Spalio 22 dieną JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė, kad šalis įves sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“. Jis pažymėjo, kad taip baudžiamas Rusijos atsisakymas užbaigti karą.
Kaip teigia leidinys, šios sankcijos iš Rusijos vadovo Vladimiro Putino karo mašinos jau išsiurbė milijardus. Smūgis pramušė skylę Kremliaus finansuose ir privertė jį desperatiškai ieškoti būdų, kaip atitolinti ekonominę krizę.
Tačiau problemos šalies viduje – ne vienintelė Kremliaus problema. „The Telegraph“ teigia, kad D. Trumpo spaudimas akivaizdžiai stumia V. Putiną iš Rytų Europos.
Leidinys daro išvadą, kad šios D. Trumpo priemonės stipriai kirto V. Putino siekiams atkurti imperinę Rusijos galią.
Buvusios sovietinio bloko šalys Serbija ir Bulgarija, turinčios gilias istorines sąsajas su Rusija, dabar yra priverstos išvalyti savo ekonomikas nuo rusiškų naftos bendrovių įtakos. „The Telegraph“ įvertino, kad tai – politinis lūžis regione.
„Matome perbraižomas interesų zonas. Rusų verslo įtaka šiose šalyse ir su ja susiję politiniai interesai baigėsi“, – portalui „The Telegraph“ dėstė Belgrade įsikūrusio „International and Security Affairs Centre“ analitikas Igoris Novakovičius.
Bulgarija
Bulgarijoje „Lukoil“ valdo didžiausią šalies naftos perdirbimo gamyklą ir daugiau nei 200 degalinių turintį tinklą.
Tad D. Trumpo sankcijos Bulgarijai smogė labai stipriai. Nesukontroliavus situacijos smūgis galėjo persmeltki visą šalies ekonomiką.
Siekdama išvengti tokios grandininės reakcijos, Bulgarijos vyriausybė perėmė „Lukoil“ kontrolę. Valstybė paskyrė buvusį mokesčių inspekcijos vadovą ir kultūrizmo čempioną Rumeną Spetsovą specialiuoju bendrovės administratoriumi.
JAV suteikė „Lukoil“ ir R. Spetsovui šešių mėnesių terminą surasti naują pirkėją. Tai faktiškai reiškia, kad rusų bendrovė privalės pasitraukti iš vienos svarbiausių savo pozicijų Europos Sąjungoje.
„Lukoil“ ilgą laiką buvo rusiškos įtakos deimantas Bulgarijoje.
„Net jei Ukrainoje būtų pasiekta taika, Rusijos ilgalaikė politika išlieka nukreipta prieš Europą, todėl tęsti verslą su jais nebeįmanoma – atsiskyrimas yra žaidimo taisyklė“, – „The Telegraph“ aiškino Sofijoje veikiančio „Centre for the Study of Democracy“ ekonomistas Ruslanas Stefanovas.
Šis Bulgarijos, kuri yra Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, žingsnis yra laikomas radikaliu. Šalis kadaise taip glaudžiai bendravo su Maskva, kad net prašė būti priimta į Sovietų Sajungą.
Šiandien Bulgarijos visuomenė giliai susiskaldžiusi tarp provakarietiškų ir prorusiškų politinių jėgų.
Prorusiškas prezidentas Rumenas Radevas mėgino blokuoti valstybės sprendimą perimti „Lukoil“ turtą. Tačiau šalies parlamentas nubalsavo už jo veto atmetimą.
„The Telegraph“ pažymi, kad šalyje politinė pusiausvyra ima krypti Vakarų linkme.
Serbija
Serbijos politikai ilgus metus bandė balansuoti tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Dabar Belgradui vis labiau gresia sunkus pasirinkimas.
„Sėdėti ant tvoros buvo įmanoma tik tada, kai tarptautinė tvarka atrodė stabil. Dabar ši tvarka keičiasi ir pokyčiai tapo neišvengiami“, – aiškino I. Novakovičius.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ruošiasi perimti naftos perdirbimo bendrovės „Naftna Industrija Srbije“ kontrolę. Ši įmonė priklauso Kremlių remiamiems „Gazprom Neft“ ir „Gazprom“.
„Naftna Industrija Srbije“ valdomos perdirbimo gamyklos šiuo metu dirba prastovos režimu. Dėl sankcijų niekas negali parduoti naftos šiai bendrovei.
A. Vučičius viliasi, kad JAV iždas suteiks Serbijai išimtį, kuri leistų atnaujinti gamyklos veiklą, kol bus rastas naujas bendrovės pirkėjas.
Tuo pat metu A. Vučičius viešai stengiasi neįgyti naujų priešų. Jis pažymėjo, kad nacionalizavus „Naftna Industrija Srbije“ šalis pasiūlys didžiausią įmanomą kainą Rusijai.
Už šio švelnaus tono slypi faktas, kad Rusija praranda svarbią spaudimo priemonę Serbijoje.
„Vienokiu ar kitokiu būdu atrodo, kad rusai ir „Gazprom“ traukiasi. Serbijai tai reikš stūmimą Vakarų kryptimi, tuo neabejoju“, – tvirtino I. Novakovičius.
Skaudus smūgis
Įtakos praradimas Serbijoje ir Bulgarijoje – itin skaudus smūgis Rusijai.
Viena iš pagrindinių V. Putino ideologinių nuostatų yra ta, kad Rusija turi teisėtą istorinę įtakos sferą, nusidriekiančią giliai į Rytų ir Vidurio Europą.
Kaip yra formulavęs buvęs prezidentas ir V. Putino ruporas Dmitrijus Medvedevas, „kuo valstybė galingesnė, tuo toliau jos strateginiai frontai išsiplečia už valstybės sienų“.
„Tai yra nacionalinių interesų zona“, – tikino D. Medvedevas.
Bulgarų politologė ir „Temple University Rome“ dekanė Emilia Zankina „The Telegraph“ pažymėjo, kad įtakos praradimas Rytų Europos energetikoje „stumia rusus į kampą“.
„Tai nereiškia, kad jų įtaka išnyks. Ji greičiau susitrauks ir dar labiau persikels į šešėlinius tinklus“, – dėstė jis.
Sankcijos „Rosneft“ ir „Lukoil“ kelia dar didesnių rūpesčių pačioje Rusijoje. V. Putino karo mašina netenka milžiniškų naftos pajamų kas mėnesį.
Rusijos naftos eksportas į Kiniją, didžiausią Kremliaus pirkėją, nuo spalio sumažėjo maždaug nuo 500 tūkst. iki 800 tūkst. barelių per dieną. Tai žemiausias lygis nuo karo pradžios 2022 m. vasarį.
Naftos eksportas į Indiją ir Turkiją taip pat smuko, o „Lukoil“ eksportas faktiškai išnyko. Rugsėjį „Lukoil“ pardavinėjo apie 569 tūkst. barelių naftos per dieną, o lapkritį eksportas buvo nukritęs 89 proc. – iki vos 64 tūkst. barelių.
„Rosneft“ jūrinių naftos krovinių eksportas per pastaruosius du mėnesius sumažėjo dar 28 proc.
Praranda milijardus
Naujos taisyklės smogė ne tik eksporto kiekiui, bet ir kainai, už kurią Rusija gali parduoti savo naftą.
Rusija padidino savo naftos nuolaidą Indijai nuo 2 JAV dolerių (apie 1,8 euro) skirtumo nuo „Brent“ rūšies naftos iki 6 JAV dolerių (apie 5,4 euro) už barelį.
Anksčiau rusiška nafta Kinijai net buvo parduodama 2 JAV doleriais (apie 1,8 euro) brangiau už „Brent“, nes ją patogu transportuoti iš Kozmino uosto Rusijos rytuose. Dabar ši nuolaida jau siekia iki 4 JAV dolerių (apie 3,6 euro).
Sąskaita – milžiniška. „Kyiv School of Economics (KSE) Institute“ ekspertas Benjaminas Hilgenstockas suskaičiavo, kad naujos JAV sankcijos V. Putinui kas mėnesį kainuoja nuo 2,5 mlrd. iki 5 mlrd. JAV dolerių (maždaug nuo 2,3 mlrd. iki 4,5 mlrd. eurų) prarastų naftos pajamų.
Tai prilygsta maždaug trečdaliui visų Rusijos mėnesio eksporto įplaukų, kurios rugsėjį siekė apie 15,4 mlrd. JAV dolerių (apie 13,9 mlrd. eurų). Vis dėlto analitikai mano, kad šis poveikis ilgai nesitęs, nes Rusija stengiasi keisti strategiją.
Nauja strategija
„The Telegraph“ pažymi, kad sankcijos taikomis tik tada, kai perkama iš konkrečių bendrovių – „Rosneft“ ir „Lukoil“. Dėl to Rusija skuba naudoti kitus juridinius asmenis savo naftos pardavimams.
„Rusija bando parduoti tiek pat barelių, bet kiek įmanoma paslėpti „Rosneft“ ir „Lukoil“ pavadinimus“, – „The Telegraph“ duomenų bendrovės „Kpler“ analizės vadovas Homayounas Falakshahis. Tai reiškia sudėtingesnes schemas ir ilgesnes prekybos grandines.
„Kpler“ duomenimis, rusiškos naftos pardavimai, priskiriami „nežinomoms“ bendrovėms, tarp spalio ir lapkričio išaugo daugiau nei tris kartus.
Šių nežinomų pardavėjų eksportas pasiekė rekordinį daugiau kaip 1 mln. barelių per dieną lygį ir gali pralenkti pačią „Rosneft“.
H. Falakshahis pridūrė, kad dalis „nežinomų“ pardavėjų vėliau bus identifikuoti, nes duomenys dar labai nauji. Jis teigia, kad Rusijos pasirinkta kryptis neabejotina ir rodo spartų Kremliaus prisitaikymą.
„Tai tik tiekimo grandinių ir užsienyje turimos infrastruktūros perkonfigūravimo klausimas“, – pabrėžė H. Falakshahis.
Rusija keičia savo krovinių dokumentus taip, kad iki naftos atvykimo į paskirties uostą formalus pardavėjas būtų jau kita, nesankcionuota bendrovė.
„Kpler“ analizė rodo ir akivaizdų tanklaivių judėjimo pokytį. Rusiškos naftos kroviniai dažniau keičia kursą jau kelionės metu tarp Kinijos ir Indijos. Daugėja laivų perkrovimų jūroje netipinėse vietose, pavyzdžiui, prie Mumbajaus pakrantės.
Į naujus didesnius pardavėjus iškyla tokios bendrovės kaip „Tatneft“, „RusExport“, „MorExport“ ir „Alghaf Marine DMCC“. Šis manevrų rinkinys primena seniai sankcionuotos Irano naftos prekybos modelį.
Remdamasis tuo pavyzdžiu, H. Falakshahis prognozuoja, kad Rusijai prireiks tik dviejų–trijų mėnesių, kad visiškai persitvarkytų ir atstatytų eksporto apimtis, nors kainų atgauti, tikėtina, nebepavyks.
Lieka klausimas, ar toks ekonominis smūgis galiausiai privers V. Putiną priimti taikos susitarimą, kuris vargiai atitiks visą jo reikalavimų sąrašą.
„Rusai nepasitrauks be kovos, – perspėjo R. Stefanovas. – Tačiau šios sankcijos jau seniai buvo būtinos, jei rimtai norime privesti Rusiją prie derybų stalo.“
Parengta pagal „The Telegraph“ inf.