„Veiksmas ir solidarumas“ surinko 50,16 proc. balsų ir 101 vietos Parlamente turės nedidelę daugumą – 55 mandatus.
Prorusiškas Patriotų blokas gavo 24,19 proc. balsų (26 vietos). Į šį aljansą įeina Socialistų partija, vadovaujama buvusio Moldovos prezidento Igorio Dodono, Komunistų partija, vedama kito buvusio šalies vadovo Vladimiro Voronino, taip pat buvusio premjero Vasile Tarlevo partija „Moldovos ateitis“.
Už bloką „Alternatyva“ – oficialiai proeuropietišką, bet valdančiųjų kaltintą prorusiškumu – balsavo 7,99 proc. rinkėjų (8 mandatai), už Maskvai palankią verslininko Renato Usatii „Mūsų partiją“ – 6,2 proc. (6 parlamentarai).
Netikėtai 5 proc. slenkstį peržengė ir partija „Demokratija namuose“ (PPDA), pasisakanti už Moldovos susijungimą su Rumunija, – 5,63 proc. balsų (6 parlamentarai).
Parlamento rinkimai skurdžioje, agrarinėje šalyje, įsispraudusioje tarp ES narės Rumunijos ir karo niokojamos Ukrainos, laikomi esminiais.
Maždaug 2,4 mln. gyventojų turinti Moldova nuo 2022 metų yra kandidatė į ES. Prezidentei M.Sandu pergalė leis tęsti reformas, reikalingas norint įstoti į Bendriją.
Pergudravo opoziciją
Prieš rinkimus ekspertai vengė prognozuoti, ar partijai „Veiksmas ir solidarumas“ pavyks išlaikyti vienpartinę daugumą, ar teks derėtis dėl koalicijos.
Pasak Kišiniovo sociologo Vasile Cantarji, M.Sandu partijos triumfas yra ne tiek „Veiksmo ir solidarumo“ nuopelnas, kiek proeuropietiškai nusiteikusių rinkėjų, kurie dėl įvairių priežasčių atidavė jai savo balsus. Svarbiausia, kad prezidentės šalininkai taip pasielgė net ir nebūdami visai patenkinti tarpiniais jos valdymo rezultatais. Kitaip tariant, reikšminga Moldovos visuomenės dalis taip stipriai įsitikinusi būtinybe judėti Europos link, kad pasiruošusi balsuoti net už neidealią partiją – užtikrinti, jog šalis nenukryps nuo europinio kelio.
Rinkimų rezultatai rodo, kad agresyvi „Veiksmo ir solidarumo“ retorika, paremta mintimi „jeigu ne mes, tai Putinas ir karas“, kurią aršiai kritikavo opozicija, palietė daugelio moldavų širdis.
Tikėtina, kad savo vaidmenį suvaidino ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje, kuris veikia Moldovos piliečių politinį sąmoningumą ir jie nesugebėjo persiorientuoti į taikos laikų darbotvarkę – pokalbius apie ekonomiką, socialines problemas ar pigias dujas, kurias kampanijos metu siūlė Patriotų blokas.
Kitas Kišiniovo politologas Igoris Bocanas pabrėžė, kad sėkmės veiksniu tapo ir valdžios veiksmai, apriboję prorusiškų jėgų galimybes dalyvauti rinkimuose: „Tai abejotina demokratinių vertybių požiūriu, tačiau veiksminga rezultatų pasiekimo prasme.“
Čia kalbama ir apie partijų, tiesiogiai susijusių su Rusijoje besislapstančiu Moldovos oligarchu Ilanu Šoru (vadinamasis Šoro tinklas už Maskvos pinigus papirkinėjo rinkėjus, skleidė dezinformaciją), diskvalifikaciją dar prieš prasidedant tikrajam rinkimų procesui, ir apie vienos Patriotų bloko lyderės Irinos Vlah pašalinimą iš rinkimų išvakarėse, ir apie Victorios Furtunos partijos „Didžiosios Moldovos“ incidentą: ši buvo išbraukta iš rinkimų dalyvių sąrašų faktiškai jau prasidėjus balsavimui, todėl už ją atiduoti biuleteniai buvo laikomi sugadintais.
Klausimai sociologams
Kai sociologai smarkiai suklydo prognozuodami Moldovos prezidento rinkimų pirmojo turo ir 2024 m. eurointegracijos referendumo rezultatus, tai buvo galima laikyti atsitiktinumu. Tačiau dabar, kai apklausos labai smarkiai išsiskyrė su galutiniais skaičiais, išryškėjo sisteminė sociologijos problema šalyje.
Tam yra ir objektyvių priežasčių: prieš rinkimus daugelis respondentų pateikė „socialiai priimtinus“ atsakymus, įtaką padarė ir itin aukštas procentas žmonių, kurie likus vos kelioms dienoms iki rinkimų teigė, kad dar nėra apsisprendę.
Sociologas V.Cantarji taip pat pažymi Moldovos diasporos veiksnį. Užsienyje gyvenantys moldavai nepatenka į sociologų imtis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad rinkimuose jų balsai sudarė apie 17 proc., ši aplinkybė labai smarkiai paveikė apklausų kokybę.
Noras protestuoti išblėso
Iki paskutinės dienos prieš rinkimus Patriotų bloko lyderis Igoris Dodonas skelbė, kad po balsavimo M.Sandu partija praras daugumą Parlamente, o bet koks kitas rezultatas bus masinių valdžios klastojimų pasekmė.
Todėl opoziciškai nusiteikę piliečiai esą turėtų būti pasirengę ginti rinkimų rezultatus masinėmis protesto akcijomis.
Bet daugelis stebėtojų skeptiškai vertino I.Dodono prognozes, o ir Patriotų bloko mitinguose susirenkantis kontingentas nekėlė įspūdžio, kad būtų pasirengęs radikalioms protesto formoms.
Galiausiai I.Dodono užsidegimas išblėso vos užsidarius rinkimų apylinkėms. Jis paragino tautiečius laikytis ramybės ir pareiškė, kad protestai turėtų vykti civilizuotai ir nesuteikti valdžiai dingsties provokacijoms.
Susipriešinimas nedingo
Vis dėlto „Veiksmo ir solidarumo“ triumfas neturėtų klaidinti, esą šalis sutartinai palaiko valdžią ir jos kursą artėti prie Europos. Ir esmė ne tik tai, kad kitos kadencijos Parlamente M.Sandu partija turės 55 deputatų mandatus vietoj dabartinių 61.
Pagal balsavimo rezultatus galima sakyti, kad Moldovoje – ypač šiaurėje ir pietuose – yra regionų, kuriuose prezidentės ir jos politinės jėgos palaikymas beveik lygus nuliui.
„Esame labai poliarizuota visuomenė, ir čia kalbama ne tik apie liniją „šiaurė-pietūs“, bet ir apie etninių bei kalbinių grupių skirtį.
Tai ne tik kryptingų veiksmų, informacinio karo iš Rusijos pusės rezultatas, bet ir turbūt mūsų valdžios nesėkmė, nes ji nesugebėjo užkirsti kelio tokiai situacijai“, – sakė politologas V.Cantarji.
Ši poliarizacija nėra naujiena oficialiajam Kišiniovui, ir klausimas, ar M.Sandu su komanda turi planą, kaip su tuo kovoti, lieka atviras. Negana to, nežinia, ar valdžia sugebės pereiti iš režimo, kai sąmoningai didinamas įtampos lygis visuomenėje dėl rinkimų kampanijos poreikių, į taikinimo ir prieštaravimų švelninimo strategiją.