Savaitgalį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo administracija ruošiasi smūgiams į taikinius Venesueloje.

Baimes pakurstė ne tik ši informacija. Praėjusį savaitgalį paaiškėjo, kad prie Karibų jūroje veikusių 10 karinių ir povandieninių laivų prisijungs pagrindinis JAV karinės galios simbolis – lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ ir visa jo kovinė grupė.

Apie galimą JAV pasiruošimą karinių operacijų plėtrai indikuoja ir „Reuters“ paskelbtos palydovo nuotraukos, kuriose matyti, kaip šalies pajėgos remontuoja apleistą Šaltojo karo karinę infrastruktūrą.

Savaitgalį diskusijas pakurstė ir kitų įvykių grandinė. Federalinė aviacijos administracija (FAA) paskelbė siaurą neskraidymo zoną (NOTAM) į pietryčius nuo Puerto Riko, o internete pasirodė informacija apie GPS trikdymą Venesuelos pakrantėje.

[[ge:lrytas:lrytas:39932403]]

Tuo tarpu Baltieji rūmai siunčia dviprasmišką žinutę. Nepaisant to, kad JAV pareigūnai viešai neigia ir oro smūgių galimybę, tuo pačiu jie aiškiai indikuoja, esą Venesuelos diktatoriaus Nicolaso Maduro dienos – jau suskaičiuotos.

Pats N. Maduro nesudėjo rankų ir ėmėsi aktyvių veiksmų. Savaitgalį jis paprašė karinės paramos iš Rusijos ir Kinijos, o jau sekmadienį šalies sostinėje Karakase nusileido su „Wagner“ samdiniais siejamas orlaivis.

Taigi kyla klausimas – ar Centrinėje Amerikoje kils naujas konfliktas ir kam rengiasi JAV. Portalas Lrytas pažvelgė į situaciją Karibų jūroje.

[[ge:lrytas:lrytas:40025349]][[ge:lrytas:lrytas:40033228]][[ge:lrytas:lrytas:40036674]][[ge:lrytas:lrytas:40114385]]

Dviprasmiški teiginiai

Penktadienį baimę dėl naujo konflikto Centrinėje Amerikoje pakurstė portale „Miami Herald“ pasirodę šaltinių Baltuosiuose rūmuose komentarai.

Su situacija susipažinę šaltiniai, kuriuos kalbino „Miami Herald“, pareiškė, esą D. Trumpo administracija priėmė sprendimą smogti karinėms bazėms Venesueloje.

Atakos, pasak šaltinių, gali būti įvykdytos „bet kuriuo metu“. „Miami Herald“ pažymi, kad tokie smūgiai būtų susiję su „Soles“ narkotikų karteliu ir siektų nukirsti jo vadovybę.

Manoma, kad organizacija per metus į Europą ir JAV eksportuoja apie 500 tonų kokaino.

Apie tokių karinių veiksmų galimybę ketvirtadienį paskelbė ir „The Wall Street Journal“. Portalo kalbinti JAV pareigūnai teigė, esą D. Trumpo administracija jau nustatė taikinius Venesueloje, tačiau prezidentas dar nepriėmė galutinio sprendimo.

Tai – kariniai objektai, kurie esą naudojami narkotikų gabenimui ir vietos, esančios ties N. Maduro režimo ir kartelių tinklų sankirta.

Šiuos žiniasklaidos pranešimus paneigė Baltųjų rūmų pavaduotoja spaudai Anna Kelly ir valstybės sekretorius Marco Rubio. Pasak jų, žiniasklaidos kalbintų šaltinių informacija buvo netiksli.

[[ge:lrytas:lrytas:40154583]]

Žiniasklaidos ir JAV pareigūnų pareiškimai pasiuntė dviprasmiškų signalų tiek dėl pačių smūgių galimybių, tiek dėl N. Maduro likimo.

„Miami Herald“ šaltiniai atsisakė atskleisti, ar pats N. Maduro būtų galimų smūgių taikinys. Visgi jie pareiškė, kad jis „tuoj atsidurs spąstuose ir gali netrukus suprasti, kad negalės pabėgti iš šalies“.

„Dar blogiau jam tai, kad dabar yra daugiau nei vienas generolas, pasirengęs jį sučiupti ir perduoti“, – teigė šaltinis.

Pats D. Trumpas sekmadienį pasiuntė dviprasmiškų signalų dėl galimų karinių veiksmų.

Jis pareiškė nemanantis, kad JAV ketina pradėti karą prieš Venesuelą. Visgi į klausimą apie N. Maduro likimą D. Trumpas atsakė aiškiai: „Sakyčiau, kad taip. Manau, kad taip.“

D. Trumpo administracija neslepia, kad taikosi į N. Maduro. Praėjusią savaitę šalies institucijos dvigubai padidino atlygį už informaciją, padėsiančią suimti diktatorių – dabar jis siekia 50 milijonų dolerių.

Tai yra didžiausias kada nors pasiūlytas piniginis prizas.

Vašingtonas taip pat pasiūlė po 25 milijonus dolerių už kitų Venesuelos pareigūnų suėmimą.

[[ge:lrytas:lrytas:40154588]]

Veikia 10 laivų

Savo pajėgų dislokavimą pietinėje Karibų jūros dalyje JAV kariuomenė pradėjo jau rugpjūtį.

Tuomet Pentagonas sukūrė Jungtinę užduočių grupę, apėmusią tris naikintuvus, aprūpintus oro, povandeninių ir raketinių grėsmių gynyba, bei desantinį dalinį su maždaug 4,5 tūkst. karių.

Rugsėjį pajėgas sustiprino 10 F-35B naikintuvų, dislokuotų Ceibos oro bazėje Puerto Rike, ir ginkluoti MQ-9 Reaper dronai.

Pasak Vašingtono, šie orlaiviai gali atlikti tikslius smūgius prieš laboratorijas, slaptus oro takus, transporto priemones ar laivus, susijusius su narkotikų operacijomis.

Vėliau karinis kontingentas regione plėtėsi dar labiau. „The Wall Street Journal“ duomenimis, Karibų jūroje jau yra 10 JAV karinių laivų – du amfibiniai laivai, penki eskadriniai minininkai, du povandeniniai laivai ir jūrinis specialiųjų pajėgų operacijų centras.

Pastarasis, „Reuters“ kalbinto saugumo eksperto Brento Sadlerio teigimu, turi galimybę priimti sraigtasparnius ir gali būti naudojamas desanto operacijoms.

Regione taip pat dislokuoti naikintuvai – įskaitant „F-35 Lightning II“ – žvalgybiniai lėktuvai, strateginiai ir supersoniniai bombonešiai, sraigtasparniai bei dronai.

[[ge:lrytas:lrytas:40154578]]

Karibų jūroje veikia trys JAV kariuomenės atšakos – jūrų, oro ir specialiosios pajėgos. Iki šiol jos buvo naudojamos daugiausia vandens operacijose.

Pastarosiomis savaitėmis, per daugiau kaip 15 JAV smūgių narkotikus gabenantiems laivams Karibų jūroje ir Ramiajame vandenyne, žuvo 65 žmonės.

Ekspertai teigia, kad rugsėjį prasidėję išpuoliai prilygsta egzekucijoms be teismo. Kritiką smūgiams išreiškė Centrinės Amerikos vyriausybės ir Jungtinės Tautos (JT), kurios teigia, kad atakos pažeidžia tarptautinę teisę. Vašingtonas taip pat nepaskelbė jokių įrodymų, kad laivai priklauso narkotikų prekeiviams.

Pasiuntė lėktuvnešio grupę

Tačiau platesnes diskusijas dėl galimų karo veiksmų pakurstė priimtas sprendimas į Karibų jūrą dislokuoti vieną pagrindinių JAV galios simbolių.

Pentagonas spalio 24 d. pranešė, kad į Karibų jūrą perkels lėktuvnešį "USS Gerald R. Ford" ir visą jo kovinę grupę.

Joje – 6 karo laivai, kuriuose veikia daugiau nei 5 tūkst. jūreivių ir 75 orlaiviai.

Tiesa, kol kas šie laivai dar yra netoli Europos krantų. Kelionę savaitgalį pradėjusi 12-oji kovinė grupė antradienį buvo pastebėta kertanti Gibraltaro sąsiaurį.

Pentagono pajėgų stiprinimas Karibų regione nuo pat pradžių gerokai viršijo poreikius kovai su narkotikų kontrabanda.

[[ge:lrytas:lrytas:40154757]]

Pasak Amerikos programos direktoriaus Strateginių ir tarptautinių studijų centre Ryano Bergo, misija visada buvo „numatyta plėtrai“, o „USS Gerald R. Ford“ ir jo kovinės grupės dislokavimas gali reikšti, kad išplėstos operacijos – neišvengiamos.

Lėktuvnešiai yra vienas iš pagrindinių JAV karinių pajėgų simbolių, kuriuo Pentagonas demonstruoja savo karinę galią ir sukuria spaudimą skirtinguose regionuose.

„Konkurencija dėl šių laivų yra milžiniška“, – „The Washington Post“ teigė R. Bergas.

Vienu metu dislokuoti tik trys lėktuvnešiai, taigi kovinei grupei kitą savaitę atvykus į Karibus „įsijungs laikmatis“. Tai reiškia, kad D. Trumpas turės maždaug mėnesį priimti svarbų sprendimą dėl smūgio arba perkelti lėktuvnešio grupę į kitą regioną.

„USS Gerald R. Ford“ ir jo kovinės grupės perkėlimas į Karibų jūrą reiškia, kad Europoje ir Artimuosiuose Rytuose nebeliks nė vienos JAV lėktuvnešio grupės.

Infrastruktūros plėtra

Greitas JAV karinių pajėgų augimas Karibų jūroje nėra vienintelis signalas, rodantis apie galimą operacijų plėtrą regione.

Naujienų agentūros „Reuters“ atlikta palydovinių nuotraukų analizė rodo, kad JAV vykdo aktyvius statybos darbus apleistoje Šaltojo karo laikų jūrų bazėje Karibuose.

[[ge:lrytas:lrytas:40154770]]

JAV plečia infrastruktūrą ir kituose civiliniuose oro uostuose Puerto Rike bei Mergelių Salose. Šios teritorijos yra maždaug už 800 kilometrų nuo Venesuelos.

Tai patvirtina ir „The Washington Post“ palydovinių vaizdų analizė, kuri rodo, kad Pentagonas perkėlė karinius išteklius į JAV bazes regione – įskaitant vieną Puerto Rike.

Toks karinių pajėgų telkimas – tiek sausumoje, tiek jūroje – yra didžiausias regiono istorijoje.

„Reuters“ rašo, kad aktyviausi darbai vyksta buvusioje „Roosevelt Roads“ jūrų bazėje Puerto Rike, kuri yra uždaryta jau kiek daugiau nei 20 metų.

Joje darbuotojai ėmė valyti ir iš naujo asfaltuoti teritoriją aplink pakilimo taką. Palydovinėse nuotraukose matyti, kad JAV kariuomenė dislokavo naują eismo valdymo įrangą, mobiliojo saugumo priemones ir 20 naujų palapinių, esančių netoli apleisto angaro.

„Reuters“ kalbinti JAV pareigūnai ir karybos ekspertai teigė, kad šios statybos rodo infrastruktūros plėtrą, kuri galėtų leisti kariuomenei vykdyti operacijas Venesuelos teritorijoje.

„Visa tai, manau, yra skirta išgąsdinti N. Maduro režimą ir jį supančius generolus, tikintis, kad tai sukurs vidinių plyšių“, – teigė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vyresnysis tyrėjas Christopheris Hernandez-Roy.

Asfaltuojamus takus galima naudoti tiek naikintuvams, tiek krovininiams lėktuvams. Buvęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas ir CSIS vyresnysis patarėjas Markas Canciana pareiškė, kad atnaujinimo darbai rodo pasirengimą didesniam karinių orlaivių nusileidimų ir pakilimų skaičiui.

[[ge:lrytas:lrytas:40154771]]

„Reuters“ taip pat aptiko reikšmingų pokyčių Rafaelio Hernandezo oro uoste – antrame pagal dydį civiliniame oro uoste Puerto Rike. Palydovinės nuotraukos rodo šaudmenų saugyklos statybą.

JAV kariuomenė ten dislokavo ryšių įrangą ir mobilų oro eismo kontrolės bokštą. Ši įranga naudojama koordinuoti staigiai padidėjusį orlaivių srautą karo zonose arba po nelaimių.

„Tai labai svarbu, – sakė M. Canciana. – Jie galėtų būti panaudoti netolimoje ateityje operacijai prieš Venesuelą.“

Tačiau ekspertas pripažino, kad ši infrastruktūra galėtų būti naudojama tiek smūgiams prieš Venesuelą, tiek ilgalaikiam pasirengimui kovai su karteliais.

Netoliese esančioje St. Krojaus saloje taip pat vyksta aktyvūs statybų darbai – vietiniame oro uoste atnaujinama lėktuvų statymo aikštelė.

Tarp atvežtos technikos – nauja radarų sistema, kuri vėl indikuoja plečiamas orlaivių priėmimo galimybes.

„Reuters“ kalbinti ekspertai pripažino, kad nauji radarai gali būti statomi ir siekiant užkamšyti stebėjimo spragas, tam, jei narkotikų kontrabandininkai savo veiklai pasitelktų lėktuvus.

Netoliese esanti oro erdvė virš Haičio, kuris įvardijamas kaip tranzitinis punktas kokaino gabenimui, yra savotiška radaro „juodoji skylė“, kurią užkamšytų būtent ši nauja technika.

[[ge:lrytas:lrytas:40154581]]

Renka informaciją

Apie galima karinių veiksmų plėtrą signalizuoja ir JAV karinių oro pajėgų veikla. Spalio viduryje trys B-52 bombonešiai apskriejo Venesuelos pakrantę.

Virš Bahamų ir toliau į pietinę Karibų jūrą spalį skrido daugiau nei tuzinas tuzinas žvalgybinių lėktuvų. „Reuters“ kalbintų ekspertų teigimu, šios misijos rodo, esą JAV kariuomenė bando rinkti daug žvalgybinės informacijos apie regioną.

Penktadienį FAA paskelbė neskraidymo zoną (NOTAM) nedidelėje teritorijoje virš jūros, esančioje į pietvakarius nuo Puerto Riko.

Žiniasklaida taip pat pranešė apie GPS ryšio trikdymą netoli Trinidado ir Tobago, esančio į šiaurę nuo Venesuelos krantų. Šie du įvykiai paskatino diskusijas, esą D. Trumpo administracijos smūgiai Venesuelai įvyks artimiausiu metu.

Tuo metu pratybose aplink Trinidadą ir Tobagą dalyvavo eskadrinis minininkas „USS Gravely“. Jis šioje teritorijoje veikė keturias dienas – iki ketvirtadienio. Laivo buvimą regione Venesuela pavadino „provokacija“.

Kreipėsi į V. Putiną

Stebėdamas aktyvią JAV kariuomenės plėtrą regione, veiksmų ėmėsi ir pats N. Maduro.

[[ge:lrytas:lrytas:40154586]]

Penktadienį „The Washington Post“ paskelbė, kad diktatorius paprašė karinės pagalbos iš Rusijos, Kinijos ir Irano – įskaitant radarus ir raketas.

„The Washington Post“ skelbė, kad N. Maduro laišku kreipėsi į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir paprašė suremontuoti radarus, karinius orlaivius ir galbūt tiekti raketas.

Rusija, kurios karinę techniką Venesuela jau naudoja kurį laiką, sureagavo į šiuos prašymus. Pasak skrydžio stebėjimo analitikų, sekmadienį Karakse nusileido į sankcijų sąrašą įtrauktas Rusijos karinis transporto orlaivis Il-76.

Portalas „Defense News“ įvertino, esą šis skrydis vertinamas kaip Rusijos bandymas sustiprinti savo karinį buvimą Lotynų Amerikoje. Tokio tipo orlaiviai anksčiau buvo naudojami ginklams, karinei įrangai ir net samdiniams, veikusiems Rusijos interesais, gabenti.

Venesuelos prezidentas taip pat pasiūlė modernizuoti „Su-30MK2“ naikintuvus ir sukurti trejų metų finansavimo planą per „Rostec“ korporaciją.

Tuo tarpu laiške Kinijos vadovui Xi Jinpingui, kaip pranešama, N. Maduro prašė „išplėsti karinį bendradarbiavimą“ tarp dviejų šalių, siekiant atsverti „eskalaciją tarp JAV ir Venesuelos“.

Reaguodamas į JAV veiksmus, N. Maduro taip pat sustiprino propagandos kampaniją.

Jis pareiškė, esą JAV nori užgrobti šalies gamtos išteklius, įskaitant naftą, dujas ir auksą ir paskelbė apie 15 tūkst. karių mobilizaciją.

[[ge:lrytas:lrytas:40154588]]

N. Maduro taip pat tikino, kad JAV dirbtinai kuria karą: „Jie pažadėjo, kad daugiau niekada neįsitrauks į karą, o dabar dirbtinai kuria karą, kuriam mes ketiname užkirsti kelią.“

Pirmadienį Karakasas taip pat nepagrįstai pareiškė, esą išardė CŽA finansuojamą grupuotę, kuri neva rengė netikros vėliavos operaciją prieš regione veikusį laivą „USS Gravely“.

Trumpa kampanija

Ekspertų teigimu, plataus masto invazija išlieka sudėtinga ir nerealistiška perspektyva.

Venesuela išsiskiria kalnuota geografija ir nors šalies karinė galia yra gerokai mažesnė, vien šis faktorius bet kokia intervencija gali įstrigdinti JAV pajėgas – situacija galėtų priminti Iraką.

Venesuelos plotas siekia apie 916 tūkst. kvadratinių kilometrų – tai du kartus daugiau nei Irako – o gyventojų skaičius siekia apie 28 milijonus.

CSIS ekspertai apskaičiavo, kad veiksmingai JAV invazijai, kuria būtų siekiama nuversti N. Maduro, prireiktų beveik 50 tūkst. karių.

Šis skaičius galėtų išaugti iki daugiau nei 100 tūkst., atsižvelgiant į po invazijos reikalingas stabilizavimo pastangas.

[[ge:lrytas:lrytas:40154774]]

Žmogiškosios aukos galėtų būti labai didelės - JAV pajėgos susidurtų ne tik su įprastu pasipriešinimu, bet ir su kovomis miestuose ir su partizanais kalnuotose vietovėse.

Dauguma ekspertų abejoja, kad Jungtinės Valstijos ketina ilgai okupuoti šalį, tačiau neatmeta trumpalaikės oro kampanijos galimybės.

„Jam tinka trumpos operacijos, kaip Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymas ar smūgiai Irano branduoliniams objektams, – portalui „Miami Herald“ sakė buvęs JAV specialusis atstovas Elliotas Abramsas. – Nemanau, kad jis nori kažko, kas gali užsitęsti.“

Plataus masto invazija taip pat reikalautų daugiau resursų nei dabartinė pajėgų dislokacija.

„The Associated Press“ kalbinti ekspertai pažymi, kad JAV pajėgos regione nėra pakankamai didelės įvykdyti plataus masto invaziją. Tačiau jos galėtų padėti pašalinti N. Maduro — ir galbūt įstumti šalį į chaosą.

„Yra labai didelė smurto ir nestabilumo tikimybė“, – teigia Atlanto tarybos (Atlantic Council – angl.) vyresnysis tyrėjas Geoffas Ramsey'us, pridūręs, kad jei N. Maduro prarastų valdžią, Venesuela galėtų suirti kaip Libija.

Trys aspektai

Visgi ekspertai sutaria dėl trijų karinės jėgos plėtros Karibų jūroje aspektų – N. Maduro faktoriaus, narkotikų kontrabandos ir platesnės užsienio politikos doktrinos.

[[ge:lrytas:lrytas:40154592]]

JAV griežtai kritikuoja N. Maduro ir teigia, kad sausį įvykę rinkimai buvo suklastoti.

„Logiška įtarti, kad, be kovos su narkotikų prekyba, D. Trumpo administracija turi politinių priežasčių šiam kariniam pajėgų telkimui“, – portalui „Deutsche Welle“ aiškino Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) politologas Sascha Lohmannas.

Jis pridūrė, kad JAV veiksmai peržengia kovos su narkotikais ribas. Tačiau dar nėra aišku, kokiu mastu Vašingtonas siekia N. Maduro režimo pakeitimo.

Ekspertai pažymi, kad D. Trumpo administracija geriausiu atveju norėtų N. Maduro pašalinimo be karinių veiksmų.

Toks scenarijus galėtų įvykti N. Maduro nusprendus pasitraukti dėl JAV ginklavimosi regione, spaudimo iš vidaus, ar pasikėsinimo į jo gyvybę.

Svarbų faktorių žaidžia ir Vašingtono pasiūlyta 50 mln. dolerių atlygis už informaciją apie N. Maduro.

„The Guardian“ kalbinti ekspertai pažymi, esą D. Trumpo administracija tikrai žinojo, kad tokia paskata gali lemti diktatoriaus mirtį, o bet koks bandymas suimti N. Maduro taptų „gyvenimo arba mirties“ situacija.

S. Lohmannas svarstė, kad jei prireiktų karinės operacijos, D. Trumpas tikrai būtų patenkintas, jei netiesiogiai jos metu būtų nuverstas ir N. Maduro režimas.

„Ištekliai tikrai vaidina svarbų vaidmenį – tiek iškastinis kuras, tiek kitos žaliavos, būtinos spartinti technologines lenktynes, ypač su Kinija“, – dėstė jis.

Venesuela turi dideles naftos, aukso, geležies, boksito ir koltano atsargas. Dienraštis „The New York Times“ pranešė, kad D. Trumpas atmetė netikėtą N. Maduro pasiūlymą suteikti JAV prioritetinę prieigą prie Venesuelos gamtos išteklių.

Tuo pačiu ekspertai įžvelgia ir kiek platesnį paaiškinimą. Užsienio politikoje D. Trumpo administracija pasitelkia koncepciją, kuri įvardijama nauja 19-ojo amžiaus Monroe doktrinos versija, pritaikyta šiuolaikiniams laikams.

Ji vadinama „Donroe“ – vardo Donaldo ir pavardės Monroe mišiniu. Šią koncepciją S. Lohmannas apibrėžė kaip naują JAV santykių su kaimynais būdą.

„Tai nebėra apie siekį išlaikyti įtaką už Vakarų pusrutulio ribų, o apie JAV įtakos Vakarų pusrutulyje – ypač Lotynų ir Pietų Amerikoje – plėtrą beveik imperiniu būdu, apdovanojant politinius lyderius, kurie palankiai nusiteikę JAV atžvilgiu, ir baudžiant tuos, kurie kritikuoja ir priešinasi“, – teigė jis.

Senas bazes gaivinančios JAV pašonėje – pagalbos šauksmas V. Putinui: ar D. Trumpo žygis gali virsti karu