Šeštadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasėjo dar didesnių abejonių dėl griežtų sankcijų Rusijai įvedimo, paskelbdamas reikalavimus NATO valstybėms.

Baltųjų rūmų vadovas pareiškė, kad bus pasirengęs „imtis veiksmų“ tik jei NATO valstybės sustabdys rusiškos naftos pirkimą, įves didesnes sankcijas Rusijai ir muitus Kinijai iki karo pabaigos.

D. Trumpas jau kurį laiką kalba apie griežtų spaudimo priemonių įvedimą Rusijai, tačiau, be antrinių muitų įvedimo Indijai, šis sprendimas vis atidėliojamas, o dabar kamuolys metamas į NATO rankas.

Taikos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos taip pat yra aklavietėje. Analitikai jau kurį laiką skelbė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nenori ieškoti kompromiso, o praėjusią savaitę tai patvirtino ir pats Kremlius – paskelbė apie pauzę ir eskalavo karą pasiųsdamas dronus į Lenkijos teritoriją.

[[ge:lrytas:lrytas:39544443]]

Tuo tarpu pats D. Trumpas vis dažniau pripažįsta, kad nesugebėjo greitai užbaigti karo Ukrainoje.

Portalo Lrytas kalbintas Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala paaiškino, kad griežtesnių D. Trumpo sprendimų nebesitiki niekas, o pats derybų procesas sustojo dėl nuoseklios Rusijos strategijos.

Iš to kyla keli klausimai – ar JAV prezidentas pasiryš įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai ir kokius sprendimus turi priimti JAV ir Europa, norėdamos priversti Kremliaus vadovą V. Putiną sėsti prie derybų stalo.

[[ge:lrytas:lrytas:39511465]][[ge:lrytas:lrytas:39526267]][[ge:lrytas:lrytas:39519101]][[ge:lrytas:lrytas:39531034]]

Permetė kamuolį

Šeštadienį D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad išsiuntė laišką visoms NATO valstybėms.

Jame D. Trumpas pabrėžė, kad šios šalys turi įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai ir privalo nustoti pirkti rusišką naftą.

NATO valstybės taip pat turėtų įvesti 50–100 proc. muitus Kinijai. Baltųjų rūmų vadovas teigė, kad tokie žingsniai padidintų šansą pasiekti konflikto pabaigą.

Tuo atveju, pasak D. Trumpo, Vašingtonas įvestų griežtesnes sankcijas Rusijai.

L. Kojala portalui Lrytas pažymėjo, kad griežtesnių D. Trumpo sprendimų jau buvo laukiama kurį laiką, o pats jis apie juos skelbė jau pastaruosius kelis mėnesius.

„Kiek kalbėjomės su įvairių Europos šalių atstovais, jie traktavo šį sprendimą kaip dar vieną bandymą atidėti JAV sankcijas – dar kartelį permesti kamuolį iš JAV į Europą“, – aiškino neseniai Kyjive viešėjęs politologas.

Jis pažymėjo, kad Europa jau yra didžiausia karinė Ukrainos rėmėja, tad didelio entuziazmo dėl tokio D. Trumpo siūlymo nebuvo.

[[ge:lrytas:lrytas:39547770]]

„Juo labiau įsivaizduoti, kad Europos Sąjungos formate, pavyzdžiui, pavyktų susitarti dėl tokio pobūdžio sankcijų ir tarifų Kinijai, vienai svarbiausių prekybinių partnerių, tą yra labai sunku įsivaizduoti.

Taip pat aišku, kad ir tie energetiniai ryšiai su Rusija išlieka pakankamai reikšmingi“, – dėstė L. Kojala.

Jis paaiškino, kad praėjusiais metais Europos Sąjunga (ES) išleido apie 22 mlrd. eurų rusiškoms žaliavoms. Tai – 85 proc. mažesnė suma nei iki plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022-aisiais.

„Bet vis tiek skaičiai yra dideli, ir gana nemažą jų dalį sudaro tos šalys, su kuriomis JAV prezidentas palaiko, tarsi, neblogą ryšį – pavyzdžiui, Vengrija. Tai tokio didelio entuziazmo nebuvo“, – aiškino ekspertas.

Jis iškėlė klausimą, į kurį turėtų atsakyti Europa – kodėl tokios priemonės yra sunkiai įgyvendinamos.

„Nes galima manyti, kad jos galėtų turėti realų efektą. Kitaip tariant, Rusija yra jautri energetikos žaliavų sektoriui, eksportui ir pajamoms, gaunamoms iš to“, – paaiškino politologas.

L. Kojala taip pat pažymėjo, kad tokios Europos spaudimo priemonės galėtų priversti Kiniją apmąstyti energetinius ryšius su Rusija. Tai dar labiau galėtų padidinti spaudimą šios šalies ekonomikai.

„Bet Europa, panašu, nėra pasirengusi žengti tokio žingsnio su JAV ar be JAV“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:39547783]]

Klausimai JAV ir Europai

Sekmadienį „The New York Times“ įvertino reikalavimų NATO valstybėms praktinę reikšmę. Pasak dienraščio, D. Trumpas žinojo, kad Europa negalės įgyvendinti šių reikalavimų.

Teigiama, kad JAV prezidentas iš tikrųjų ir toliau atidėlioja sprendimą bei nežada įvesti griežtesnių sankcijų Rusijai.

L. Kojala įvertino, kad atidėliojimas D. Trumpo sprendimuose yra gana akivaizdus – net ir platesnių derybų kontekste.

Tačiau politologas pridūrė, kad JAV prezidentas kelia teisingą klausimą – kodėl Europai yra per sunku nutraukti ryšius su Rusija.

„Kodėl vis dar kalbama apie tai, kad pavyks susitarti taikant tik dalines spaudimo priemones Rusijos energetikos sektoriui? Kodėl tas procesas užtrunka ne vienerius, ne dvejus, o, kaip matome, kelioliką metų?“, – retoriškai klausė GSSC direktorius.

L. Kojala pridūrė, kad šie sunkumai iškyla nepaisant Europos Komisijos (EK) pasiūlymo, kuriame numatyta atsisakyti rusiškų žaliavų importo.

„Tai yra pakankamai teisingi klausimai, žinant, kad Europai kyla egzistencinė grėsmė.

[[ge:lrytas:lrytas:39547780]]

Tačiau, be abejo, tokie pat klausimai kyla ir žvelgiant į JAV politiką, kurios esmė yra siekti pasodinti Rusiją prie stalo.

Kol kas, išskyrus muitus Indijai, kurie yra reikšmingi ir apčiuopiami, <...>, jokių spaudimo priemonių Donaldo Trumpo administracija pati nėra pritaikiusi“, – dėstė politologas.

L. Kojala pažymėjo, kad V. Putinas akivaizdžiai nenori atliepti D. Trumpo lūkesčių.

Tačiau, nepaisant to, D. Trumpo administracijos politika vis dar nėra tokia, kokią jau kurį laiką žada JAV prezidentas.

„Tai klausimų yra abiems pusėms. Ir tai parodo, kad Aliaskos efektas ir kitų pastarųjų susitikimų efektas buvo minimalus – jeigu apskritai koks nors“, – apibendrino politologas.

Sprendimų tikėtis nereikia

L. Kojala pažymėjo, kad realūs Vašingtono sprendimai sankcijų Rusijai klausimu dabar nėra tikėtini, o tokių sprendimų nesitiki ir JAV sąjungininkės Europoje.

„Europoje ir Ukrainoje dabar yra koncentruojamasi šiek tiek į kitus dalykus. Europoje – į 19-ąjį sankcijų paketą ir su tuo susijusius aspektus, be abejo, į dronų grėsmę bei paramą Ukrainai, kad ji būtų tęstinė.

[[ge:lrytas:lrytas:39547785]]

O iš JAV tikimasi geriausio, bet tuo pačiu suprantama, kad artimiausiu metu realūs, apčiuopiami pokyčiai turbūt nėra labai tikėtini“, – aiškino jis.

Pats D. Trumpas jau kurį laiką reiškia nepasitenkinimą V. Putinu dėl taikos derybų ir žada griežtesnes sankcijas Rusijai. Tačiau nė vienas iš šių pareiškimų nevirto realiais veiksmais.

„Žinutė apie tai, kad Europai reikia žengti žingsnius pirmiausia, irgi atitinka pastarųjų mėnesių realiai įgyvendinamą taktiką, o ne kai kuriuos retorinius pasisakymus apie artėjantį didelį spaudimą.

Kiek man yra matoma ir girdima, nei Ukraina, nei Europos šalys pernelyg tuo (griežtesnių sankcijų įvedimu – red. past.) nesikliauja. Turiu omenyje, kad netrukus bus įvestos labai griežtos sankcijos“, – dėstė politologas.

Jis paaiškino, kad nors JAV viduje, Senate ir Atstovų rūmuose, galima rasti didelį palaikymą sankcijų Rusijai įvedimui, šios institucijos nepriims sprendimų be paties D. Trumpo palaiminimo.

Situacija sprendžiasi fronte

Nepaisant kadencijos pradžioje išsakytų D. Trumpo pareiškimų apie greitą karo pabaigą ir iki dabar išlikusio optimizmo, taikos derybos dėl karo Ukrainoje pradžios jau kurį laiką yra visiškoje aklavietėje.

Analitikai teigia, kad Rusijos pareigūnų pasisakymai ir Kremliaus veiksmai fronte parodo visišką V. Putino nenorą derėtis ir ieškoti kompromiso.

[[ge:lrytas:lrytas:39547779]]

Rusija taip pat atmetė Vakarų karių dislokavimą Ukrainoje po karo pabaigos ir saugumo garantijas, į kurias neįeina pati Rusija.

Kaip skelbia „Reuters“, V. Putinas mano, kad Rusija laimi Ukrainoje. Tuo tarpu Vakarų pareigūnai kaltina Kremliaus šeimininką laiko tempimu, taip siekiant geresnių rezultatų fronte.

Šį Rusijos požiūrį praėjusią savaitę įgarsino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paskelbęs apie pauzę taikos derybų procese.

Nepaisant to, D. Trumpo administracija, kuri nori pasodinti V. Putiną prie derybų stalo, iki šiol nepaiso Europos raginimų ir nesiima griežtesnių priemonių Rusijos atžvilgiu.

L. Kojala įvertino, kad šie įvykiai rodo vieną faktą – situacija sprendžiasi būtent fronto linijoje.

„Politinis procesas yra visiškai sustojęs. Jeigu palygintume tai su padėtimi, kuri buvo vasario arba kovo mėnesį, niekas nėra pasikeitę – nėra absoliučiai jokio progreso.

Ir tai leidžia manyti, kad Rusijos taktika, apie kurią mes kalbame jau ne vieną mėnesį – tempti laiką, bandyti pasiekti kiek geresnį karinį rezultatą, tikėtis, kad Vakarų šalių vienybė byrės, o Ukrainos valia gintis mažės, – yra visiškai nuosekli ir tęstinė.

Visa kita yra tik pavieniai signalai, tarsi leidžiantys galvoti apie alternatyvius scenarijus, bet tie signalai, kaip muilo burbulai, labai greitai subliūkšta“, – paaiškino politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:39547786]]

Jis išskyrė esminius klausimus JAV, Europai ir Ukrainai dėl tolimesnės derybų ir karo Ukrainoje eigos.

„JAV – ar tai reiškia, kad turėtų keistis taktinis priėjimas prie šitos problemos ir padidėti spaudimas Rusijai. Kol kas, kaip ir kalbėjome, tokių požymių nėra.

Europai – ar tai reikš tikrai kokybiškai reikšmingus sprendimus, susijusius su sankcijomis ir karine parama. Kol kas yra dviprasmiškų signalų ir šia prasme.

Ir, be abejo, Ukrainai – kaip ji pati mato savo ateitį“, – dėstė L. Kojala.

V. Putino nesėkmė

Neseniai Kyjive viešėjęs politologas iš karo draskomos Ukrainos parsivežė šiek tiek pozityvo – nors situacija sudėtinga, kai kurie V. Putino pasakojimai neatitinka realybės.

„Tikrai mačiau sudėtingą situaciją ir pasakojimus apie tai, kas vyksta fronte. Bet tuo pačiu parsivežiau ir konstatavimą, kad V. Putino bandymas nupiešti paveikslą kaip tokį, kuriame jo pergalė karo prasme yra neišvengiama, yra gerokai perdėtas.

[[ge:lrytas:lrytas:39547777]]

Ukrainiečių valia gintis, priešintis tikrai nėra subliuškusi, nepaisant visų iššūkių ir problemų. Tai, aišku, nėra daug optimizmo teikianti išvada, bet bent jau tokia, kuri paneigia Kremliaus norą suformuoti tokį pasakojimą, kuriame V. Putinas jau būtinai yra šio karo laimėtojas.

Taip tikrai nėra – strategine prasme jis jokių pergalių nėra pasiekęs, o faktas, kad turi kariauti dėl Ukrainos, turbūt yra, bendrai žvelgiant, pati didžiausia Rusijos ir V. Putino režimo nesėkmė“, – apibendrino GSSC direktorius.

Ką reiškia skambūs D. Trumpo reikalavimai Europai: politologas paaiškino, kur pasuko taikos derybos