Politologas Gintas Karalius sureagavo į pirmadienį plačiai nuskambėjusius buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimus.

A. Merkel savo komentare Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“ pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija sabotavo „konstruktyvų dialogą“ su Rusija.

Tuo pačiu buvusi Vokietijos kanclerė teigė, kad prie karo pradžios prisidėjo ir koronaviruso (COVID-19) pandemija, dėl kurios nepavyko susitikti su V. Putinu „akis į akį“.

Portalo Lrytas kalbintas politologas G. Karalius pažymėjo, kad tokie kadenciją baigusios politikės pareiškimai atrodo nesolidžiai, o jais bandoma nusiplauti savo praeities dėmes.

[[ge:lrytas:lrytas:39767033]]

„Kalta aplinka“

Buvusi Vokietijos kanclerė pirmadienį pareiškė, neva Baltijos šalys ir Lenkija 2021-aisiais sabotavo bandymus išspręsti konfliktą Ukrainoje ir ieškoti konstruktyvaus dialogo su Rusija.

A. Merkel teigė, kad tokie veiksmai prisidėjo prie Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.

[[ge:lrytas:lrytas:39796930]][[ge:lrytas:lrytas:39796932]][[ge:lrytas:lrytas:39795410]][[ge:lrytas:lrytas:39754553]]

Portalo Lrytas kalbintas politologas G. Karalius įvertino, kad tokie A. Merkel komentarai yra labai nesolidūs.

„Man tai panašu, žinote, kai tokios padėvėtos Holivudo žvaigždės važinėja pas diktatorius į visokias Persų įlankos šalis, kad būtų svarbios.

Tai buvusi politikė taip irgi atrodo. Šitą dalyką ji pasakė Vengrijoje, o Viktoro Orbano reakcija – labai palanki. Galima pažiūrėti jo socialinius tinklus. Nesolidu.

Lietuvoje turėjom tokį prezidentą, kuris sakė, kad aplinka kalta dėl visko, tai liaudies išminties lygmenyje čia kažkas panašaus“, – skambiąją Rolando Pakso frazę „ne aš kaltas, aplinka kalta“ priminė VU TSPMI dėstytojas.

Jis paaiškino, kad tokie pareiškimai skamba kaip bandymas išblukinti savo atsakomybę, tačiau jie taip pat turi ir kitą efektą.

„Skamba kaip toks mėginimas kažkaip išblukinti tiek savo atsakomybę – nes visgi ji virš dešimtmečio buvo valdžioje – tiek dar, įdomiau, Vladimiro Putino atsakomybę už karą.

Ji taip vardina visokias struktūrines priežastis: kaltas COVID-19, kažkaip prisidėjo Baltijos šalių ir Lenkijos pozicija, neišėjo užmegzti kontakto.

Tai tarsi savaime tai įvyko, o paties agresoriaus sprendimas ir jos pačios politika išblunka. Visa tai skamba nesolidžiai – be jokios asmeninės atsakomybės ir net nesiveliant į jos pačios politinį palikimą“, – pažymėjo politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:39800517]]

Visgi G. Karalius paaiškino, kad A. Merkel pasisakymuose tiesioginių kaltinimų Baltijos šalims ir Lenkijai dėl karo Ukrainoje pradžios nebuvo.

„Ten nebuvo kaltinimų – ten buvo sakoma, kad mes mėginome užmegzti pastovius (santykius – red. past.).

Vienu metu buvo kalbos apie architektūros, saugumo kūrimą – E. Macrono terminas – ir kitus dalykus. A. Merkel dar tuo metu buvo valdžioje. Buvo mėginama kurti naujus, pastovius ryšius su V. Putinu, norint pamiršti Krymą ir 2014-uosius metus.

Tačiau Lenkija ir Baltijos šalys nesutiko. (Pasak A. Merkel – red. past.) Nepavyko sukurti ryšių, ir dėl to V. Putinas per COVID-19 izoliavosi ir suradikalėjo“, – dėstė politologas.

Taigi A. Merkel savo pasakojimu bandė paaiškinti, neva šios keturios valstybės sutrukdė sukurti mechanizmą, kuris būtų padėjęs V. Putinui „neišprotėti“ per COVID-19 pandemiją.

Tokią minčių seką G. Karalius pavadino „tolima logika“.

„Žinote, čia yra toks labai nesolidus sukimasis iš atsakomybės – tą aiškinti galima.

Bet ji ten nesakė, kad Baltijos šalys ir Lenkija sukėlė karą, tačiau – kad sutrukdė sukurti stabilų bendradarbiavimo kanalą, ir tai prisidėjo prie eskalacijos“, – dėstė politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:39800595]]

„Pasikeitęs“ V. Putinas

Jos pasakojime apie istoriją Lenkijos atsisakymas paremti Minsko susitarimus – du svarbius tarptautinius susitarimus tarp Rusijos ir ES – paskatino V. Putiną 2022 m. įsiveržti į Ukrainą.

Buvusios Vokietijos kanclerės teigimu, šios šalys bijojo, kad „Europa nesugebės parengti vieningos politikos Rusijos atžvilgiu“.

A. Merkel teigė, kad pirmasis Minsko susitarimas „atnešė ramybę“ iki 2021-ųjų ir suteikė Ukrainai laiko.

Ji teigė, esą Rusija nugalėjo Ukrainą 2015-ųjų vasaros puolime, o pirmasis Minsko susitarimas leido „sutelkti jėgas“ ir „tapti kitokia šalimi“.

Kiek vėliau buvo pasirašytas antrasis Minsko susitarimas, kuris taip pat nesustabdė tolesnių kovų. Tačiau A. Merkel sakė, kad tik 2021 m. ji „pajuto, jog V. Putinas nebežiūri į Minsko susitarimą rimtai“.

„Todėl norėjau naujo formato, kuriuo Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai kalbėtis su V. Putinu. Kai kurie žmonės tam nepritarė – tai buvo visų pirma Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš“, – kalbėjo ji.

„Bet kokiu atveju tai nepasiteisino. Tada aš palikau savo pareigas, ir tada prasidėjo V. Putino agresija“, – pridūrė A. Merkel.

[[ge:lrytas:lrytas:39800650]]

G. Karalius paaiškino, kad tokiais komentarais apie Minsko susitarimus A. Merkel, pasitelkdama visą liniją argumentų, bandė paaiškinti, neva po COVID-19 pandemijos V. Putinas pasikeitė.

„Ten yra visa linija argumentų, kad pirmieji Minsko susitarimai buvo visai neblogi, nereikėjo dėl to Ukrainos kviesti į ES ir NATO. Tai buvo jos pozicija – Vokietija buvo didžiausia priešininkė Maidano metu ir po Maidano.

Ir kad Minsko susitarimai neva tai veikė, nors ten kaip buvo (iš tikrųjų – red. past.) – tai niekam neįdomu.

Ir tada dėl struktūrinių priežasčių Baltijos šalys nenorėjo kažkokių papildomų bendradarbiavimo platformų. Ir tada COVID-19, tos struktūrinės priežastys, neva, kažkaip sukėlė karo situaciją, kad Minsko susitarimai nebeveikė“, – dėstė politologas.

Tai pažymėjo ir Vokietijos portalas „Bild“, kuriame rašoma, kad A. Merkel šiame interviu nutylėjo Rusijos agresijos tuo laikotarpiu aukas.

Nuo 2015-ųjų iki 2021-ųjų okupantai nužudė arba sužeidė daugiau nei 5 tūkst. Ukrainos karių. Tuo tarpu V. Putino agresija, skirtingai nei pareiškė A. Merkel, prieš Ukrainą prasidėjo toli gražu ne po jos kadencijos pabaigos – ji tęsėsi jau nuo 2014-ųjų.

Bando kurti istoriją

G. Karalius paaiškino, kad tokiais pareiškimais A. Merkel bando kurti istoriją, kurioje viskas, ką ji padarė su tuometiniu Prancūzijos prezidentu, buvo „labai gerai“.

[[ge:lrytas:lrytas:39800599]]

Tačiau po to aplinka ir struktūrinės priežastys viską sugriovė, o tą iliustruoja ir jos teiginys, kad pasibaigus jos kadencijai viskas „nuėjo velniop“.

„Čia toks kratymasis bet kokios atsakomybės: Minskas 1 buvo gerai, pastatėm „Nord Stream“, viskas buvo puiku, o po to, kai išėjau iš valdžios – va ir blogai pasidarė.

Tai nesolidu – mėginimas racionalizuoti be jokios savo asmeninės atsakomybės dėl padarytų dalykų ir dar labiau – nepadarytų dalykų. Tai toks neįtikinantis argumentas“, – dėstė politologas.

Savo pareiškime A. Merkel pažymėjo, kad Baltijos šalys ir Lenkija „bijojo“, esą Europa „neturės vieningos politikos Rusijos atžvilgiu“.

Be to, buvusi kanclerė tvirtino, kad koronaviruso (COVID-19) pandemija prisidėjo prie Rusijos karo prieš Ukrainą.

„Mes nebegalėjome susitikti“, – sakė ji, – nes V. Putinas „bijojo koronaviruso pandemijos“.

„Kai negalima susitikti, kai negalima akis į akį aptarti nuomonių skirtumų, tuomet neįmanoma rasti ir naujų kompromisų“, – kalbėjo A. Merkel, pridūrusi, kad vaizdo konferencijų tam neužteko.

Koronavirusas, pasak A. Merkel, yra priežastis, kodėl „Rusija politiškai taip radikalizavosi ir galiausiai užpuolė Ukrainą“.

[[ge:lrytas:lrytas:39800590]]

„Politico“ pažymėjo, kad tokiais pareiškimais A. Merkel bando užmaskuoti buvusios kanclerės palikimo dėmes.

Viena juodžiausių – A. Merkel vyriausybės 2015 m. priimtas sprendimas pritarti dujotiekio „Nord Stream 2“ tarp Rusijos ir Vokietijos tiesimui, nepaisant Kremliaus aneksuoto Krymo ir įsiveržimo į Ukrainą 2014-aisiais.

Griauna savo palikimą

G. Karalius taip pat pareiškė, kad tokiais savo pareiškimais A. Merkel griauna savo politinį palikimą, kuris galėtų būti labai subalansuotas.

„Tai yra šiuo metu labai kontraversiška politikė Vokietijoje dėl 2015-ųjų metų migracijos krizės, kai ji pakvietė į Europą atvykti visus pabėgėlius ir migrantus.

Taip pat – dėl atominių elektrinių uždarymo Vokietijoje, kai, dėl koalicinių derybų, ji norėjo paimti žaliuosius ir uždarė elektrines, o to pasekmės – iki šiol Vokietija už elektrą moka vos ne brangiausiai.

Ir „Nord Stream“, ir kiti dalykai – yra tų kontraversiškų momentų, bet jos palikimas būtų ne vien blogas“, – dėstė VU TSPMI dėstytojas.

Jis pažymėjo, kad A. Merkel šalį valdė esant labai gerai ekonominei situacijai.

[[ge:lrytas:lrytas:39800593]]

„A. Merkel sprendė, ką ir kaip daryti eurozonos krizės metu, didžiosios finansų krizės metu. Ne visi prisimena, bet kokiais 2012–2013 metais buvo daugybė, daugybė analizių iš Amerikos ekonomistų, kad viskas – tuoj euras žlugs, ateis eurozonos pabaiga.

Ir A. Merkel didele dalimi suvaldė šitą situaciją. Ką aš visais šiais pavyzdžiais noriu pasakyti – kad jos palikimas būtų ne vien neigiamas ar teigiamas, o subalansuotas dalykas. Bet ji gadinasi sau šitą reikalą tokiais pareiškimais.

Tai bus perskaityta – matome V. Orbano reakciją socialiniuose tinkluose, tai turbūt ir V. Putino aplinkoje bus patenkinta. Reakcija iš Baltijos šalių ir Lenkijos irgi turbūt aiški.

Bendras įspūdis – nesolidu, ir man atrodo, kad ji gadinasi savo pačios palikimą“, – apibendrino ekspertas.

Buvusi Vokietijos kanclerė A. Merkel šaliai vadovavo nuo 2005 iki 2021 metų - per pasaulinę finansų krizę, eurozonos krizę, Krymo aneksiją ir COVID-19 pandemijos pradžią.

Skambią buvusio Lietuvos prezidento frazę prisiminęs ekspertas: A. Merkel bando kurti savo istoriją