„Jūs aiškiai parodėte savo pasirinkimą: Europa. Demokratija. Laisvė. Mūsų durys atviros. Ir mes palaikysime jus kiekviename kelio žingsnyje. Ateitis yra jūsų“, – rašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo paskyroje socialiniame tinkle „X“, įvertindama rinkimų rezultatus.
Balsavimą temdė kaltinimai Rusijos kišimusi į šalies reikalus. Maskva juos neigia. O pranešta buvo ir apie dezinformacijos kampanijas, ir apie tai, kad dar prieš rinkimus Moldovos prokurorai surengė šimtus kratų, susijusių su, anot vyriausybės, „rinkimine korupcija“ ir „bandymais destabilizuoti padėtį“, dėl ko kelios dešimtys asmenų buvo sulaikyti.
Lietuvos ambasadorius Moldovoje Tadas Valionis „Žinių radijo“ laidai „Gyvenu Europoje“ sakė, kad atakos prieš Moldovos valstybę per šiuos rinkimus išties buvo beprecedentės.
„Pavyzdžiui, rinkimų dieną dar buvo areštuoti keletas žmonių iš Padniestrės su sprogmenimis, kurie ruošėsi kelti neramumus. Dar prieš porą savaičių buvo areštuota 74 žmonių grupė – tas visas tinklas buvo virš 100 žmonių, kurie buvo Serbijoje Rusijos tarnybų apmokyti kelti neramumus, prasiveržti pro policijos užtvaras, kai kurie buvo mokomi naudotis šaunamaisiais ginklais. Didelė dalis jų dabar bendradarbiauja su teisėsauga. Manau, kad neužilgo pamatysime, kas ten iš tikrųjų vyko“, – pasakojo ambasadorius. Jis pridūrė, kad iš kolegų Moldovoje dar girdėjo, kad suirutei kelti pasitelktas buvo ir nusikalstamas pasaulis: „pinigai už parduotus narkotikus likdavo šalyje politinei korupcijai, o su tiekėjais buvo atsiskaitoma kriptovaliutomis, kurios buvo gaunamos iš Rusijos“.
Ambasadoriaus teigimu, praėjusiais metais buvo pasitelkti tie patys metodai destabilizuoti padėčiai Moldovoje per tuomet vykusius prezidento rinkimus, per kuriuos postą išsaugojo propeuropietiška prezidentė Maia Sandu – dezinformacija, politinė korupcija, gąsdinimas. Bet šiemet, anot T. Valionio, situacija buvo sudėtingesnė: gąsdinimų dabar buvo daugiau, juose sklido naratyvas, kad jeigu Moldova pasirinks europinį kelią, tai Rusija supyks ir tai grės karu.
„Mums tai yra rinkimai, o Rusijai tai – speciali operacija“, – tikino ambasadorius. Nepaisant to, Moldova nuo 2022-ųjų jau yra žengusi daug žingsnių, kad nuo Rusijos atitrūktų, už ką sumokėjo didelę kainą. Kišiniovas atsisakė rusiškos energijos, statėsi naujas linijas, ėmė pirkti dujas Europos rinkoje – dėl to infliacija buvo šokusi iki 30 proc.
„Žmonės tai pajuto labai stipriai, per šiuos porą metų. Tačiau ta nauda iš suartėjimo su Europos Sąjunga ateina gerokai vėliau. Moldova jau sumokėjo kainą, bet dar nepradėjo jausti naudos. Dėl to buvo didelės abejonės, kaip žmonės nubalsuos“, – paaiškino T. Valionis.
Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius sako, kad reikia džiaugtis rinkimų rezultatais Moldovoje, nes spaudimas buvo didžiulis, tačiau jis pirštu beda į Briuselį ir ES sostines – jo teigimu, dabar Moldova negali būti vedžiojama už nosies.
„Moldovos žmonės pasiuntė labai aiškią žinią. Ir čia, aš manau, kad šita žinutė turi būti ypatingai atliepta Briuselyje ir ES sostinėse. Nes negalima tų šalių piliečių, visuomenių, sakykim taip – vedžioti už nosies ir pastoviai perkėlinėti tuos vartus, kai jau atrodo, kad jie tuoj lyg įmuš tą įvartį – o vartai pasislenka keliasdešimt metrų atgal. Tad, šioje vietoje labai svarbu yra, kad pasiųsta žinia būtų atliepta. Nematau, tiesą sakant, didelio iššūkio Moldovai prisijungti prie Europos Sąjungos“, – Žinių radijo laidai „Gyvenu Europoje“ sakė V. Sinkevičius, paaiškinęs tai tuo, kad Moldova – nėra didelė valstybė, tad jos ekonominė integracija nebūtų sudėtinga, be to, daug jos piliečių turi dvigubą pilietybę – Moldovos ir Rumunijos. Tik, žinoma, jis pabrėžė, kad iššūkiu išlieka Padniestrės regionas.