Jau daugiau nei tris su puse metų karo draskoma Ukraina dabar susiduria su daugybe iššūkių.

Dėl piktybiško Rusijos laiko tempimo derybų procesas dėl paliaubų jau kurį laiką yra aklavietėje, tuo tarpu okupantų pajėgos toliau lėtai stumiasi į priekį fronte ir vykdo vis didesnesnes bei skaudesnes oro atakas.

Savaitgalį Kyjive viešėjęs Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala portalui Lrytas pažymėjo, kad situacija Ukrainoje yra tikrai sunki.

Nepaisant to, politologas iš savo vizito išsinešė pozityvo ir paneigė vieną didžiausių Rusijos vadovo Vladimiro Putino paskleistų melų.

[[ge:lrytas:lrytas:39563027]]

Nors situacija šalyje ir fronte yra sunki, ji tikrai nėra katastrofiška. Rusijos pajėgos vis dar įstrigusios Donbase, o ukrainiečiai vykdo skaudžius smūgius šalies viduje ir vis dar nepraranda valios gintis.

Neveikianti strategija

Praėjusią savaitę Kremlius paskelbė, kad daro pauzę derybų procese – taip patvirtindamas analitikų teiginius, kad Rusija tempia laiką ir vis dar siekia maksimalių tikslų.

[[ge:lrytas:lrytas:39558416]][[ge:lrytas:lrytas:39474891]][[ge:lrytas:lrytas:39543393]]

Deryboms nepadeda ir JAV prezidento Donaldo Trumpo strategija. Nepaisant jo susidomėjimo pasodinti V. Putiną prie derybų stalo ir keliamų terminų Rusijos vadovui, realios spaudimo priemonės yra atidėliojamos.

Šį savaitgalį kamuolys vėl buvo permestas Europai – buvo pareikšti reikalavimai, po kurių Baltųjų rūmų vadovas esą „imsis veiksmų“.

L. Kojala anksčiau portalui Lrytas pažymėjo, kad nuo derybų pradžios vasarį nebuvo pasiekta jokių rezultatų, o Europa jau nebesikliauna griežtesniais D. Trumpo sprendimais.

Portalas „The Wall Street Journal“ taip pat atkreipė dėmesį, kad šią vasarą taip pat vyko intensyviausi Ukrainos miestų bombardavimai, kurių metu, nepaisant stabilaus perėmimo, dėl didelio dronų skaičiaus patiriama didelė žala.

D. Trumpo strategija bandyti pasodinti V. Putiną prie derybų stalo taip pat turėjo atvirkštinį efektą – „The Wall Street Journal“ pažymi, kad Rusija dažnai sustiprindavo smūgius iškart po derybų ar telefono pokalbių su Vakarų atstovais.

Atakos vėl suintensyvėjo po D. Trumpo ir V. Putino pokalbio telefonu liepos pradžioje. Tuomet Rusija įvykdė iki šiol didžiausią bendrą ataką, paleisdama 728 dronus ir 13 raketų, daugelis jų skrido Kyjivo link.

Smūgis Kyjivui praėjus kelioms dienoms po D. Trumpo ir V. Putino susitikimo Aliaskoje buvo pats mirtiniausias sostinei per šį karą – žuvo 18 žmonių, buvo apgadintos Britų tarybos ir Europos Sąjungos atstovybės Ukrainoje patalpos.

Remiantis Informacinio atsparumo centro analize, Rusija liepą į Ukrainą paleido beveik 6300 smogiamųjų dronų – tai buvo rekordas pagal smūgių skaičių. Palyginimui, 2024-ųjų liepą buvo paleisti 426 tokie bepiločiai orlaiviai.

[[ge:lrytas:lrytas:39565200]]

Didžiausias V. Putino pralaimėjimas

L. Kojala portalui Lrytas paaiškino, kad nepaisant sudėtingos situacijos ir pasakojimų iš fronto, jis iš Kyjivo parsivežė ir šiokio tokio pozityvo.

„Tikrai mačiau sudėtingą situaciją ir sudėtingus pasakojimus apie tai, kas vyksta fronte, bet tuo pačiu ir konstatavimą, kad V. Putino bandymas nupiešti paveikslą kaip tokį, kuriame jo pergalė karo prasme yra neišvengiama, yra gerokai perdėtas.

Ukrainiečių valia gintis, priešintis tikrai nėra subliuškusi, nepaisant visų iššūkių ir problemų“, – dėstė politologas.

Nepaisant visų Ukrainą kamuojančių problemų, dėl sėkmingos šalies pajėgų gynybos Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nepasiekė jokių savo pradinių tikslų ir įstrigo Donbase.

Norint okupuoti visas nelegaliai Rusijos aneksuotas teritorijas – Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sritis – Kremliui gali prireikti ir kelių metų.

Be to, pastarasis Rusijos vasaros puolimas pasibaigė visiška nesėkme – šalies pajėgos neužėmė nė vieno didesnio miesto ir reikšmingai nepriartėjo prie Slovjansko ir Kramatorsko gynybinės linijos.

Šio puolimo metu okupantų pajėgos patyrė didelių nuostolių. Ukrainos kariuomenės duomenimis, dar birželį rusų gyvieji nuostoliai perlipo 1 mln. žuvusių ir sužeistų kariškių. Dabar šis skaičius jau siekia 1,1 mln.

[[ge:lrytas:lrytas:39565182]]

Rugpjūtį rusams pavyko pasiekti didelį proveržį į šiaurę nuo Pokrovsko ir pasiekti naujai sukonstruotą Ukrainos gynybinę liniją Donbase.

Visgi Ukrainos pajėgos sugebėjo sustabdyti šį puolimą ir sėkmingai apsupti rusų šturmo dalinius, o nuo to laiko puolimas Pokrovsko sektoriuje sustojo.

L. Kojala pažymėjo, kad melagingos V. Putino istorijos ir stipri ukrainiečių valia nekelia didelio optimizmo, tačiau jos paneigia vieną dažniausiai girdimų Kremliaus pasakojimų.

„Tai, aišku, nėra didelio optimizmo teikianti išvada, bet bent jau tokia, kuri paneigia Kremliaus norą suformuoti tokį pasakojimą, kuriame V. Putinas jau yra būtinai šio karo laimėtojas.

Taip tikrai nėra – strategine prasme jis jokių pergalių nėra pasiekęs, o faktas, kad jis turi kariauti dėl Ukrainos, turbūt yra, bendrai žvelgiant, pati didžiausia Rusijos ir V. Putino režimo nesėkmė“, – apibendrino L. Kojala.

Ukrainos pajėgos taip pat vykdo sėkmingus smūgius į Rusijos gilumą. Birželį ukrainiečiai įvykdė garsiąją operaciją „Voratinklis“, kurios metu buvo sunaikinta reikšminga dalis strateginių bombonešių.

Kyjivo pajėgos taip pat smūgiuoja į pagrindinį Rusijos pajamų šaltinį – naftos infrastruktūrą.

Nuo rugpjūčio pradžios Ukrainos pajėgos atliko 17 tokių atakų ir smogė 12-ai naftos perdirbimo gamyklų. Pranešama, kad šie smūgiai sumažino Rusijos naftos gamybos pajėgumus iki 20 proc.

[[ge:lrytas:lrytas:39565173]]

Atvirai aptariamos problemos

L. Kojala iš savo vizito Ukrainoje išsivežė tris pagrindines įžvalgas – atvirus pokalbius apie problemas, melagingo Kremliaus pasakojimo paneigimą ir mobilizavimosi svarbą.

„Ukraina yra labai demokratiška šalis, ji labai atvirai kalba apie problemas, apie tai, kad būtina kovoti su korupcija ir kad ne viskas sistemoje bei valstybės aparate veikia taip, kad ta kova būtų pati efektyviausia.

Ji atvirai kalba apie problemas fronto linijoje, kurios yra susijusios ir su politiniu-kariniu santykiu.

Aš tą priimu kaip labai pozityvų dalyką – niekas nebando formuoti tokio įvaizdžio, kad viskas yra tobula ir puiku.

Yra tikrai keliamos problemos – politinė visuomenė, politikai, sprendimų priėmėjai atvirai kalbasi. Ir tas dialogas, aš tikiu, ves prie teisingų sprendimų“, – aiškino L. Kojala.

Liepą šalyje kilo dideli protestai dėl Volodymyro Zelenskio sprendimo pavesti Nacionalinį kovos su korupcija biurą (NABU) ir Specializuotąją kovos su korupcija prokuratūrą (SAPO) generaliniam prokurorui, kurį skiria prezidentas.

Praėjus porai dienų nuo protestų pradžios V. Zelenskis atšaukė savo sprendimą ir pilietinis nepasitenkinimas aprimo.

[[ge:lrytas:lrytas:39565175]]

Kritikos kurį laiką sulaukia ir Ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, kuris kaltinamas „sovietiniu“ valdymo stiliumi ir klausimų keliančiomis karinėmis operacijomis.

Dar gegužę 47-osios brigados bataliono „Magura“ vadas Oleksandras Šyršinas rėžė kritikos karinei vadovybei dėl neprotingų įsakymų, kurių metu nėra saugomos karių gyvybės.

Panašią kritiką dėl įsakymų išreiškė ir žinomas buvęs „Azov“ brigados vadas Bohdanas Krotevyčius. Balandį jis pareiškė, kad O. Syrskis turėtų pasitraukti iš savo pajėgų, o Ukraina turėtų atnaujinti savo karinę doktriną.

Nepaisant šios kritikos, ukrainiečiai sėkmingai ginasi Donbase ir vykdo kontratakas Sumų srityje ir Pokrovsko kryptimi. Tuo tarpu rusai patiria didžiulius nuostolius ir nepasiekia savo tikslų.

Svarbu mobilizuotis

L. Kojala pažymėjo, kad antras svarbus dalykas yra paneigtas V. Putino pasakojimas apie pergalę.

„Labai svarbu paneigti pasakojimą, kad V. Putinas laimi. Keithas Kellogas užsiminė, kad ir jis, ir vyriausiasis JAV ginkluotųjų pajėgų kariuomenės vadas D. Trumpui sakė tą patį – V. Putinas tikrai nėra arti pergalės.

V. Putinas tikrai nedaro jokios nuolaidos, sakydamas, kad sutinka neužkariauti visos Ukrainos, nes jis nesugebėjo per daugiau nei dešimtmetį užimti viso Donbaso“, – dėstė politologas.

GSSC direktorius taip pat pažymėjo, kad dabar yra būtinybė mobilizuotis ir greitu metu priimti ryžtingus sprendimus – net jei jie būtų rizikingi.

[[ge:lrytas:lrytas:39565176]]

„Matant grėsmę, kurią kelia dronai – tiek Ukrainai, tiek NATO valstybėms, – tikrai labai garsiai skambėjo siūlymas, kad Vakarų šalims reikėtų svarstyti apie galimybę padėti Ukrainai gintis nuo oro atakų ir jos teritorijoje.

Bent jau toje dalyje, kuri yra arčiausiai NATO rytinio sparno sienų. Nes tai būtų ne tik pagalba Ukrainai, bet ir, akivaizdu, šiandien niekam dėl to nebekyla abejonių, ir tiesiogine to žodžio prasme – pačių NATO valstybių savigyna.

Tai aš norėčiau tikėti, kad šitie pastarųjų savaičių įvykiai, politinė stagnacija derybų prasme ir akivaizdus Kremliaus noras toliau tęsti bei plėsti agresiją padarys tai, kad anksčiau neįmanomi sprendimai po truputėlį taps labiau tikėtini“, – apibendrino ekspertas.

Ukrainoje viešėjęs politologas paneigė Kremliaus melą: tai – didžiausias V. Putino pralaimėjimas