Mano, kad Irano režimas turi aiškų gynybos planą: taikinys – D. Trumpas

Tam Irano vadovai siekia didinti karo kainą JAV prezidentui Donaldui Trumpui – tiek per amerikiečių aukas, tiek per energijos kainas ir infliaciją. Viltis tokia, kad D. Trumpas galiausiai paskelbs pergalę ir nutrauks karinę kampaniją.

Diplomatų ir analitikų vertinimu, susidūręs su JAV ir Izraelio ugnies galia, Iranas bando išplėsti mūšio lauką iš savo teritorijos į platesnį regioną. Tikslas – smogti naftos ir dujų infrastruktūrai kaimyninėse šalyse, uždaryti Hormūzo sąsiaurį laivybai ir riboti oro eismą, taip trikdant Persijos įlankos ekonomikas bei keliant pasaulines energijos kainas ir infliaciją.

Be to, Iranas mėgina išsekinti priešų turimus brangius raketų perėmėjus. Tai daroma atakuojant pigiais dronais ir raketomis, verčiant oro gynybą nuolat eikvoti atsargas.

Johns Hopkinso tarptautinių studijų mokyklos Vašingtone atstovas Vali Nasras pabrėžė: „Karas tapo valios ir ištvermės išbandymu.“

Jis aiškino, kad Iranas susiduria su „kokybiškai pranašesnėmis kariuomenėmis“, todėl siekia išbandyti jų valią plėsdamas mūšio lauką, komplikuodamas karą ir didindamas pavojų pasaulio ekonomikai.

Tarptautinės krizių grupės Irano programos vadovas Ali Vaezas patvirtino tokį tikslą: „Iraniečiai nori kiek įmanoma išplėsti skausmą, nepaisydami kainos sau ir sudegintų santykių su kaimynais, tikėdamiesi sukurti pakankamai pasipriešinimo karui, kad priverstų prezidentą D. Trumpą atsitraukti.“

Jis pridūrė: „Islamo Respublikai išlikimas yra pergalė, net jei ji būtų piriška.“

Toks Teherano planas dar vadinamas asimetrinė ištverme – pradinės žalos priėmimas tam, kad būtų išsaugota galimybė eskaluoti, kai Izraelio, JAV ir Persijos įlankos oro gynyba bus ištempta.

Skaičiuojama, kad D. Trumpas, artėjant vidurio kadencijos rinkimams ir susiduriant su skeptišku MAGA judėjimu, pasirinks stabdyti karą anksčiau, kad neaugtų amerikiečių aukų ir infliacijos lygis.

Šiam tikslui jau buvo atakuotos JAV ir kai kurios Europos bazės bei ambasados, žuvo šeši JAV kariai. Taip pat teigiama, kad į karą įsitraukė „Hezbollah“, o Persijos įlankos šalys nerimauja dėl brangių perėmėjų atsargų, naudojamų prieš pigius Irano dronus.

Taip pat smūgiai suduoti Saudo Arabijos ir Kataro energetikos objektams. Pasak teksto, naftos ir dujų kainos šoktelėjo, o laivyba per Hormūzo sąsiaurį sustojo, nors įprastai pro jį keliauja bent penktadalis pasaulio naftos ir gamtinių dujų.

Irano Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Larijani pirmadienį socialiniuose tinkluose tvirtino, kad Iranas, „skirtingai nei Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), pasirengė ilgam karui“. Jis taip pat minėjo planus dėl laipsniškos eskalacijos ir mūšio lauko plėtimo.

Karo analitikas Franzas-Stefanas Gady šį konfliktą pavadino „lenktynėmis už ir prieš laiką“. Jo teigimu, Izraelis, JAV ir sąjungininkai stengiasi kuo greičiau sunaikinti raketas, paleidimo įrenginius ir ryšių mazgus, kad pažangesnės Irano raketos negalėtų būti lengvai panaudotos, kai perėmėjų ims trūkti.

Net stipriai apginkluotas Izraelis, 12 dienų karo su Iranu pabaigoje birželį, turėjo riboti perėmėjų naudojimą. Dalis Irano raketų esą būdavo paliekamos nukristi, jei jos nebuvo laikomos keliančiomis grėsmę svarbiems objektams ar miestams.

Pirmadienį D. Trumpas pažadėjo tęsti karą bent dar mėnesį ir neatmetė JAV sausumos pajėgų panaudojimo. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė: „Sunkiausi smūgiai dar priešakyje“, o Pentagonas nurodė siųsiantis daugiau karių ir naikintuvų.

Analitikų teigimu, yra požymių, kad JAV skatina Irano mažumas, tokias kaip kurdai ir beludžiai, sukilti prieš valdžią. Smūgiais taikomasi į policijos ir kariuomenės pozicijas tuose regionuose, tikintis bent sukurti liaudies sukilimo pradžią.

Nors Iranas atakavo Persijos įlankos šalis, įskaitant viešbučius ir oro uostus, tekste teigiama, kad Teheranui kol kas nepavyko įkalti pleišto tarp jų ir Vašingtono. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys, įskaitant Saudo Arabiją, sekmadienį paskelbė pareiškimą, pabrėždamos „vieningą poziciją susiduriant su šiomis atakomis“ ir akcentuodamos, kad narių saugumas yra nedalomas.

Nors jos ragina nutraukti karo veiksmus, tekste nurodoma, kad jos nekritikuoja JAV ir Izraelio karo prieš Iraną ir tikėtina suteiks JAV pajėgoms teisę skristi per jų oro erdvę. Pažymima, kad karo pradžioje tokios teisės buvo atsisakytos.

Londone veikiančio Tarptautinio strateginių studijų instituto ekspertas Hasanas T. Alhasanas teigė, kad po Irano atakų šios šalys labiau linkusios suteikti JAV didesnę operacinę prieigą prie oro erdvės ir teritorijos. Jungtinė karalystė, Prancūzija ir Vokietija signalizavo galinčios imtis veiksmų savo kariams ir interesams Persijos įlankoje apsaugoti.

Europa, bandžiusi atsisakyti rusiškų dujų, dabar labiau nei bet kada priklausoma nuo energijos iš Persijos įlankos, o pusė Indijos naftos keliauja per Hormūzo sąsiaurį. Dėl to spaudimas D. Trumpui trumpinti karą didės, net jei Izraelis sieks priversti konfliktą baigtis pašalinant Islamo Respublikos grėsmę visam laikui.

D. Trumpas dažnai kalba apie norą sudaryti susitarimą su Iranu ir neseniai pateikė Venesuelos pavyzdį, kai jam pakako sučiupti prezidentą Nicolásą Maduro, paliekant jo vyriausybę iš esmės vietoje.

„Ką padarėme Venesueloje, manau, yra tobulas, tobulas scenarijus“, – D. Trumpas teigė „The New York Times“ sekmadienį.

Ekspertai mano, kad Iranas galėtų pakeisti aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, kuris, kaip rašoma, buvo nužudytas pirmąją karo dieną, mažiau ideologine valdžia. Tokia valdžia, kaip teigiama, galėtų būti labiau linkusi derėtis dėl susitarimo dėl branduolinės programos, siekiant išsaugoti režimą.

Europos užsienio santykių tarybos ekspertė Ellie Geranmayeh teigė: „D. Trumpas jau pašalino Khamenei – to nedrįso padaryti nė vienas kitas prezidentas.“

Ji pridūrė: „Jis turi atsitraukimo kelią, jei to nori, net jei Izraelis mato reikšmingą langą šiam režimui pašalinti.“

Buvęs JAV gynybos pareigūnas Matthew Kroenigas pabrėžė, kad D. Trumpas skeptiškai vertina ilgalaikes karines kampanijas ir galėtų būti patenkintas įvairiais rezultatais, įskaitant Venesuelos modelį.