ANO gavo kiek mažiau nei 35 proc. balsų, pelnydama 80 iš 200 vietų Parlamento žemuosiuose rūmuose – 8 mandatais daugiau nei prieš ketverius metus.
71 metų A.Babišas, kuris ėjo premjero pareigas 2017–2021 m., dabar veda derybas dėl naujos koalicijos sudarymo.
„Tai istorinė sėkmė“, – ANO lyderis paskelbė džiūgaujančiai miniai partijos būstinėje Prahoje – 10,9 mln. gyventojų turinčios šalies sostinėje.
A.Babišas įėjo į pastatą laikydamas iškeltą nešiojamąją garso kolonėlę, iš kurios skambėjo Italijos poptrio „Ricchi e Poveri“ 1981 metų hitas „Sara perche ti amo“ („Gal todėl, kad aš tave myliu“).
„Tai mano politinės karjeros viršūnė!“ – pareiškė ANO vadovas ir pridūrė, kad dabar su savo komanda dirbs tam, kad Čekija taptų geriausia vieta gyventi ES.
Slovakijoje gimęs A.Babišas valdo didelę žemės ūkio ir chemijos pramonės grupę „Agrofert“ ir, remiantis žurnalu „Forbes“, yra septintas tarp turtingiausių čekų.
Į naują aljansą – trise
Centro dešiniųjų koalicija „Spolu“ („Kartu“), vadovaujama premjero Petro Fialos, surinko 23,3 proc. balsų, palyginti su 27,8 proc. per ankstesnius rinkimus, o iki šiol valdžioje irgi buvusi Merų partija gavo 11,2 proc.
Nors rinkimų rezultatai nebuvo didelė staigmena – mažai kas abejojo, kad ANO užims pirmąją vietą, – klausimų vis dar netrūksta.
A.Babišas derasi su dviem mažomis dešiniosiomis euroskeptiškomis partijomis, kurios peržengė 5 proc. barjerą: prieš „Žaliąjį kursą“ pasisakančiais „Vairuotojais“ (6,9 proc.) ir prieš imigraciją nusistačiusia „Laisvės ir tiesioginės demokratijos“ (SPD) partija (8,1 proc.), vadovaujama čekų-japonų verslininko Tomio Okamuros.
Pagal Parlamento matematiką A.Babišui teks sudaryti aljansą su abiem šiomis partijomis, kad galėtų turėti daugumą. Kiti, tikėtina, su ANO nesutiks bendradarbiauti.
ANO daugiausia bendro turi su „Vairuotojais“. Abi partijos priklauso tam pačiam kraštutinių dešiniųjų blokui Europos Parlamente „Europos patriotai“, kurį A.Babišas pernai įkūrė kartu su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.
ANO pritaria „Vairuotojų“ abejonėms dėl ES emisijų tikslų ir žada juos koreguoti arba visai atmesti. Abi partijos griežtai priešinasi, kad Čekijos namų ūkiai patirtų didesnę finansinę naštą dėl švaresnės energijos, ir abi oponuoja ES draudimui po 2035 m. pardavinėti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius.
Nuomonės išsiskiria
Sudėtingesni santykiai gali būti su SPD. Pastaroji į šiuos rinkimus ėjo oficialioje sąjungoje su keliomis kraštutinių dešiniųjų marginalinėmis partijomis, todėl joms teks atiduoti dalį savo vietų.
T.Okamura gali neturėti visiškos kontrolės savo frakcijoje, o tai visuomet yra receptas nelaimėms koalicijos politikoje.
A.Babišas taip pat kategoriškai atmetė galimybę leisti rengti referendumą dėl Čekijos išstojimo iš ES ar NATO, o tai yra pagrindinė SPD politikos kryptis.
ANO lyderis galbūt ir pasitelkė antiukrainietišką retoriką paskutinėmis kampanijos dienomis, kaltindamas centro dešinės vyriausybę, kad ji „čekų motinoms nedavė nieko, o ukrainiečiams tiesiog davė viską“.
Bet T.Okamuros raginimai masiškai deportuoti ukrainiečių pabėgėlius, tikėtina, liks neišgirsti.
Požiūris į Ukrainą
Vis dėlto Čekijos karinė parama Ukrainai gali gerokai keistis.
A.Babišas pažadėjo panaikinti sėkmingą Čekijos amunicijos iniciatyvą, pagal kurią nuo 2022 m. Ukrainai pristatyta 3,5 mln. artilerijos sviedinių.
ANO lyderis tvirtina, kad iniciatyvai trūksta skaidrumo, tačiau ją sukūrę Čekijos vyriausybės pareigūnai sako, jog ji veikia būtent todėl, kad nėra visiškai skaidri.
Čekų ginklų prekeiviai naudojasi tarptautiniais kontaktais, kad pasaulinėje rinkoje supirktų sviedinius Ukrainai, o didžioji pinigų dalis ateina iš ES ir NATO partnerių. Kai kurie gamintojai yra šalyse, kurios palaiko santykius su Rusija, bet kadangi sandorius sudaro čekai, trečiųjų pusių įsitraukimas lieka neviešinamas.
ANO vedlys taip pat šaiposi iš teiginių, kad jo vadovaujama Čekija nebebus patikima partnere ES ir NATO, ir dėl to A.Babišas dabar esą mėgina atsiriboti nuo ekstremistinių partijų.
„Jūsų problema ta, kad jūs tiesiog kopijuojate melus iš čekų žurnalistų, – atsakė jis anglų kalba korespondentui iš JAV leidinio „The New York Times“ ir paminėjo savo pirmąją kadenciją Čekijos premjero poste, kuri sutapo su pirmąja prezidento Donaldo Trumpo kadencija. – Aš penkis kartus kalbėjau su Trumpu! Buvau Pentagone. Buvau Federaliniame tyrimų biure. Kalbėjau su Centrinės žvalgybos agentūros vadovu. Mes buvome labai patikimi partneriai ir turėjome puikių rezultatų.“
Parengta pagal BBC inf.