Migracijos paktui įsigaliojus, buvo įtvirtintas solidarumo principas, pagal kurį visos Europos Sąjungos šalys privalo prisidėti prie migracijos naštos paskirstymo toms valstybėms, kurios tampa pirmuoju atvykėlių tašku.
Paktas numato, kad prisidėti galima ne tik priimant žmones – šalys gali siūlyti ir techninę pagalbą, kuri taip pat būtų įskaitoma kaip solidarumo dalis. Lietuva į migrantų perkėlimą žiūri atsargiai, nes jau priėmė nuo karo bėgančių ukrainiečių, o per sieną su Baltarusija ir toliau reguliariai mėginama neteisėtai patekti į šalį.
Lenkija, dėl panašių priežasčių, pareiškė sieksianti visiško atleidimo nuo Migracijos pakto įsipareigojimų. Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija ir Austrija irgi turi panašių minčių. Dalis Lietuvos politikų skatina eiti Lenkijos keliu.
Susiję straipsniai
Solidarumas nėra pasirinkimas
Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius sako, kad sprendimas turi būti paremtas ne tik finansine logika, bet ir atsakomybe Europos Sąjungoje (ES).
V. Sinkevičius kritiškai vertina Lenkijos siekį būti visiškai atleistai nuo Migracijos pakto įsipareigojimų.
„Čia yra turbūt toks blogiausias kelias, kadangi vis dėlto ES veikia kaip solidarumo sąjunga. Ir mes, matydami grėsmę iš Rusijos, prašome visų šalių solidarizuoti su Lietuva, ieškoti papildomų biudžetų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė europarlamentaras.
Jo teigimu, Lietuva negali reikalauti solidarumo gynybos srityje ir kartu nusisukti nuo kitų valstybių problemų.
„Negali taip veikti ES, kad kai man reikia solidarumo, tai jūs visi būkit geri, o kai jau reikia kažkam toliau į pietus, tai aš čia būsiu pats gudriausias ir prašysiu išimčių“, – teigė V. Sinkevičius.
Ar priimti migrantus, ar mokėti?
Nors pats laikosi pozicijos, kad geriau mokėti 3 mln. įmoką nei priimti migrantus, politikas pabrėžia, kad tai turi būti daroma atsakingai ir su aiškia žinute.
„Mano asmenine nuomone aišku, kad yra geriau sumokėti pinigus, nei priimti migrantus. Bet aš manau, kad bendrai mes turime ES mastu siųsti labai aiškiai žinutę, kad nelegali migracija – tai nusikaltimas“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak europarlamentaro, nelegaliai atvykę asmenys turi būti grąžinami į kilmės šalis, o pati sistema privalo veikti griežčiau.
„Nes bet koks priėmimas siunčia signalą, kad mes toleruosime nelegalią migraciją“, – teigė jis.
Techninė pagalba – reali Lietuvos galimybė
Tarp galimų įsipareigojimų formų – ir techninė pagalba, vietoj įmokos arba migrantų priėmimo būtų galima siūlyti ją. V. Sinkevičius įsitikinęs, kad Lietuva turi patirties ir resursų tokią pagalbą teikti.
„Lietuva sėkmingai susitvarkė su hibridine ataka, kurios pagrindinis ginklas buvo migrantai nelegaliai kertantys Baltarusijos–Lietuvos sieną. Tai Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti“, – sakė politikas.
Jis primena, kad Lietuvos ekspertai jau dirba Frontex struktūrose ir gali dalintis žiniomis.
„Jeigu dabar sakysime ne, rytoj neteksime teisės patys prašyti pagalbos“
V. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad atsisakius prisidėti prie Migracijos pakto, Lietuva prarastų moralinę ir politinę teisę tikėtis ES solidarumo kitose srityse – nuo gynybos iki sanglaudos finansavimo.
„Mes norime solidarumo iš ES valstybių, kuriami gynybos mechanizmai, kurie labiausiai akcentuoja būtent tokias valstybes kaip Lietuva. Tai čia mes norime solidarumo, ir mes dažnai būname labai nepatenkinti tuo, kokios yra išlaidos gynybai tokių valstybių kaip Ispanija, Portugalija ar Graikija. Bet tuo pat metu, kai jau mums ateina laikas solidarizuotis, mes sakom – ne, čia jau palaukit, čia jau nebe mūsų problemos“, – akcentavo jis.
Pyktis dėl neteisėtos migracijos – pagrindinis radikalių jėgų variklis
Politikas taip pat priminė, kad radikalių jėgų augimas Europoje tiesiogiai susijęs su migracijos problemomis.
„Tai akivaizdu kelia įtampas visuomenėje ir yra vienas iš tų receptų, kurių pagalba radikalios jėgos ateina į valdžią Europoje“, – sakė europarlamentaras.
Migracijos temą itin išnaudoja partija „Alternatyva Vokietijai“, kuriai vis dažniau brėžiama pergalė kituose Vokietijos rinkimuose.
„Alternatyvos Vokietijai“ lyderis, visai neseniai pasakė, kad Varšuva yra grėsmė Vokietijai, ne Maskva. Receptas, kuriuo jie grindžia savo atėjimą – vienas pagrindinių dalykų yra būtent nelegali migracija“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Europos Parlamento narys ragina neignoruoti šių problemų ir solidarizuotis su Bendrija.
„Būti akliems ir matyti tik savo kišenę, tik tuos 3 milijonus būtų labai nesažininga ir nesolidu“, – pabrėžė politikas.
Vyriausybės komisija vis dar sprendžia, kokiu keliu pasukti, tačiau labiau linkstama prie sprendimo susimokėti.