Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad N. Maduro „sugriovė savo šalį“, taip pat pareiškė, kad teisiniai JAV veiksmų aspektai yra „sudėtingi“ ir apskritai „tarpvalstybiniuose santykiuose turi būti taikomi tarptautinės teisės principai“.
„Venesuelos žmonės šiandien atsikratė Nicolaso Maduro diktatūros, – parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „X“, – Tikimės, kad 2024 metais išrinktas prezidentas Edmundo Gonzalezas Urrutia sugebės kuo greičiau užtikrinti šį perėjimą.“
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni stojo ginti JAV karinių veiksmų Venesueloje, pavadinusi juos teisėta „gynyba“, nors ir teigė, kad išorės karinė jėga neturėtų būti naudojama režimo pakeitimui.
Padėtis Venesueloje gali padidinti įtampą tarp JAV ir Rusijos: diplomatas atsakė, kaip tai pakenktų Ukrainai
Visos ES šalys narės, išskyrus Vengriją, palaikė ES užsienio ir saugumo politikos vadovės Kajos Kallas pareiškimą, kuriame teigiama, kad ES remia taikų perėjimą prie demokratinės sistemos Venesueloje, visapusiškai gerbiant šalies suverenitetą.
Visgi, D. Trumpas neslepia didesnio apetito ir vardina kitas valstybes, kurios yra jo akiratyje – kurių, galimai, gali laukti panašios intervencijos. Tai – Kolumbija, Kuba, Meksika. JAV prezidentas vėl prisimena ir Grenlandiją, kuri priklauso Danijai.
„Teritorinio vientisumo ir suvereniteto gerbimas yra pagrindinis pasaulinio stabilumo veiksnys. Visi sprendimai dėl Grenlandijos ar Danijos priklauso tik joms“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienį, reaguodamas į tai, teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Susiję straipsniai
O šeštadienį ministras štai taip rašė apie Venesuelą: „Lietuva nepripažįsta N. Maduro teisėtu Venesuelos prezidentu. Primenu, kad jo režimas rėmė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir aktyviai bendradarbiavo su Iranu ir Kuba“. Pasak jo, tolimesni veiksmai turi atitikti tarptautinę teisę.
O ar dabartiniai atitinka? Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas, europarlamentaras, prof. Dainius Žalimas tuo, švelniai tariant, abejoja.
„Iš visos retorikos matyti, kad JAV apskritai – šioje vietoje, tikriausiai reikėtų kalbėti apie D. Trumpo administraciją (...) – D. Trumpas nesistengia niekaip teisiškai pagrįsti šitos karinės operacijos vykdymo.
Kas konkrečiai pažeista – užimtų nemažai laiko vardinti, bet pagrindinis dalykas – JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalis, kuri draudžia naudoti jėgą arba grasinti ja tarpvalstybiniuose santykiuose.
(...) Mes neturime pasiduoti aiškinimams, kad čia galbūt nebuvo panaudota karinės jėgos – visiems akivaizdu, kad buvo. Nenustebčiau išgirdęs vertinimą, kad čia yra neva teisėsaugos operacija – nieko čia panašaus. Visų pirma panaudota karinė jėga.
Karinės jėgos panaudojimui gali būti tik dvi visuotinai pripažįstamos priežastys: viena vertus – savigyna – minėjote Meloni [pasisakymą], bet tikrai nežinau, nuo ko JAV gynėsi, nes savigyna turėtų būti nuo ginkluoto užpuolimo.
Mes galime Venesuelai pripaišyti, ir visiškai pagrįstai, daugelį dalykų, kuriuos ji pažeidžia, bet ginkluoto užpuolimo prieš JAV nebuvo. Taigi, savigynos nėra. Antras dalykas – kolektyvinė sankcija per JT Saugumo Tarybą. Akivaizdžiai JT Saugumo Taryba šitos operacijos nesankcionavo“, – pažeidimus Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ vardino profesorius.
Jis aiškino, kad teoriškai tokia JAV intervencija būtų buvusi įmanoma teisėtai, jeigu Venesuela būtų pasiprašiusi pagalbos.
Pavyzdžiui, jeigu tai būtų padaręs teisėtas prezidento rinkimų nugalėtojas Edmundo Gonzalezas Urrutia. Tačiau tokio prašymo nebuvo.
O ką, buvusio KT pirmininko teigimu, JAV veiksmai atitinka – tai Agresijos akto apibrėžimą.
Visgi, anot europarlamentaro, žvelgiant į Europos Sąjungos ir jos lyderių reakciją į JAV operaciją Venesueloje – ji pakankamai objektyvi.
„Aišku, čia man, kaip Europos Parlamento nariui, yra paprasčiausia pasakyti, kad tai yra Agresijos aktas, ir bet kuris nepriklausomas ekspertas, turbūt, irgi tą patį pasakytų. Diplomatinėje kalboje tas ne visada yra pateisinama.
Bet niekas neapgaili Maduro. Tikrai pasaulyje bent jau atsiveria galimybė, kad viena diktatūra bus mažiau. Bet, kita vertus – taip pat reikia laikytis tarptautinės teisės ir pagarba JT Chartijai turi išlikti. Tai užuomina, kad tai neturi tapti precedentu elgtis taip dar ir dar kartą.
Manau, tas subalansuotumas [reakcijoje] yra, suvokiant, kad, aišku, patys JAV veiksmai buvo neteisėti, bet, suvokiant ir tai, kad be JAV dalyvavimo, deja, būtų labai sunku išsiversti ir čia, tvarkant tarptautinio saugumo reikalus, susijusius su agresija prieš Ukrainą.
Vienoks ar kitoks JAV įsitraukimas – geriau nei nedalyvavimas arba atviras dalyvavimas agresoriaus pusėje. Ko, kartais, elementų mes irgi matome“, – teigė D. Žalimas, reziumuodamas, kad ES diplomatine kalba pasako tai, ką jis išvardino visiškai atvirai.