Retai kada šalies prezidentas viešai pareiškia, kad, esant reikalui, remtų savo valstybės išnykimą. Tačiau Moldovos prezidentė Maia Sandu neseniai pripažino, jog referendumo atveju balsuotų už susivienijimą su Rumunija.

Interviu metu M. Sandu pabrėžė, kad „tokiai mažai šaliai kaip Moldova vis sunkiau išlikti demokratiška, suverenia valstybe ir, žinoma, atsilaikyti prieš Rusiją“.

Moldova, kurioje gyvena apie 2,4 milijono žmonių ir kuri yra įsikūrusi tarp Rumunijos ir Ukrainos, tapo Rusijos hibridinio karo taikiniu.

„Pažiūrėkite, kas šiandien vyksta aplink Moldovą. Pažiūrėkite, kas vyksta pasaulyje“, – aiškino ji.

[[ge:lrytas:lrytas:41047461]]

Vis dėlto prezidentė pridūrė, jog dauguma moldavų šiuo metu remia nepriklausomybės išsaugojimą ir integraciją į ES, o ne susivienijimą su Rumunija. M. Sandu patikino, kad, būdama valstybės vadove, orientuos šalį būtent šia kryptimi.

Politologė Ileana Racheru aiškino, kad toks pareiškimas susijęs su kintančia pasauline tvarka po Donaldo Trumpo inauguracijos. Pasak I. Racheru, Moldovai tenka galvoti apie savo ateitį, jei tarptautinė sistema iš liberaliai suprantamo pasaulio pereitų į „realistinį“, kuriame dominuotų Vladimiro Putino, Xi Jinpingo ir D. Trumpo vizijos.

„Šis pareiškimas buvo priverstinis kaip tam tikras įvertinimas: jei tarptautinė tvarka iš liberalios tampa „realistine“, kurią stumia V. Putinas ir D. Trumpas, Moldovos Respublika turi pasirinkti, kaip ji išnyks“, – aiškino I. Racheru leidiniui „The Kyiv Independent“.

[[ge:lrytas:lrytas:41022012]][[ge:lrytas:lrytas:41039350]][[ge:lrytas:lrytas:41038316]]

Visuomenės nuomonė

Rumunijoje visuomenės parama susivienijimui po 2022 m. Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą sumažėjo nuo 70 proc. iki 40 proc. Tuo metu Moldovoje parama, priešingai, išaugo nuo 30 proc. iki 40 proc., rodo naujausios apklausos.

M. Sandu pareiškimą dėl susivienijimo parėmė abiejų valstybių politinė vadovybė. Tai rodo, kad idėja, ilgai buvusi tik marginalinių judėjimų darbotvarkėje, pamažu pereina į aukščiausio lygio diskusijas.

Moldovos ministras pirmininkas Alexandru Munteanu taip pat pareiškė, kad hipotetiniame referendume balsuotų už susivienijimą. M. Sandu ir A. Munteanu turi dvigubą – Moldovos ir Rumunijos – pilietybę, kaip ir maždaug trečdalis Moldovos gyventojų.

[[ge:lrytas:lrytas:41055621]]

Opozicijos parlamentaras Vasile Costiucas, populistinės partijos „Demokratija namuose“ lyderis, pranešė ketinantis teikti įstatymo projektą dėl referendumo datos nustatymo. Taip susivienijimo tema būtų oficialiai perkelta iš viešų diskusijų į parlamentinę darbotvarkę.

Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas jau anksčiau buvo pareiškęs, kad remtų Rumunijos ir Moldovos susivienijimą. Kartu N. Danas pabrėžė, jog Moldovos įstojimas į ES yra „vienas iš būdų (susivienyti)“.

Pasak I. Racheru, šis pareiškimas iš dalies sumažino AUR rinkėjų priešiškumą M. Sandu ir Rumunijos rinkėjams Moldovoje. AUR – tai populistinė radikali dešinioji partija „Rumunų vienybės aljansas“ (angl. „Alliance for Unity of Romanians“), kuri kaltino M. Sandu ir Moldovos rumunus dėl N. Dano pergalės praėjusių metų rinkimuose.

2025 m. audringuose prezidento rinkimuose G. Simionas antrajame ture pralaimėjo N. Danui. Šis pralaimėjimas susilpnino AUR, bet nesumažino jos mobilizacinio potencialo susivienijimo ir nacionalizmo temomis.

G. Simionas, anksčiau pats rėmęs susivienijimo idėją, kol kas viešai nekomentuoja M. Sandu pasisakymo. Jis yra nepageidaujamas asmuo Ukrainoje ir Moldovoje dėl įtariamų ryšių su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.

[[ge:lrytas:lrytas:41055631]]

Istorinės šaknys

Moldova kadaise buvo dalis viduramžių kunigaikštysčių, iš kurių susiformavo moderni Rumunijos valstybė, kol 1812 m. ją aneksavo Rusijos imperija. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos revoliucijos Moldova vėl tapo Rumunijos dalimi.

1940 m. Sovietų Sąjunga aneksavo Rumunijos Besarabijos regioną, pavadino jį Moldavija ir prijungė prie SSRS kaip „socialistinę respubliką“. Rumunų kalba buvo perrašyta kirilica ir pavadinta moldavų kalba, taip siekiant atskirti ją nuo rumunų tapatybės.

Susivienijimo su Rumunija idėja vėl įsižiebė XX a. dešimtajame dešimtmetyje, Nacionalinio išsivadavimo judėjimo metu. Tada ji tapo vienu iš pagrindinių politinių ir kultūrinių reikalavimų.

Pasak to meto liudijimų, pirmasis Moldovos prezidentas Mircea Sneguras ne kartą siūlė sąjungą savo rumunų kolegai Ionui Iliescu. Tačiau I. Iliescu šiuos siūlymus atmetė ir tuo metu buvo laikomas Maskvai artimu lyderiu.

Kol vyko pokalbiai apie susivienijimą, 1992 m. kovą Rusijos pajėgos įsitraukė į konfliktą Moldovoje, stodamos į atsiskyrusios Padniestrės pusę. Šis daugiausia rusakalbis regionas po sovietinės aneksijos buvo perkeltas iš Ukrainos sovietinės respublikos į Moldovos respubliką.

Po paliaubų sutarties, kurią 1992 m. liepą pasirašė Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas ir M. Sneguras, susivienijimo klausimas buvo nustumtas į šalį. Padniestrė faktiškai liko Rusijos kontroliuojama teritorija.

[[ge:lrytas:lrytas:41055630]]

Vėliau susivienijimo idėją diskreditavo radikalios dešinės politikai, dažnai siejami su Rusija. Taip susidarė paradoksali situacija, kai istoriškai rumuniška idėja buvo kompromituota Kremliaus draugiškų veikėjų.

Galimi scenarijai

Net ir dabar, anot politologo Victoro Ciobanu, susivienijimas išlieka labiau idealas nei realus scenarijus esamomis aplinkybėmis. V. Ciobanu priminė, kad tikras langas susivienijimui buvo 1991 m., o vėliau ši galimybė tapo vis hipotetiškesnė.

„Be progos 1991 m., tikėjau tik vienu variantu – priverstiniu susivienijimu ekstremalioje situacijoje“, – aiškino V. Ciobanu „The Kyiv Independent“.

„Jei Rusijos kareiviai per Odesą būtų pasiekę Padniestrę, manau, kad tokia perspektyva buvo aptarta užkulisiuose; toks scenarijus išlieka įmanomas“, – pridūrė V. Ciobanu.

Padniestrė ribojasi su Ukrainos Odesos ir Vinicos sritimis. Todėl bet koks fronto judėjimas į šią kryptį iš karto atgaivintų diskusijas apie Moldovos saugumą ir jos būsimas sienas.

[[ge:lrytas:lrytas:41055633]]

Vis dėlto neaišku, ar tokį „gelbėjimosi rato“ scenarijų priimtų Rumunija. I. Racheru pripažino nežinanti, ar N. Danas ryžtųsi susivienijimui ekstremaliomis aplinkybėmis.

Jei Rumunija rizikuotų tapti Rusijos kariniu taikiniu, sprendimą priiminėtų ne tik Bukareštas, bet ir Briuselis bei NATO. Tai reikštų, kad Moldovos likimas būtų svarstomas platesniame Vakarų saugumo architektūros kontekste.

„Manau, kad Vakarai puikiai suvokia, jog Rusija nori judėti pirmyn“, – pabrėžė I. Racheru. Moldovos diskusijos apie susivienijimą su Rumunija šioje šviesoje atrodo kaip bandymas pasiruošti blogiausiems scenarijams ir kartu išsaugoti kuo daugiau suvereniteto.

Parengta pagal „Kyiv Independent“, „Politico“ ir „Foreign Policy“ inf.

Atgaivino seną idėją: dvi Europos šalys susijungti nori jau seniai