JAV tarptautinių santykių ir gynybos srities tyrėjo Colino Smitho teigimu, toks naratyvas atlieka tiek psichologinę, tiek politinę funkciją – mobilizuoja visuomenę, pateisina agresyvius Kremliaus sprendimus ir palaiko įvaizdį, kad Rusija apsupta priešų.
Beveik 30 metų patirtį įvairiose JAV misijose visame pasaulyje turintis C.Smithas buvo du kartus paskirtas dirbti kariniu atašė ir į Maskvą. Jis daug keliavo po Rusiją ir bendravo su gyventojais.
„Iš šių pokalbių tampa aišku, kad jie tikrai tiki, jog Vakarai puls, nes vienintelis būdas įgyvendinti Vakarų tikslą sunaikinti Rusiją ir jos galią yra įsiveržti į Maskvą ir ją užimti. Jie prisimena Napoleoną ir Hitlerį ir neabejoja – klausimas yra ne ar Vakarai įsiverš, bet kada tai įvyks“, – sakė ekspertas.
Interpretacija, kad NATO po 2004 m. plėtros atėjo į Baltijos valstybes ir dabar nori užimti Ukrainą ar Sakartvelą, tik dar labiau sustiprina šią paranojišką psichozę. „Žinoma, tai tiesiog juokinga. Kodėl NATO turėtų atakuoti Rusiją? Tam tiesiog nėra jokios priežasties“, – pabrėžė C.Smithas.
Tikslas – ardyti NATO
Amerikietis atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, ar Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir jo generolams patariantys rusų ekspertai patys tuo tiki, ar ne, jų strateginis naratyvas byloja, jog NATO įsiverš.
Rusams prieš karą taip pat buvo sakoma, jog planuojamo įsiveržimo į Ukrainą priežastis yra ta, kad, šiai valstybei įstojus į NATO, ji taptų platforma Vakarų atakai prieš Rusiją.
C.Smithas įsitikinęs, jog Kremliaus tikslai per pastarąjį dešimtmetį nepasikeitė – daroma viskas, kad būtų suskaldyta NATO, sukeltas jos narių nepasitikėjimas vieni kitais ir Aljansas pavaizduotas kaip padrika, koordinacijos stokojanti jėga.
V.Putinas, anot C.Smitho, iš tiesų kartą mėgino susitaikyti su Vakarais, bet pamatęs, kaip šie praleido progą ir 1990-aisiais paliko Rusiją likimo valiai, jis pasakė – ne, turime grįžti prie senojo sovietinio stiliaus, atgauti savo didybę: „Tai jo būdas pasiekti šį tikslą. Tačiau rusai smarkiai nuvertino Ukrainos ryžtą, be to, jie susidūrė su priešinga Švedijos ir Suomijos reakcija.
Jie nori, kad NATO nustotų plėstis, tačiau vietoj to įtikino dvi šalis, kurios 70–80 metų buvo neutralios, prisijungti prie Aljanso.“
Viskas remiasi į Kiniją
Rusijos ateitį C.Smithas vertino atsargiai, nes ekonomistai iki šiol stebisi, kad šalies ekonomika, nepaisant prognozių, nesugriuvo.
Amerikietis pabrėžė, kad analitikai per mažai kalba apie sparčiai augantį paslaugų sektorių, kuris anksčiau Rusijoje beveik neegzistavo, nes buvo tiesiogiai susijęs su gyventojų pajamomis, o jų dauguma neturėjo.
Dabar ši sritis plečiasi, nes kariams ir jų šeimoms skiriami pinigai sukuria paklausą.
C.Smitho teigimu, augimas gali atrodyti racionalus tol, kol Rusija turi tokią partnerę kaip Kinija, kuri perka jos žaliavas, technologijas ir palaiko abipusius mainus. Bet šio bendradarbiavimo tvarumas kelia abejonių: anksčiau ar vėliau Maskvai gali tekti pripažinti, kad Pekinas nėra tikras sąjungininkas, o Rusija tokiu atveju liktų beveik visiškai izoliuota.
Vis dėlto ekspertas priminė, kad Rusijos finansinė padėtis nėra tokia trapi, kaip kartais teigiama, – šalis turi nedidelę užsienio skolą, o JAV skola viršija 37 trilijonus dolerių, bet niekas nekelia abejonių dėl Amerikos ekonomikos stabilumo.
Geležinkelių problema
Kalbėdamas apie Baltijos regiono saugumą C.Smithas akcentavo geležinkelių sistemą, kuri Rusijai yra pagrindinė karinių pajėgų aprūpinimo arterija.
Pirmieji šeši invazijos į Ukrainą mėnesiai buvo įmanomi tik dėl efektyviai veikiančio rusų geležinkelių tinklo, kuris leidžia sparčiai perkelti techniką, amuniciją ir personalą. Todėl Baltijos valstybėms būtina naikinti rusiško standarto bėgius, nes jų egzistavimas teoriškai palengvina potencialų Rusijos įsiveržimą.
C.Smithas stebisi, kodėl Latvija neišardė senojo geležinkelio palei sieną, einančio nuo Daugpilio į Rytus: „Ten yra 40 kilometrų bėgių, kurių plotis toks pat kaip Rusijoje. Jeigu jų nenaudojate, kam apskritai reikalingas šis geležinkelis? Tiesiog atsikratykite jo!“
Ekspertas supranta, kad naujos europinės vėžės bėgių linijos statyba užtruks, tačiau tokių bėgių reikia dėl daugelio priežasčių, ne tik karinių: „Trims Baltijos šalims siekiant glaudžiau bendradarbiauti europinė geležinkelio vėžė suteikia daug geresnes galimybes transportuoti krovinius.“
Vertindamas įvairias Rusijos provokacijas Vakaruose C.Smithas sutiko, kad jos skirtos NATO šalių reakcijai patikrinti – tiek kolektyviai, tiek individualiai: „Tai ženklas, kad Rusija nesugeba pasiekti tikslų Ukrainoje, tad jai reikia kažko kito, apie ką galėtų kalbėti savo žmonėms.
Viskas labai susiję su vidaus auditorija. Kokią žinią Kremlius gali nusiųsti Rusijai?
Jie vis dar nelaimėjo Ukrainoje – nuolat sako, kad laimės, bet nelaimi. Jiems reikia naujo naratyvo.“