Prieš praėjusią savaitę vykusias karines pratybas „Zapad“ Lenkijos pritaikyta atsargumo priemonė virto neterminuotu sprendimu ir sukėlė geopolitinę įtampą su kita pasaulio supergalia.

Praėjusį penktadienį Lenkija uždarė pasienio punktus su Baltarusija. Toks sprendimas buvo priimtas dėl „Zapad“ karinių pratybų ir tą savaitę įvykusio rusiškų dronų įsiveržimo į Lenkijos teritoriją.

Nepaisant to, kad sprendimas buvo pristatytas kaip laikina atsargumo priemonė, pasibaigus „Zapad“ Lenkija paskelbė, jog siena su Baltarusija liks uždaryta neapibrėžtam laikotarpiui.

Nors pagrindinis Varšuvos tikslas buvo spaudimas Rusijai, jis turėjo ir dar vieną efektą – visiškai sustojo 25 mlrd. dolerių vertės prekybos arterija geležinkeliais, apimanti 90 proc. Kinijos ir Europos Sąjungos (ES) prekybos sausuma.

[[ge:lrytas:lrytas:39560191]]

Netrukus po sienos uždarymo buvo galima pamatyti žaibišką Pekino reakciją. Į Varšuvą reto vizito atvyko Kinijos diplomatijos vadovas Wangas Yi, kuris net tris valandas praleido susitikime su Radosławu Sikorskiu.

Nieko iš Lenkijos nepešusi komunistų valdžia greitai pasiuntė kitą žinutę – pradėjo naujo prekybos kelio Arkties vandenynu bandymus.

Nors analitikai perspėjo, kad tokiam smūgiui nebuvo pasiruošta – ilgesnis sienos uždarymas gali paveikti prekybos grandines ir paveikti populiarių internetinių parduotuvių veiklą – šios prekybos linijos uždarymo pervertinti nereikėtų.

[[ge:lrytas:lrytas:39632612]][[ge:lrytas:lrytas:39598091]][[ge:lrytas:lrytas:39596461]][[ge:lrytas:lrytas:39593870]]

Rimta problema

Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad savo sprendimą uždaryti pasienį su Baltarusija motyvuoja „rūpesčiu Lenkijos piliečių saugumu“.

Teigiama, kad eismas pasienyje bus atnaujintas tik tada, kai siena bus visiškai saugi.

Tokį sprendimą Lenkija priėmė esant didelei diplomatinei įtampai. Rugsėjo pradžioje rusiški dronai pažeidė šalies oro erdvę, tuo tarpu Rusijos naikintuvai 12 minučių skrido Estijos teritorijoje.

Dėl šio ribojimo uždaryta „Naujojo šilko kelio“ prekybos linija sudaro 90 proc. geležinkeliais gabenamų krovinių tarp ES ir Kinijos.

Ji taip pat sudaro 3,7 proc. visos ES ir Kinijos prekybos apimčių ir yra ypač svarbi Europoje populiariems elektroninės prekybos gigantams „Temu“ ir „Shein“.

Sprendimas uždaryti sieną su Baltarusija susilaukė palaikymo ir iš ES.

Europos Sąjungos atstovas spaudai Olofas Gillas pareiškė, kad tai yra bloko sienų „saugumo klausimas“, o bet kokie prekybos trikdžiai yra Rusijos neišprovokuotos invazijos į Ukrainą pasekmė.

[[ge:lrytas:lrytas:39633933]]

Lenkijos vyriausybė teigia, kad šį sprendimą priėmė vadovaudamasi ne „prekybos logika“, o „saugumo logika“.

Tačiau nuostolių gali patirti ir Lenkijos įmonės.

Valstybei priklausanti logistikos bendrovė „PKP Cargo“ pareiškė, kad trumpus vėlavimus įmanoma suvaldyti, bet perspėjo, jog užsitęsęs uždarymas nukreips prekybą į Europą per pietus – Kazachstaną, Kaspijos ir Juodąją jūrą.

„Visiškas sienos uždarymas yra rimta problema – ne tik transporto ir logistikos, bet ir visos ekonomikos mastu“, – portalui „Politico“ sakė Lenkijos transporto ir logistikos asociacijos strateginių projektų direktorius Arturas Kalisiakas.

Jis pridūrė, kad apie 10 tūkst. vairuotojų, dirbančių Lenkijos transporto įmonėse, įstrigo Baltarusijoje – negali grįžti dirbti į Lenkiją ar net parvykti namo.

Šiuo metu blokuojami visi kroviniai, įskaitant jautrius siuntinius, tokius kaip vaistai ir maistas.

Sutrikęs prekių srautas

Analitikai ir pramonės atstovai nepriklausomam Hongkongo portalui „South China Morning Post“ paaiškino, kad sienos uždarymas jau sukėlė logistikos sutrikimų, o Varšuva rizikuoja prarasti savo kaip svarbaus tranzito centro poziciją.

[[ge:lrytas:lrytas:39633979]]

Tiek Kinijos, tiek Lenkijos logistikos atstovai teigia nežinantys, kada bus atidaryta siena tarp Baltarusijos ir Lenkijos.

„Tai neišvengiamai turi įtakos Kinijos–Europos geležinkelio ekspreso veiklai, nes traukiniai negali įvažiuoti, o prekės lieka Baltarusijoje.

Dabar klientai panikuoja, nes jiems gali tekti perkelti traukinių krovinių užsakymus į jūrų transportą“, – teigė Kinijos krovinių ekspedijavimo bendrovės „New Silk Road Intermodal“ komercijos vadovė Lois Mo.

Varšuvoje įsikūrusio „Boym Institute“ analitikas Patrykas Szczotka teigė, kad eismo sustabdymas gali sukelti vėlavimų, padidinti sandėliavimo išlaidas ir sukelti baudas pagal transporto sutartis.

„Vežėjai praneša, kad nebuvo pasiruošę staigiam uždarymui, todėl kyla logistikos sutrikimų.

Jei uždarymas bus trumpalaikis, jo poveikis bus ribotas. Tačiau jei jis užsitęs, gali rimtai sutrikti prekių srautas, padidėti logistikos sąnaudos ir susilpnėti Lenkijos, kaip pagrindinio tranzito centro, pozicija“, – aiškino jis.

Šiuo metu sienos uždarymas apima Malaševičių terminalą – strategiškai svarbų geležinkelio perkrovos centrą Europos Sąjungos ir Baltarusijos.

Vokietijos transporto konsultacijų bendrovės „Luxx Service“ vadovas ir Kinijos specialistas Uwe Leuschneris tikėjosi, kad Lenkija militarizuos savo sieną su Baltarusija, siekdama „parodyti jėgą“ Rusijai.

[[ge:lrytas:lrytas:39633934]]

Tai vyktų net po to, kai siena bus atidaryta komerciniam eismui, ir dar labiau pailgintų pristatymų geležinkeliu laiką.

„Tai iš esmės yra politinių Europos sprendimų, susijusių su susisiekimu su Kinija ir Rusija, pasekmė“, – teigė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad kiekvienas 4–5 dienų vėlavimas vežėjams kainuoja papildomus 20 tūkst. JAV dolerių už traukinių ir kitos įrangos nuomą tarp Europos ir Kinijos.

Nepaisant apribojimų, Fudano universiteto Šanchajuje finansų profesorius Charlesas Changas pareiškė, kad Kinijos ir ES prekyba nebus smarkiai paveikta, nes prekybininkai turi kitų galimybių, pavyzdžiui, maršrutus per Artimuosius Rytus ar Šiaurės Afriką.

„Štai kodėl, mano manymu, Kinija 15 metų vystė (Juostos ir kelio iniciatyvą – red. past.) – daugybę prekybos maršrutų“, – pridūrė jis. – „Yra tiek daug būdų įvažiuoti ir išvažiuoti.“

Du pasiūlymai

Praėjusį pirmadienį į prekybos linijų trikdžius žaibiškai sureagavo ir Kinija – į Varšuvą atvyko Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi ir susitiko su kolega iš Lenkijos Radoslawu Sikorskiu.

Naujienų portalas „TVP World“ skelbia, kad „draugiška“ diskusija truko apie tris valandas.

[[ge:lrytas:lrytas:39633936]]

Tiesa, abiejų valstybių užsienio ministerijos vengė atskleisti susitikimo detales – Kinijos prašymu nebuvo surengta bendra spaudos konferencija.

Po susitikimo Kinija ir Lenkija „išreiškė pasirengimą užtikrinti Kinijos–Europos geležinkelio ekspreso saugumą ir prieinamumą“.

Lenkijos URM atstovas spaudai Pawelas Wronskis pareiškė, kad Kinijos pusė tiesioginių reikalavimų atidaryti sieną nepateikė, tačiau išreiškė viltį, kad būtų užtikrintas „saugus ir sklandus“ geležinkelio jungties darbas.

Lenkijos naujienų portalas „Newsweek Polska“ pateikė daugiau šio susitikimo detalių.

Prenašoma, kad susitikimo metu Kinija pasiūlė palaikyti Lenkijos ketinimus patekti į G20 – didžiausių pasaulio ekonomikų klubą.

Pekinas taip pat patikino, kad surengtų tiesioginį pokalbį su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka ir panaudotų savo įtaką, siekiant sumažinti įtampą regione.

Nors Kinija yra suinteresuota išlaikyti stabilų prekių judėjimą per „Naująjį šilko kelią“, tuo tarpu Baltarusija nori gauti pajamas už prekių judėjimą, toks pokalbis turėtų ribotą galią.

„Newsweek Polska“ šaltiniai taip pat skelbia galimą tokio pokalbio problemą – A. Lukašenka nepriimtų sprendimų be Rusijos vadovo Vladimiro Putino sutikimo ir žinios.

[[ge:lrytas:lrytas:39633982]]

Pademonstravo galią

Varšuva jau yra pareiškusi, kad pasienį su Baltarusija būtų galima atverti tik tuo atveju, jei būtų sustabdyti nelegalūs migrantų srautai į Lenkiją.

„Newsweek Polska“ pažymi, kad Lenkija šiuo susitikimu pademonstravo savo galią – pirmą sykį panaudojo pasienio uždarymą kaip spaudimo priemonę.

„Derybų metu labai aiškiai buvo išreikšta, kad šioje situacijoje prekybos logiką, kuri mums taip pat naudinga, pakeitė saugumo logika. Ir tai labai aiškiai pasakė ministras Sikorskis,“ – pareiškė P. Wronskis.

Portalas „Politico“ pažymi, kad Lenkijos politiniuose skaičiavimuose Kinija nėra vienintelė žaidėja.

„Yra ir Jungtinės Valstijos, su kuriomis palaikome labai glaudžius santykius. Esu beveik tikras, kad Vašingtonas labai patenkintas, jog maršrutai bent laikinai uždaryti — nes jie spaudžia ES įvesti papildomus muitus Kinijai už rusiškos naftos ir dujų eksportą.

Manau, jie džiaugiasi, kad vietoj muitų dabar užblokuotas pagrindinis sausumos kelias Kinijos prekėms.

Esu taip pat beveik tikras, kad amerikiečiai palaiko Lenkijos vyriausybę neskubėti atidaryti sienos — bent jau ne greitai,“ – „Politico“ aiškino buvęs Lenkijos Užsienio žvalgybos agentūros vadovas Piotras Krawczykas.

[[ge:lrytas:lrytas:39633938]]

Varšuvoje veikiančio Rytų studijų centro ekonomistas Konradas Poplawskis portalui „Politico“ pabrėžė, kad nors prekybos sumos yra reikšmingos, jos nėra lemiamos.

Jis pažymėjo, kad geležinkelio linijų uždarymas turi didesnę įtaką tik Kinijos vakarų provincijoms, kurios itin priklauso nuo geležinkelio jungčių ir neturi priėjimo prie jūros uostų.

„Vis dėlto nekalbame apie milžinišką prekybos mastą — tai labiau pastovus srautas, svarbus kai kurioms industrijoms, bet tikrai ne kritinis bendru mastu.

Didysis klausimas yra, ar sienos uždarymas taps problema, pakankamai reikšminga ne tik Baltarusijai ir Rusijai, bet galbūt ir Kinijai — kad išprovokuotų didesnę reakciją,“ – dėstė ekonomistas.

Susitikimo metu R. Sikorskis taip pat atkreipė dėmesį į destruktyvius Kremliaus veiksmus Ukrainoje ir išreiškė viltį, kad Kinija prisijungs prie tarptautinės kampanijos prieš Rusiją.

K. Poplawskis pažymėjo, esą prekybos vertė dar nėra tokia svarbi, kad priverstų Kiniją pakeisti savo poziciją dėl Rusijos ar Baltarusijos.

Ieško alternatyvų

Netikėtai uždaryta prekyba paskatino analitikų kalbas apie alternatyvius prekybos kelius ir jų keliamas problemas.

A. Kasliakas paaiškino, kad alternatyvių prekybos kelių galima ieškoti Lietuvoje ir Latvijoje, tačiau tai kainuotų daugiau.

[[ge:lrytas:lrytas:39633983]]

Baltarusijos opozicinis kanalas „Belsat“ pranešė apie bandymus improvizuoti naujus tiekimo grandinių maršrutus — pavyzdžiui, pilnai pakrauti sunkvežimiai galėtų būti nukreipti į terminalą Kaune (Lietuvoje), Lodzėje (Lenkijoje) arba Duisburge (Vokietijoje).

Tuomet krovinys būtų perkrautas ir į Baltarusiją patektų per Lietuvos geležinkelių kirtimo punktus.

„Ir net tada nėra garantijos, kad tos sienos liks atviros. Tai labai sudėtinga situacija“, – apibendrino jis.

Tuo tarpu P. Krawczykas portalui „Politico“ užsiminė apie jūrų ir oro transporto kelius.

„Jeigu šis kelias užblokuotas, tada tenka naudotis kitais maršrutais — pavyzdžiui, oro transportu ar jūrų transportu.

Manau, Roterdamo ir Hamburgo uostai tikrai džiaugtųsi priimdami tuos krovinius, kurie nebegali vykti per Lenkijos ir Baltarusijos sieną,“ — dėstė ekspertas.

Naujas kelias

Tuo tarpu Kinija ketvirtadienį pradėjo naujo greito prekybos kelio per Arkties vandenyną bandymus.

[[ge:lrytas:lrytas:39633987]]

Ši idėja nėra nauja. Nors pavienės kelionės šiuo laivybos keliu įvyko ir anksčiau, Kinija siekia sukurti reguliarų prekybos kelią per Arkties vandenyną, kuris sujungtų kelis Kinijos ir Europos uostus.

Portalo „Politico“ kalbintas Arkties instituto ekspertas Malte’as Humpertas pažymėjo, kad nors tokios kelionės nebuvo įmanomos anksčiau, atitirpus Arkties vandenyno ledynams atsirado didesnis susidomėjimas šiuo regionu.

Jis pažymėjo, kad Arktis yra 40 proc. trumpesnė nei tradiciniai prekybos keliai per Sueco ir Panamos kanalus.

„Ji galėtų tapti alternatyviu prekybos keliu. Klausimas tik, ar tai tikrai vyksta? Ir kaip greitai?“, – klausė jis.

Nors apie šią idėją buvo kalbama jau dešimtmečius, o pati Kinija panašų bandymą atliko ir prieš dvejus metus, dabar išbandomas reisas yra sudėtingesnis.

„Ši kelionė kitokia – kroviniai palieka keturis Kinijos uostus, tada atlieka kelionę per Arktį į Jungtinę Karalystę, Roterdamą, Hamburgą ir Gdanską. Tai jau primena įprastą laivybos maršrutą“, – aiškino M. Humpertas.

Nors Kinijos eksperimentas Arktyje labiau primena repeticiją prekybos tarp Azijos ir Europos ciklui, kol kas tokios prekybos mastas menkas.

„Politico“ pažymi, kad prekyba Arkties keliu sudaro tik apie 1 proc. prekių judėjimo tarp Tolimųjų Rytų ir Šiaurės Europos, o pats maršrutas atrodo kaip sezoninis šalutinis projektas.

M. Humpertas šį eksperimentą pavadino „vėliavos įsmeigimu“ ateičiai.

„Per Sueco kanalą kasmet praplaukia apie 10 tūkst. laivų, tad čia (Arktyje – red. past.) mastai labai, labai maži.

Bet jei pažvelgsime 30–40 metų į priekį, kai ledas atitirps dar 30, 40, 50 procentų, staiga turėsime šešis mėnesius be ledo, ir Arktis taps labai įdomia lygtimi.

Arktis rytoj nepakeis Sueco kanalo. Tai čia nevyksta. Sueco kanalas, Panamos kanalas – jie išliks. Bet Arktis taps papildomu keliu“, – apibendrino ekspertas.

Lenkijos spaudimas Rusijai virto į netikėtą problemą Kinijai: pasiūlė pasikalbėti su A. Lukašenka