Šeštadienį prasidėjusi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio bendra karinė operacija Irane negrįžtamai pakeitė visą regioną, bet taip pat palietė ir vieną didžiausių Teherano sąjungininkių – Rusiją.

Antrą sąjungininkę šiais metais praradusi Rusija liejo tulžį dėl oro smūgių, per kuriuos buvo nužudytas Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir didžioji dalis šalies pareigūnų.

Užsienio žiniasklaida po šių atakų skambiai trimitavo, kad operacija Irane parodo aiškias draugystės su V. Putinu ribas – atėjus lemtingai akimirkai Rusijos veiksmai būna menki ir apsiriboja žodine parama.

Portalo Lrytas kalbintas Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala pastebėjo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai yra prastas signalas Kremliui, o A. Khamenei nužudymas turėtų asmeniškai nepatikti Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui.

[[ge:lrytas:lrytas:41532159]]

„Tai taip pat nepatinka V. Putinui, nes jis mato, kad autoritarinio režimo vadas yra sunaikinamas. Jis yra eliminuojamas“, – paaiškino L. Kojala.

Tačiau kai kurie analitikai pastebi, kad, iš vienos pusės, Artimuosiuose Rytuose įsiplieskęs karas gali atnešti naudos Rusijai.

Kaip yra iš tikrųjų: ar smūgiai Iranui buvo naudingi Rusijai, o galbūt tai taps dar vienu didžiuliu galvos skausmu V. Putinui?

[[ge:lrytas:lrytas:41517652]][[ge:lrytas:lrytas:41525005]][[ge:lrytas:lrytas:41526027]][[ge:lrytas:lrytas:41528979]]

Trumpasis laikotarpis: nedidelė nauda

Dėl regione įsiplieskusio karo pradėjo augti naftos kainos. Nuo pirmadienio, kai atsidarė rinka, „Brent“ naftos kaina pašoko beveik 15 proc. ir antradienio popietę pasiekė 84 JAV dolerius už barelį.

Investuotojų baimes paskatino tai, kad Iranas paskelbė apie Hormūzo sąsiaurio – vienos pagrindinių naftos arterijų Artimuosiuose Rytuose – blokadą ir smogė energetikos infrastruktūrai Persijos įlankoje.

L. Kojala pirmadienį portalui Lrytas paaiškino, kad nors drastiško naftos kainų šuolio nebuvo, rinkoje galima pastebėti svyravimų.

„Svyravimų yra, ir tas šokas turės efektą – o tas efektas yra kainų augimas. Bet viskas toliau priklauso nuo situacijos ir nuo to, kiek ilgai tai tęsis“, – paaiškino jis.

Rusijos ekonomikai ir karo mašinai pajamos iš naftos ir gamtinių dujų yra gyvybiškai svarbios, nes vien praėjusiais metais jos sudarė apie 23 proc. Kremliaus federalinio biudžeto.

Ekspertai pastebi, kad nors pajamos iš naftos eksporto pastaraisiais metais sumažėjo, bet koks energetinių kainų šuolis papildo Kremliaus biudžetą ir padeda finansuoti šalies karo mašiną.

„Rusijos gebėjimas tęsti karą Ukrainoje yra labai susijęs su pajamomis iš naftos, o dėl šių įvykių Rusijos valstybė gauna papildomų pajamų iš naftos“, – pirmadien pareiškė analitinio centro „Bruegel“ ekonomistas Simone Tagliapetra.

[[ge:lrytas:lrytas:41534527]]

„Tai gera žinia Rusijai ir bloga žinia Ukrainai“, – pridūrė jis.

L. Kojala paaiškino, kad trumpuoju laikotarpiu Rusijai naftos kainų augimas yra naudingas, nes net kalbant apie sankcionuotą naftą, kuri parduodama su nuolaida, Kremlius galėtų tikėtis didesnio jos patrauklumo rinkoje.

Politologas pridūrė, kad didesnės naudos Rusija galėtų tikėtis tuo atveju, jei kuriam laikui būtų užblokuotas Hormūzo sąsiauris ir sumažėtų galimybės gabenti naftą iš Artimųjų Rytų į likusį pasaulį.

„Ir tokiu atveju Rusijos galimybės tai išnaudoti, bent jau šiek tiek kilstelint savo parduodamos naftos kainą, bus vienareikšmės“, – dėstė jis.

Ilgasis laikotarpis: blogas signalas Kremliui

Nepaisant galimos trumpalaikės naudos, Rusijos politinio elito reakcija į smūgius Irane buvo kritiška, bet apsiribojo tik žodiniais pareiškimais.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį ciniškai pareiškė, kad Irano ajatola Ali Khamenei buvo nužudytas „pažeidžiant visas žmogiškosios moralės ir tarptautinės teisės normas“.

Tuo tarpu Rusijos saugumo tarybos pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas liejo tulžį ir paskelbė keletą skandalingų teiginių.

[[ge:lrytas:lrytas:41534482]]

„Jei D. Trumpas tęs beprotišką politinių režimų keitimo kursą, neabejotinai prasidės Trečiasis pasaulinis karas. Kibirkštimi gali tapti bet koks įvykis. Tai JAV ir jų sąjungininkų karas, siekiant išlaikyti dominavimą pasaulyje. Kiaulės nenori išsiskirti su loviu“, – sakė D. Medvedevas.

D. Medvedevas išreiškė susirūpinimą, kad po to, kas įvyko Irane, „kuri nors Vakarų šalis gali taip pat išspręsti problemą su nepaklusnia Maskva“: „Stebuklingų vaistų nuo siaubingų idiotų ir klinikinių niekšų veiksmų nėra ir negali būti.“

Leidinys „Politico“ atkreipia dėmesį, kad pačios Rusijos apsiribojimas pareiškimais Kremliui sudavė reputacinį smūgį tarptautinėje arenoje.

Tačiau Rusija tikisi iš šios situacijos išpešti naudos. Kremlius mėgins nukreipti dėmesį nuo savęs, pabrėždamas Vakarų nesugebėjimą laikytis tarptautinių normų.

„Politico“ pastebi, kad tai veikiausiai dar labiau įtvirtins griežtą Kremliaus poziciją dėl Ukrainos, kurią jis nuosekliai pristato kaip gynybinį žingsnį prieš Vakarų agresiją.

Rusų politologas Vladimiras Pastukhovas „Telegram“ platformoje teigė, kad V. Putiną įtikinti suklydus dėl Vakarų keliamo pavojaus bus dar sunkiau.

„Skeptikams jis parodys į Teheraną ir pasakys: „Tai galėjome būti mes“, – pabrėžė V. Pastukhovas.

L. Kojala atkreipė dėmesį, kad ilguoju laikotarpiu savaitgalio įvykiai Rusijai siunčia blogą signalą ir stato šalį į nemalonią situaciją.

[[ge:lrytas:lrytas:41534555]]

„Visų pirma, yra režimo byrėjimo požymių, kuris yra labai artimas Kremliui savo veiksmais ir savo nuostatomis. Tai yra dar vienas aiškus signalas, kad D. Trumpo politika nėra palanki Kremliui. Ji tiesiog neatsižvelgia į Kremliaus lūkesčius ir interesus.

Jungtinės Valstijos daro tai, kas joms atrodo teisinga, su prezidentu priešakyje. Ar tai kertasi su Kremliaus interesais, ar ne, niekas rimtai nevertina“, – dėstė politologas.

L. Kojala pastebėjo, kad ajatolos A. Khamenei nužudymas taip pat turėjo asmeniškai nepatikti V. Putinui, nes Izraelis kartu su JAV eliminavo dar vieną autoritarinio režimo lyderį.

„V. Putinas ne kartą yra kalbėjęs apie tai, kaip jam nepatinka įvairaus pobūdžio revoliucijos iš vidaus, o dar labiau – tokie smūgiai, kuomet autoritariniai režimai subyra dėl išorės atakų“, – dėstė politologas.

L. Kojala apibendrino, kad dabartinė situacija nėra palanki V. Putinui, net jeigu trumpuoju laikotarpiu iš karo Irane būtų galima išpešti nedidelės naudos.

„Ir net jeigu trumpuoju laikotarpiu Rusija galėtų išpešti kažkokios nedidelės naudos dėl naftos kainų, dėl to, kad Ukrainai galbūt pavyks gauti šiek tiek mažiau oro gynybos sistemų arba tas gavimo tempas bus lėtesnis, nes yra išaugęs poreikis Vidurio Rytuose, vis tiek ilgalaikėje perspektyvoje tai, kas vyksta dabar, nėra labai palanku Kremliui“, – apibendrino politologas.

V. Putinui – skaudus smūgis iš D. Trumpo: naftos kainomis džiaugsis trumpai