Kylant nerimui, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracija gali pradėti ataką prieš Iraną, prezidentas Donaldas Trumpas neatmeta karinio scenarijaus, bet signalizuoja apie galimą susitarimą.

Pirmadienį vakare JAV lėktuvnešio grupė – „USS Abraham Lincoln“ ir pagalbiniai karo laivai – atvyko į Artimuosius Rytus. D. Trumpas ne kartą atsisakė atmesti karinės atakos prieš Iraną scenarijų.

Teherano režimas sausį brutaliai sutramdė plačius protestus, kilusius dėl šalies ekonominės krizės. Pranešama, kad protestų metu galėjo būti nužudyta iki 6 tūkst. žmonių.

„Mes turime didžiulę armadą šalia Irano. Didesnę nei Venesueloje, – pareiškė D. Trumpas, pridūręs, kad diplomatinis sprendimas vis dar yra įmanomas. – Jie nori susitarti. Aš tai žinau. Jie kelis kartus skambino. Jie nori kalbėtis.“

[[ge:lrytas:lrytas:40989841]]

Šaltiniai pažymėjo, kad D. Trumpas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl atakos prieš Iraną. Tikimasi, kad JAV prezidentas tai padarys per artimiausias savaites, kai surengs daugiau konsultacijų su pareigūnais ir jam bus pateiktos karinių operacijų galimybės.

Tačiau yra ir kitas scenarijus – susitarimas su Teheranu. Vienas JAV pareigūnas pirmadienį paaiškino, kad Baltieji rūmai yra „atviri deryboms“ su Iranu, pridurdamas: „Jei jie nori su mumis susisiekti ir žino sąlygas, tuomet mes pasikalbėsime.“

D. Trumpas nepatikslino, kokia būtų susitarimo su Iranu esmė. Tačiau šaltinis JAV atskleidė daugiau detalių.

[[ge:lrytas:lrytas:41091745]][[ge:lrytas:lrytas:41081636]][[ge:lrytas:lrytas:41070750]]

Anot „Axios“ kalbinto pareigūno, bet koks galimas susitarimas reikalautų, kad Iranas pašalintų turimą sodrintą uraną, nutrauktų urano sodrinimo projektus, sumažintų paramą regioninėms smogikų jėgoms ir ribotų ilgojo nuotolio raketų projektus.

Šaltinis pridūrė, kad JAV parengtos susitarimo sąlygos per pastaruosius metus Teheranui buvo perduotos daugybę kartų. Tačiau su tokiu susitarimu nesutinka Irano vadovai.

Galimybė dar išlieka

„Fox News Digital“ pirmadienį pranešė, kad lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ grupė pirmadienį įplaukė į Artimųjų Rytų regioną.

Leidinys „The Independent“ pažymi, kad grupės atvykimas į regioną yra dar vienas įrodymas, jog D. Trumpo administracija savo antrosios kadencijos metu ėmėsi vis agresyvesnės užsienio politikos.

„Mes siunčiame daug laivų ta kryptimi, tik tam, kad <...> aš nenorėčiau, kad kas nors nutiktų, bet mes juos stebime labai atidžiai. Turime armadą, judančią ta kryptimi, ir galbūt jos net nereikės naudoti“, – anksčiau savo sprendimą paaiškino D. Trumpas, kuris grasino Iranui smūgiais, jei šalis panaudotų jėgą prieš protestuotojus.

JAV karinės pajėgos teigė, kad regione vyks pratybos, kuriomis bus siekiama „parodyti gebėjimą dislokuoti, išsklaidyti ir palaikyti kovinę oro galią“ Artimuosiuose Rytuose.

Leidinys „Axios“ rašo, kad kai kurie ryžtingesni D. Trumpo aplinkos nariai jį ragino užtikrinti savo paties nubrėžtą „raudonąją liniją“ – susidorojimą su protestuotojais. Tačiau kiti JAV prezidento aplinkos žmonės abejojo, kiek naudos duotų Irano bombardavimas, ir pasisako už susitarimo galimybę.

[[ge:lrytas:lrytas:41119517]]

„Axios“ šaltiniai atskleidė, kad karinė ataka prieš Iraną vis dar yra realus scenarijus, tačiau sprendimas bus priimtas po D. Trumpo konsultacijų su pareigūnais.

Precedento neturinti situacija

D. Trumpui pasiuntus lėktuvnešio grupę ir svarstant karinę ataką, situacija vis labiau primena pasiruošimą karinei intervencijai į Venesuelą.

Tačiau ar „USS Abraham Lincoln“ buvimas Artimuosiuose Rytuose savaime rodo apie neišvengiamą karinę operaciją?

Buvęs Irano skyriaus vadovas Nacionalinio saugumo taryboje Joe Bideno prezidentavimo metais ir D. Trumpo administracijos derybų komandos narys Nate’as Swansonas įvertino JAV galimybes ir galimus scenarijus.

„Mes esame precedento neturinčioje situacijoje. Prieš 2025 m. birželį vykdytą operaciją Jungtinės Valstijos niekada tiesiogiai nepuolė Irano. JAV metus kūrė technologijas ir įgūdžius, reikalingus sėkmingai operacijai prieš Irano branduolinę programą.

Smūgiai, skirti protestuotojų apsaugai, yra visiškai kito pobūdžio tikslai ir objektai, kurie tikriausiai kinta realiuoju laiku“, – įvertino ekspertas.

Kaip teigia N. Swansonas, lėktuvnešio buvimas regione atlieka dvi funkcijas: pagerina gynybos nuo bet kokios režimo atakos pajėgumus – taip suteikiant didesnę laisvę smūgiui – ir duoda psichologinį pranašumą, kuris sulaikytų Iraną nuo eskalacijos.

[[ge:lrytas:lrytas:41119516]]

Keturi scenarijai

Ekspertas įvardijo keturis karinius scenarijus: simbolinius smūgius į įprastus taikinius, smūgius saugumo aparatui, atakas prieš ekonominius taikinius ir ajatolos Ali Khamenei nužudymą.

Simboliniai smūgiai galėtų apimti tokius įprastus taikinius kaip Irano branduolinę ar raketų programą: „Nors tokie smūgiai neduotų daug tiesioginės naudos protestuotojams, jie užtikrintų, kad niekas negalėtų kaltinti prezidento, jog jis nustatė „raudonas linijas“, o po to jų nepaisė.“

Kalbant apie smūgius saugumo aparatui – objektus ir asmenis, susijusius su Islamo revoliuciniu gvardijos korpusu ir paramilitarine milicija „Basij“, – ekspertas taip pat buvo skeptiškas.

„Irane yra daugiau nei milijonas žmonių saugumo aparate. Vienkartinis smūgis, tikėtina, nepakeistų režimo požiūrio į protestuotojų žudymą. Tęstinė kampanija prieš saugumo pajėgas yra įmanoma, tačiau tai reikalautų ilgalaikio įsipareigojimo, kurio D. Trumpo administracija iki šiol vengė“, – dėstė jis.

Į ekonominių taikinių kategoriją patenka tokie objektai kaip naftos eksporto terminalai ir kritinė gamtinių dujų infrastruktūra. Tokie smūgiai būtų rizikingi ir galėtų paveikti rinkas, tačiau taip pat pritrauktų ekonomiškai žlungančios Irano vyriausybės dėmesį.

Tarp variantų – ir ajatolos A. Khamenei nužudymas. Nors neaišku, ar toks smūgis yra įmanomas, tai turėtų didelę įtaką Iranui: „Irano aukščiausiasis lyderis yra aukščiausias politinis ir religinis autoritetas šalyje. Iki šiol buvo tik viena tokia lyderių kaita Irano istorijoje. Taip pat nėra konsensuso dėl A. Khamenei įpėdinio.“

Visgi ekspertas pažymėjo, kad A. Khamenei pašalinimas sukurtų precedento neturintį vakuumą Irano valdžioje: „Kas nutiktų toliau – neprognozuojama.“

[[ge:lrytas:lrytas:41119518]]

Ekspertas pažymėjo, kad nė vienas iš karinių scenarijų tikriausiai nepakeistų dabartinių protestų trajektorijos ir artimiausiu laikotarpiu nenuverstų valdžios: „Jie labiau orientuoti į ateities protestus ir užtikrina, kad protestuotojai turėtų įrankius spręsti Irano ateitį patys.“

Tačiau yra ir kitas scenarijus, kuris turėtų dvi kulminacijas. Anot N. Swansono, yra nedidelis šansas, kad JAV smūgiai stipriai paveiktų protestuotojų psichologiją ir padidintų jų mastą. Tuomet režimo viduje galėtų atsirasti skilimų – ir galiausiai jis žlugtų.

Tačiau padidėję protestai galėtų turėti ir priešingą efektą. Neatsiradus skilimų režimo viduje, Irano valdžia galėtų nužudyti dar daugiau žmonių.

„Visais smūgių scenarijais administracija turės apsvarstyti ir aiškiai suformuluoti viziją, kas nutiks toliau.

Režimas gali žlugti ir atsirasti provakarietiška demokratija, bet tikėtina, kad atsiras dar kietesnė vyriausybė, dar labiau siekianti branduolinių ginklų ir naudojanti raketų arsenalą. Dėl šios priežasties kelios Persijos įlankos šalys ragino nesmūgiuoti Irane“, – pridūrė N. Swansonas.

Ekspertas kategoriškai atmetė JAV karių dislokavimo galimybę Irane. Tai neturėtų jokio rezultato, nes valdžios pokyčiai turi kilti iš šalies vidaus.

Vyksta protestai

Portalas Lrytas primena, kad JAV lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ grupės buvimas Artimuosiuose Rytuose vyksta didelių protestų Irane fone. Demonstracijos Irane prasidėjo gruodžio 28 d., kuomet Irano valiuta – rialas – nuvertėjo. Jos greitai išplito per visą šalį.

[[ge:lrytas:lrytas:41119514]]

D. Trumpas grasino smūgiais Iranui tuo atveju, jei būtų žudomi taikūs protestuotojai. Tačiau vėliau jis atsitraukė, sakydamas, kad Teheranas patikino, esą egzekucijų nebus.

Tačiau protestuotojus pasitiko itin griežtos Irano režimo atakos, kurių mastas pradeda aiškėti tik dabar, nes šalyje buvo įvesta daugiau nei dvi savaites trukusi interneto blokada.

Pasak naujausio Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūros (HRANA) pranešimo, patvirtintas protestų aukų skaičius siekia 5 848, o dar 17 091 mirtis yra tiriama.

„Iran International“ skelbia, kad Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei slepiasi sustiprintame požeminiame bunkeryje.

Irane – Venesuelos scenarijaus atgarsiai: aiškėja naujausias D. Trumpo užmojis