Briuselis šiuo metu baigia derybas dėl prekybos susitarimo.
„D. Trumpas žino arba jam buvo pasakyta, kad mes bandome užbaigti prekybos susitarimą su Indija ir kad mes nebūtinai norime pradėti prekybos karą su Kinija“, — „Politico“ dėstė antrasis ES diplomatas.