Ir tai prasidėjo ne trenksmu ir pykčiu, o nuogastavimais ir nerimu, rašo CNN apžvalgininkas Nickas Patonas Walshas.
Kaip ketvirtadienio vakarą nerimaujantiems danams aiškino Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, po dronų sukeltų trikdžių keliuose oro uostuose, Europai „smurtiniai ir dažnesni hibridiniai išpuoliai turėtų tapti nauja realybe“. Ji tiesiogiai nenurodė Rusijos kaip kaltininkės, bet įvardijo ją pagrindine grėsme.
Aiškumo stoka yra vienas pagrindinių šių atakų simptomu. Provokacijų kaltininko jau kurį laiką neįmanoma nei įvardyti nei sustabdyti, nepaisant milžiniško dėmesio visame aljanse.
Tikslas – nežinomybė
Laukimas ir nežinia – dar vienas tikslas, neabejojama CNN analizėje.
„Jie nori, kad daugiau nebepasitikėtume savo institucijomis“, – aiškino M. Frederiksen. Tas pats scenarijus kartojasi visoje Europoje.
Daugiau nei rusiškų 20 dronų Lenkijoje, 12 minučių Estijos oro erdvės pažeidimas, programišių ataka, po kelių dienų sutrikdžiusi skrydžius po Europą, dronai virš oro uostų, o dar ir rusų karo laivas su išjungtais siųstuvais netoli Danijos krantų. Ar tai galėtų būti tik atsitiktinumas?
Danijos pareigūnai vis dar neturi aiškaus atsakymo. Danijos karinė žvalgyba ketvirtadienio vakarą teigė negalinti įvardinti kaltininkų. M. Frederiksen beda pirštu į skubotų ar pavėluotų atsakymų rizikas.
Išgirdome tik Danijos vidaus saugumo tarnybos vadovo perspėjimą, kad „Rusijos sabotažo Danijoje rizika yra didelė“.
Pati Danija jau ilgą laiką atvirai kalba apie V. Putino keliamą grėsmę. Šalis perdavė Ukrainai F-16, padės kurti dronus ir ginkluojasi ilgojo nuotolio raketomis kaip atgrasymo strategijos dalimi.
Vakarų pareigūnai kasdien grumiasi su hibridinio karo paradoksu – ar priskirti kaltę, ar ne. Ar kaltininkės – ypač jei tai Rusija – įvardijimas neįplieskia būtent tokios nesantaikos ir nerimo, kurių ji ir siekia.
O gal priešingai – grėsmės neįvardijimas palieka visuomenę aklą ir nepasiruošusią iki momento, kai prireiks sunkių gynybinių sprendimų. Juk politiškai lengviau būtų numušti rusišką naikintuvą po mėnesių viešų kaltinimų Maskvai dėl oro uostų chaoso, nei tylos.
Nieko nauja
Tiesa, sabotažo šmėkla per Europos žemyną slinko jau kelis mėnesius. Jungtinė Karalystė – viena uoliausių Ukrainos rėmėjų – atkreipė dėmesį į jaunų gaujų narių, Rusijos verbuotų padegti sandėlį su parama Ukrainai, teismus pagal griežtą Nacionalinio saugumo aktą.
Praėjusią savaitę britų policija sulaikė 41 metų vyrą ir 35 metų moterį pagal tą patį įstatymą. Lenkija įkalino jaunus ukrainiečius už Rusijos remtus padegimus.
Oro uostų registracijos programinė įranga ir net Londono vaikų darželis buvo nulaužti – galbūt kriminalinių gaujų, o ne Maskvos agentų. Nepaisant atsakomybės klausimo, šis išsiplėtęs pažeidžiamumas leido V. Putinui atnešti augančio konflikto pojūtį iki Europos durų.
Būtent tuo metu, kai Donaldo Trumpo administracija reikalauja, kad Europa daugiau pati rūpintųsi savo gynyba, šie incidentai sustiprina vidaus įtampas. Jie verčia pajusti paramos Ukrainai kaštų svorį ant kiekvieno iš europiečių pečių.
Tai sustiprina ir V. Putino nuolaidų šalininkų argumentus – „duokime, ko nori, jei tik sustotų“. Taip pat ir tų, kurie įspėja, kad Kremliaus apetitas agresijai tik auga ir reikalauja ryžtingo atsako.
Grėsmė laikinai blaško Europos politikų dėmesį ir biudžetus nuo svarbesnės, egzistencinės Ukrainos fronto realybės.
Brangus atsparumas ir oro gynyba
Tačiau smūgiai Ukrainos miestams yra negailestingi ir intensyvėja. Prie įtemptų Europos gynybos biudžetų pastarųjų savaičių hibridinis chaosas pridėjo du brangius darbus: infrastruktūros atsparumo dronams ir programišiams didinimą bei plataus masto nuolatinę oro gynybą palei visą rytinę sieną.
Gynybos nuo daugybės pigių dronų kaštai dar neatitinka šios grėsmės „efektyvumo“. Olandijos F-35 gali paleisti dešimčių tūkstančių eurų vertės raketą, kad numuštų ženkliai mažiau kainuojantį „Shahed“ tipo polistireninį droną.
Tai ilgainiui nepakeliama. Lieka nejaukus pasirinkimas – neperimti dronų, nes per brangu, arba kas mėnesį leisti milijonus tvirtai NATO oro erdvės gynybai.
Ne viskas rožėmis klota ir Kremliui. Didelė rizika, kad samdomi diversantai – ar tarpusavyje konkuruojantys šnipai – peržengs ribas ir pražudys civilius NATO šalyje.
Yra rizika, kad Rusijai bus priskirta tai, ko ji nedarė, o tai pridengs tikrus nusikaltėlius plečiant veiklą. Yra rizika, kad neprognozuojamas JAV prezidentas D. Trumpas sureaguos neproporcingai, rašo CNN.
Jis gali visai nereaguoti arba perlenkti lazdą. Tokia plati neapibrėžtis – kelias į didesnių konfliktų pradžią.
Tai gali būti nepalanku V. Putinui, nes jis nemėgsta atvirų rizikų.
Jis įsiveržė į Ukrainą, išgirdęs, esą užteks kelių savaičių. Jis, regis, paaštrino veiksmus prieš Kyjivą ir Europą, nusisuko nuo D. Trumpo tik po labai šilto susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, po kurio buvo pasirašyti milžiniški ekonominiai sandoriai.
Tačiau kol kas hibridiniai išpuoliai – tyčia ar ne – perkelia dalį karo Ukrainoje kaštų ant eilinių europiečių pečių. Tuo metu nepatogumai – vėluojantys skrydžiai, brangstamos dujos ir kibernetiniai trikdžiai – primena Rusijos gyventojų kasdienybę.
Per pastarąjį mėnesį kiek Europos šalis gavo naują brangių rūpesčių rinkinį be aiškaus kaltininko ir pigaus recepto. Toks trumpalaikis finansų ir dėmesio nukreipimas nuo Ukrainos V. Putinui – maža, bet svarbi pergalė ketvirtaisiais šio egzistencinės reikšmės karo metais.