Neteisėtas Lietuvos atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos, rusakalbių engimas ir Kaliningrado srities blokavimas – tai vienos pagrindinių Rusijos propagandos linijų, kurias matome bene kiekvieną dieną. Tačiau kas jas sieja?

Pastaruoju metu Kremlius ir vėl aktyviai užsipuolė Baltijos šalis. Propagandistai tvirtina, neva Lietuva, Latvija ir Estija tyčia atvėrė savo oro erdvę Ukrainos dronams, skrendantiems link taikinių Rusijoje.

„ISW vertina, kad Rusija gali siekti pasinaudoti šiais naujais kaltinimais diskredituoti NATO ir susilpninti paramą Ukrainai“, – portalui Lrytas paaiškino Karo studijų instituto (ISW) kognityvinio karo projekto vadovo pavaduotoja Kateryna Stepanenko.

Tokie Rusijos metodai nėra nauji: Kremliaus informacinės operacijos apima dešimtmečius, skirtingus regionus ir platų temų spektrą, o praeito dešimtmečio pradžioje šie metodai peraugo į plataus masto ilgalaikę valstybinę strategiją.

[[ge:lrytas:lrytas:41912537]]

Rusijos propagandą prestižiniame institute tirianti K. Stepanenko portalui Lrytas akcentavo, kad Kremlius šias istorijas diegia siekdama sukelti sumaištį ir paniką, tuo pačiu bandant pakloti pagrindą galimoms operacijoms ateityje.

„Šių veiksmų tikslas – sukurti tam tikrą suvokimą ir iškreipti tiesą bei realybę.

Tačiau tokios pastangos reikalauja daug laiko, nes Kremliui reikia investuoti daug pastangų, įtikinėjimo, retorinių linijų ir pavyzdžių, kad išplėstų temų spektrą, kurias vėliau galėtų panaudoti savo naudai“, – paaiškino ji.

[[ge:lrytas:lrytas:41297876]][[ge:lrytas:lrytas:41297101]][[ge:lrytas:lrytas:41901831]]

Rusiškasis karo būdas

Akademikai tokią kampaniją įvardija viską apimančiu terminu: kognityvinis karas. Tai yra karo forma, kuria siekiama, naudojant kuo mažiau karinių veiksmų, paveikti priešininko mąstymą, sprendimus ir veiksmus.

Rusija yra viena pagrindinių veikėjų kongnityvinio karo srityje. Rusiškasis karo būdas grindžiamas nuostata, kad karai gali būti laimėti arba pralaimėti priešininko mintyse.

„Svarbiausia Rusijos strategija yra ne jos karinė kovos strategija, o Kremliaus strategija priversti mus matyti pasaulį taip, kaip nori Maskva, ir priimti sprendimus šioje Kremliaus sukurtoje realybės sampratoje“, – rašoma ISW ataskaitoje apie kognityvinį karą.

Tokia strategija kilo iš būtinybės: Rusija yra per silpna pasiekti savo tikslus konvenciniais būdais, todėl bando užpildyti tarpą tarp savo pajėgumų ir tikslų būtent per kognityvinį karą.

Kremliaus propagandistų naudojamas temas mes matome bene kiekvieną dieną. Tai – teiginiai, kad Rusija yra „nekalta auka“, bandymas perrašyti istorinius faktus, gąsdinimai apie neišvengiamai žlungančią Vakarų civilizaciją ir kitos istorijos.

K. Stepanenko paaiškino, kad Rusijos kognityvinio karo kampanija yra sukurta veikti ilgu laikotarpiu: „Rusai nesiekia įtikinti visų savo melu. Tačiau jie nori sukelti sumaištį. Jie nori sukelti paniką. Ir svarbiausia – jie nori sukurti tam tikrą prielaidą.“

ISW pastebi, kad Rusija naudoja kognityvinį karą bandydama pateisinti savo karą Ukrainoje ir formuoti Vakarų sprendimus, paslėpdama tikruosius Kremliaus tikslus.

[[ge:lrytas:lrytas:41916218]]

Kalbėdama apie savo veiksmus nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusija tvirtina, neva juos išprovokavo NATO plėtra, vadinamoji „Ukrainos agresija“ ir veiksmai prieš rusakalbius.

K. Stepanenko teigimu, nors daug žmonių permato šiuos Kremliaus argumentus, taip mąsto toli gražu ne visi.

„Kremliui pavyko sėkmingai įtvirtinti šią idėją visame pasaulyje ir įvairių žmonių supratime apie karą“, – įvertino ji.

„Ką daro Kremlius? Jis žaidžia ilgalaikį žaidimą, siekdamas sukurti tam tikrą prielaidą kai kurių žmonių galvose: esą Rusija iš tikrųjų ginasi, kad ji bando apsiginti, ir pateikiami įvairūs pavyzdžiai, kur Rusija neva gynė save, rusakalbius ar etninius rusus.

Visos šios retorinės linijos ilgainiui sukuria tam tikrą suvokimo „debesį“, kuris gali rezonansu paveikti vienus žmones arba iš dalies paveikti kitus.

Taip yra kuriamas ir skleidžiamas rusiškas naratyvas, kuriuo siekiama iš esmės pavaizduoti Rusiją kaip auką ir parodyti visus Rusijos veiksmus kaip gynybinius, jei ji imasi kokių nors operacijų. <...> Apibendrinant, šių veiksmų tikslas – sukurti tam tikrą suvokimą ir iškreipti tiesą bei realybę“, – toliau dėstė ISW kognityvinio karo specialistė.

Karą vykdo ir Baltijos šalyse

Tarp vienų iš pagrindinių Kremliaus taikinių yra ir Baltijos šalys. Kremlius pradėjo informacines atakas dar 1990-aisiais, kalbėdamas apie rusų ir Baltijos šalių „istorinę vienybę“, rusų „tautiečių užsienyje“ gynimą, įskaitant tariamą religinį persekiojimą.

[[ge:lrytas:lrytas:41916411]]

Kremliaus pareigūnai jau 1993 m. – praėjus dvejiems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo – pradėjo grasinti kariniais veiksmais prieš Baltijos šalis.

Bene dažniausiai dabar matomas Rusijos informacinių atakų pavyzdys yra teiginiai, neva Baltijos šalys neteisėtai atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos. „Šis naratyvas egzistuoja nuo 1990-ųjų ir periodiškai yra atnaujinamas“, – paaiškino K. Stepanenko.

Tačiau tai – ne vienintelis Rusijos argumentas. Kremlius vis kartoja, kad Baltijos šalys engia rusakalbius ir kritikuoja jų teikiamą pagalbą Ukrainai.

Į Kremliaus akiratį ne kartą pateko ir Lietuva. ISW vertinimu, Rusija naudojasi savo kontrole Kaliningrado srityje, kad pateisintų galimus tolesnius teritorinius užkariavimus.

Pavyzdžiui, 2024 m. rugsėjį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi užtikrinti „nereikalingų kliūčių“ Rusijos piliečių judėjimui tarp žemyninės šalies dalies ir Kaliningrado srities panaikinimą.

„Įdomu stebėti, kaip Kremlius periodiškai aktyvuoja tokius naratyvus kaip Baltijos valstybių teisinio atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos statusas. Tai dažnai pasirodo Rusijos Valstybės Dūmoje.

Bene geriausias to pavyzdys – Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą.

[[ge:lrytas:lrytas:41916412]]

Siekiant pateisinti savo plataus masto invaziją, Rusija pasitelkė daug skirtingų argumentų, įskaitant rusakalbių apsaugą, bažnyčią, NATO pajėgas Ukrainoje, privačias karinės kompanijas ir biolaboratorijas.

„Taigi tai – platesnė kampanija, skirta iškreipti realybę įvairiomis priemonėmis, siekiant kuo plačiau paskleisti šiuos naratyvus“, – įvertino ISW ekspertė.

Kremliaus propagandistai dažnai išsako ir tokius teiginius, kurie akivaizdžiai neturi nieko bendro su realybe. Atrodytų, lyg Rusija net nesistengia, kad kažkas patikėtų jų istorijomis.

Paradoksalu, tačiau tokie pasisakymai padeda Rusijai pasiekti dar vieną tikslą – priversti visuomenę nebetikėti niekuo, ką mato prieš akis.

Akademikai šį paradoksą įvardija kaip „erą po tiesos“: faktai yra mažiau svarbūs, nei apeliavimas į jausmus ir asmenines pažiūras.

„Tikslas – sukelti kuo daugiau sumaišties, kad negalėtume priimti aiškių sprendimų. Tikslas – pakeisti tai, kaip suvokiame realybę, o tai daug lengviau padaryti, kai žmonės yra pasimetę ir neturi aiškaus supratimo, kas vyksta“, – įvertino K. Stepanenko.

Ruošia dirvą galimai operacijai

Į Baltijos šalis nukreiptos propagandos kampanijos, kaip neseniai pasirodę kaltinimai tyčia į oro erdvę įleidus Ukrainos dronus, taip pat yra Rusijos „nulinės fazės“ karinės kampanijos prieš NATO dalis.

[[ge:lrytas:lrytas:41916198]]

ISW analitikai Rusijos ir Baltarusijos provokacijas nuo praėjusio rugsėjo siūlo vadinti ne hibridinėmis atakomis, o karinės kampanijos prieš NATO „nuline faze“.

Nulinė fazė – tai parengiamoji fazė: kuriamos informacinės sąlygos, psichologinės sąlygos, stebima, kaip veikia priešininkas, tiriama operacinė aplinka, kurioje galimai teks veikti ateityje.

K. Stepanenko įvertino, kad Rusijos kaltinimus dėl ukrainietiškų dronų įleidimo į Baltijos šalių oro erdvę būtų galima vertinti kaip Rusijos kampanijos prieš NATO „nulinės“ fazės dalį.

„Tai taip pat gali būti „nulinės fazės“ kampanijos dalis, kuria siekiama arba pateisinti galimą būsimą agresiją Rusijos pasirinktu metu, arba sukurti tam prielaidas.

Kremliaus pareigūnai reguliariai reiškia tokius kaltinimus Baltijos valstybėms – tiek dėl jų paramos Ukrainai, tiek dėl tariamos „agresijos“ prieš Rusiją. Tai tiesiog suteikia dar vieną pretekstą, kuriuo jie gali pasinaudoti jiems patogiu metu“, – įvertino ji.

Pasak ekspertės, Rusijos kognityvinio karo kampanija dešimtmečiais siekia diegti šiuos naratyvus, kad jie taptų pagrindu galimiems veiksmams ateityje.

„Kitaip tariant, Kremlius jau dešimtmečius kuria įvairių naratyvų rinkinį, įskaitant kaltinimus, kad Baltijos valstybės esą engia rusakalbius.

Todėl dabartinis naratyvas apie tai, kad Baltijos šalys leidžia Ukrainos dronams skristi į Rusiją per jų teritoriją, yra tiesiog dar vienas papildymas šiame naratyvų rinkinyje, kuris gali būti panaudotas kaip pretekstas ateityje“, – įvertino ji.

[[ge:lrytas:lrytas:41916413]]

Ne tik informacinis srautas

Rusijai aktyviai vykdant kognityvinį karą kyla klausimas: kokiais būdais Kremlius pasiekia savo tikslus?

Kremlius savo propagandai aktyviai naudoja tokias savo kontroliuojamas žiniasklaidos priemones, kaip RT, „Sputnik“, „Ria Novosti“, TASS.

Tuo pačiu Rusijos propagandistai aktyviai naudoja ir šalies viduje populiarias platformas: „Vkontakte“, „Rutube“, „Telegram“ ir klonuotas Europos laikraščių svetaines.

Tačiau Vakarų auditorijai rusų propagandos nereikia ieškoti Rusijos platformose. Kremliaus naratyvai aktyviai platinami Elono Musko platformoje „X“ (anksčiau – „Twitter“), „Facebook“, „Instagram“, "Reddit" ir kt.

Rusijos propagandistai įvaldė tokias taktikas kaip melagingo faktų srauto kūrimą, botų ir „trolių“ tinklų sistemas – vadinamąsias interneto brigadas – dirbtinį intelektą ir infiltraciją į vietines interneto bendruomenes.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai ir yra pagrindinės priemonės, kuriomis Rusija vykdo kognityvinį karą. Tačiau informacijos srautas nėra vienintelis Rusijos metodas.

„Rusijos kognityvinio karo priemonės nėra vien informacinės, nors daugelis jų tokios yra.

[[ge:lrytas:lrytas:41916207]]

Pavyzdžiui, (Nikolajus – red. past.) Patruševas gali viešai išsakyti silpnai užmaskuotą grasinimą Suomijai, kaip tai darė ne kartą. Taip pat galime matyti, kaip internete vėl iškyla tokios idėjos kaip „Narvos liaudies respublika“. Tai viena iš Kremliaus veikimo formų“, – dėstė ji.

Ekspertė turėjo omenyje vasario pabaigoje nedideliame „Telegram“ kanale pasirodžiusią prorusišką internetinę kampaniją, kuri vaizdavo Narvą kaip nepriklausomą „liaudies respubliką“, skleidė propagandą ir kartais ragino smurtauti bei atlikti sabotažo aktus.

„Kita – kinetinės priemonės, kurios taip pat naudojamos informaciniam efektui sukurti. Pavyzdžiui, kariniai pratybų veiksmai arba taktinių branduolinių ginklų perkėlimas į Baltarusiją, kaip jau buvo padaryta, siekiant paveikti informacinę aplinką – pavyzdžiui, pristabdyti paramą Ukrainai ir sulėtinti diskusijas Vašingtone.

Taip pat yra sabotažas, dronų skraidinimas virš NATO valstybių. Visi šie veiksmai formuoja tam tikrą suvokimą mūsų galvose.

Taigi tai nėra vien informacinė erdvė – tai taip pat apima kibernetinę veiklą. Kremlius plačiai naudoja kibernetines priemones savo kognityviniame kare“, – paaiškino ekspertė.

Apie virš Lietuvos kabantį Rusijos „debesį“ prabilusi ekspertė: taikinys – mūsų mintys