„Jokiu būdu tai nėra techninis vizitas, kuris staiga atsirado iš niekur“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
Jis priminė, kad prieš beveik aštuonerius metus Kinija buvo įvedusi sankcijas dešimčiai politikų, tarp jų – ir Europos Parlamento nariams, po kritikos dėl padėties Honkonge ir uigūrų persekiojimo Sindziange.
„Kinijos diplomatams buvo uždrausta lankytis Europos Parlamente ir tik štai pastaraisiais metais tai vėl prasidėjo. Kodėl? Todėl, kad Kinija nuėmė sankcijas nuo Europos Parlamento narių“, – teigė europarlamentaras.
V. Šilinskas apie prekybą su Kinija: Lietuva neturi išsišokti iš bendro ES konteksto
Vis dėlto, jo vertinimu, tai nereiškia, kad problemos išspręstos.
„Tai nereiškia, kad mūsų darbo tvarkė pasidarė tokia, kad mes galime apsikabinti, paspausti rankas ir pasakyti, kad viskas yra išspręsta“, – sakė P. Auštrevičius.
Pasak jo, vizito darbotvarkė rodo visai kitą kryptį – kalbama apie praktinius ir jautrius klausimus.
„Tai yra skaitmeninė prekyba, internetinė prekyba, vartotojų teisių pažeidimai, jau nekalbant apie tokius gigantus kaip „Shein“ ir „Temu““, – teigė europarlamentaras.
Susiję straipsniai
Jo nuomone, Europos Sąjunga pradeda geriau suprasti Kiniją, tačiau išlieka pavojus pasiduoti pernelyg pragmatiškam požiūriui.
„ES šiek tiek atsibunda, supranta Kiniją labiau, geriau, bet ne būtinai iki galo“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Ar Europa pradeda švelninti toną Pekino atžvilgiu?
Sugrįžus Donald Trump į Baltuosius rūmus ir augant neapibrėžtumui dėl JAV prekybos politikos, vis dažniau keliami klausimai, ar Europa nepradeda ieškoti atsvaros Pekine.
Pasak P. Auštrevičiaus, Kinijos diplomatai aktyviai dirba būtent šia kryptimi.
„Kinijos politikai ir diplomatai daro savo darbą labai, labai gerai. Jie pastaruoju metu masiškai susitikinėja su visais, ypatingai tais Europos Parlamento nariais, kurie ruošia pranešimus“, – teigė jis.
Anot europarlamentaro, Pekinas aktyviai mėgina įtikinti dalį Europos politikų, kad Kinija yra natūralus partneris.
„Jie bando įtikinti kai kuriuos parlamentarus, kad Europos Sąjungai ypatingai Kinijos reikia, kad Kinija yra natūralus partneris“, – sakė P. Auštrevičius.
Tačiau jis perspėja, kad toks požiūris būtų strategiškai pavojingas.
„Kai kurie užsikrėtė šita bacila. Nemanau, kad tai yra teisinga – tai yra iš esmės pragaištinga pripažinti, kad Kinija nėra strateginė varžovė“, – teigė europarlamentaras.
Jo vertinimu, ypač svarbu nepamiršti Pekino santykių su Rusija ir iš to kylančių grėsmių rytiniam ES flangui.
„Jeigu kalbėti apie jos ypatingus santykius su Rusija ir iš to kylančias grėsmes, ypač rytinio flango valstybėms narėms, tai yra labai rimtas klausimas“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Kinija – partnerė, konkurentė ar sisteminė varžovė?
Europarlamentaras išskiria, kad šiuo metu Pekinas ypač siekia pakeisti vieną esminių ES strateginių apibrėžimų.
„Jie norėtų išbraukti vieną tokį įdomų Kinijos apibrėžimą kaip sisteminė varžovė“, – teigė P. Auštrevičius.
Anot jo, ekonominiai skaičiai aiškiai rodo, kodėl Kinijai toks naratyvas naudingas.
„2025 metų prekybos balansas buvo 360 milijardų – noriu pabrėžti, milijardų – Kinijos naudai“, – sakė europarlamentaras.
Jo vertinimu, Kinija puikiai išnaudoja Europos rinką.
„Kur gi čia nebūsi patenkintas ir nevadinsi Europos Sąjungos partnere, kai ES yra pirmoji prekybos partnerė Kinijos eksportui“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Tačiau jis pabrėžia, kad konkurencija neapsiriboja vien ekonomika.
„Tas varžymas tiesiogiai ir netiesiogiai pasireiškia politikos, saugumo, gynybos srityse, taip pat artimiausioje kaimynystėje, ypač Afrikoje“, – teigė europarlamentaras.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvos pozicija Kinijos atžvilgiu pastaraisiais metais buvo viena griežčiausių Europos Sąjungoje. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar keičiantis Briuselio tonui Vilnius nerizikuoja likti nuošalyje.
P. Auštrevičius priminė, kad Europos Komisija jau atsiėmė ieškinį Pasaulio prekybos organizacijoje dėl Kinijos veiksmų prieš Lietuvą.
„Europos Komisija atsiėmė ieškinį prieš Kiniją, nes, pasak Komisijos, prekyba tarp Lietuvos ir Kinijos iš esmės pasiekė tuos pačius lygmenis“, – sakė jis.
Vis dėlto jis skeptiškai vertina prielaidą, kad Pekinas išmoko pamoką.
„Ne manau, kad Kinija gavo pamoką iš viso to. Kažkodėl neturiu tokio supratimo, kad Kinija suprato, jog negalima liesti mažesnių valstybių narių“, – teigė europarlamentaras.
Pasak jo, diskriminacinės priemonės Lietuvos piliečių atžvilgiu taip pat išlieka.
„Lietuviškiems pasams ir toliau taikomi padidinti apribojimai“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Jis perspėja, kad Lietuva neturėtų nusileisti dėl trumpalaikio spaudimo.
„Tai gali pasikartoti tokios bangos, panašiai nukreiptos prieš Lietuvą, nebent Lietuva kapituliuos“, – teigė europarlamentaras.
Anot jo, Lietuvos užduotis – veikti europiniu lygmeniu ir neleisti, kad ES strategija Kinijos atžvilgiu taptų pernelyg naivi.
„Lietuvai reikia dėti visas pastangas, kad tiek Komisijoje, tiek Taryboje, tiek Europos Parlamente santykių strategija su Kinija liktų realistiška“, – sakė P. Auštrevičius.
Jo vertinimu, pernelyg didelis susitelkimas į verslo interesus gali tapti strategine klaida.
„Atsiverkime ekonomikai, o politika tebūnie mažiau svarbi – tuo puikiai pasinaudoja Kinai ir visuomet pasinaudoja savo naudai“, – teigė europarlamentaras.
Apibendrindamas jis pabrėžė, kad būtent dabar Lietuva turi išlikti budri.
„Europiniu mastu mums reikia tiesiog jautriai stebėti ir tikrai nepraleisti čia įvarčio“, – kalbėjo P. Auštrevičius.