Įvertino griežtą V. Zelenskio perspėjimą dėl V. Putino: žiūrėti reikėtų kitur

V. Zelenskis šią savaitę publikuotame interviu teigė, kad Rusija blokuoja šalyje internetą ne tam, kad sustabdytų kritiką valdžiai, bet norėdama užkirsti kelią neramumams dėl galbūt planuojamos mobilizacijos.

Ukrainos prezidento manymu, tokios priemonės galėtų būti susijusios su pasirengimu didelio masto kariniams scenarijams, nukreiptiems prieš Ukrainą ar Baltijos šalis.

V. Zelenskis iškėlė klausimą, ar NATO sureaguotų tokio hipotetinio smūgio atveju.

„Manau, kad galbūt ne visos šalys norėtų remti (Baltijos šalis), bet, mano nuomone, NATO neturi pasirinkimo – priešingu atveju NATO nebeegzistuotų. Jie turi veikti ir reaguoti į tai, ką potencialiai galėtų padaryti V. Putinas“, – pareiškė Ukrainos lyderis.

Šie pasisakymai sulaukė kritikos Baltijos šalyse. Estijos politikai teigė, kad panaši retorika atkartoja Rusijos naratyvus ir gali apsunkinti sąjungininkų dialogą. Tuo tarpu premjerė Inga Ruginienė taip pat pareiškė, jog prielaidų tokiems pasisakymams nėra, todėl reikėtų vengti gąsdinimo.

Tačiau kiti tokius vertinimus priėmė rimtai. Pavyzdžiui, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad V. Zelenskis tokiems rimtiems pareiškimams turi rimtą pagrindą, o Rusija iš tikrųjų turi galimybių langą puolimui prieš Baltijos šalis.

A. Anušauskas tokias dviprasmes nuomones apie V. Zelenskio pasisakymą įvertino kaip nuomonių išsiskyrimą, turint du skirtingus pagrindus, kaip gaunama ir analizuojama informacija.

Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad NATO valstybės šiuo metu nedalyvauja aktyviame kare, o nuo Rusijos besiginanti Ukraina turi labai aktyviai veikiančią karinę žvalgybą.

„Ir, be abejonės, jų vertinimai yra kategoriškesni ir toks ukrainietiškos patirties pritaikymas, tas ukrainietiškos patirties motyvas, kad pažadai ne visada net ir labai gerų partnerių gali būti įgyvendinami.

Tai aš manau, kad jie pritaikė savo patirtį, padarė išvadas apie Baltijos valstybes. Mūsų gi vertinimai, be abejo, kad jie skiriasi. Mes vertinam realias Rusijos pajėgas. Mes vertinam realų NATO turinį, kurį turim dabar, parengtumą, sąjungininkų nuostatas, ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ir kitų sąjungininkų, Šiaurės šalių, Vokietijos, pagaliau Lenkijos ir panašiai.

Tai, tai mes turim šiek tiek kitus tuos vertinimo pagrindus. Bet aš manau, kad V. Zelenskis ne šiaip sau įspėja apie Rusijos agresyvumą, galimą dar didesnę to agresyvumo eskalaciją ir Baltijos šalių atžvilgiu. Tame yra vis dėlto, sakyčiau, ir pagrįstų dalykų.

Na, pavyzdžiui, Rusija iš tikrųjų hibridines atakas gali sustiprinti ir padaryti jas agresyvesnes. Kur veda hibridinės atakos mūsų šalyse, mes matom, kad, pavyzdžiui, turėdami silpnesnę vyriausybę, kaip šiuo atveju Lietuvoje, visuomenės reakcijos gali šaukti ir vidaus politines tokias perturbacijas, kurios gali valstybės stabilumą šiek tiek stumtelti.

Taip kad pagrindų yra. Ir aš visai taip nesmerkčiau, kad jisai tai išsakė, požiūrį jisai tokį turi senokai, ir aš manau, tiesiog mes dar kartą jį išgirdom“, – įvertino buvęs ministras.

Ukraina jau kurį laiką kartoja panašią istoriją: Rusija dėl nepakankamos vakarų paramos Ukrainai greitu metu puls kurią nors NATO valstybę pilna jėga, o didieji Vakarų partneriai nusuks nugarą.

A. Anušausko nuomone, tokie Kyjivo įspėjimai labiau yra nukreipti į Vakarų Europos partnerius. Kalbant apie kritiką dėl paramos, Ukraina pagrinde koncentruojasi į tokias šalis, kaip Prancūzija ir Italija.

Tai – didelės valstybės, kurių parama, buvusio ministro vertinimu, galėtų būti ženkliai didesnė, nei yra dabar.

„Nors ji (Vakarų Europos valstybių parama – red. past.) irgi svarbi, kai kalbame apie ekonominę finansinę paramą ir Europos Sąjungos sprendimus, kurie yra reikšmingi Ukrainos saugumui, gynybos užtikrinimui, ekonominiam, koks ten įmanomas karo sąlygom ir socialiniui stabilumui. Tai nepamirškim ir šitų dalykų“, – dėstė jis.

A. Anušausko vertinimu, V. Zelenskiui svarbu išlikęs paramos stabilumas.

Tuo pačiu jam svarbu pasiųsti aiškią žinutę Rusijai: mes nesame lengvas taikinys ir galime sukelti nepalankių strateginių dilemų Kremliui, jei agresija tik didės

„Tai manau, kad turimas galvoje vis dėlto didesnių Vakarų valstybių požiūris į paramą Ukrainai“, – vertino jis.

Po to, kai V. Zelenskis išsakė savo perspėjimą Baltijos šalims, kai kurie kritikai pareiškė, neva tai yra psichologinė manipuliacija ir pasenusi strateginė komunikacija, kuri kenkia ir pačiam Kyjivui.

Panašias mintis išsakė Estijos politikai, kurie prieš tai pasisakė už didelę paramą Ukrainai. Jų teigimu, žvalgybinių duomenų, kad Rusija rengiasi agresyviams veiksmams prieš Baltijos šalis, nėra.

A. Anušausko nuomone, tokie perspėjimai Baltijos šalims nėra nauji – juos buvo galima girdėti nuo pat plataus masto karo pradžios 2022 m.

„Ir čia nieko tokio ypatingo nėra. Mes gi negalim atmesti planų, kad Rusija, net ir neturėdama fiziškai parengtų pajėgų prieš Baltijos valstybes, vis dėlto planus, karinius planus, labai konkrečius ir detalius mūsų atžvilgiu tikrai turi ir esant reikalui pradėtų juos įgyvendinti. Tai mes to nurašyti visiškai tikrai negalim.

Bet kai kalbame apie komunikaciją, žinoma, atrodo kartais, kad kai kartoji, kartoji ir niekas neįvyksta, net ir mes iš savo politikų pusės prisiminkime 2022 metus kalbėjom apie labai trumpus laiko terminus.

Ten metai, kai kurie sakė po metų, po dviejų, maksimum po trijų, jau tikrai 2024 metais. Tai šitoj vietoj, kai kalbama apie politikų komunikaciją, turim suprasti, kad ne visi politikai, na, aš nekalbu apie V. Zelenskį, kalbu apie mūsų politikus, ne visi politikai žino detaliai tą, sakysim, strateginę aplinką arba gilinasi į ją.

Dėl to požiūriai labai stipriai dėl to skiriasi. Bet tie, kurie žino, aš manau, kad turėtų labiau kalbėti ne apie „Ukrainos gąsdinimus“, o apie tai, ką mes darom ir ko dar vis nepadarėm stiprindami savo gynybą, pajėgumus.

Ir čia, aš manau, pagrindinis akcentas, nes ukrainiečiai kalba tą patį. Jeigu Rusijos mobilizacija, ar jūs turite pakankamai pajėgumų? Taip, visos Baltijos valstybės labai aktyviai dirba ir, pavyzdžiui, paskutinės naujienos iš Jungtinių Valstijų, kad dalis pristatymų gali vėluoti, mums tikrai nėra palankios.

Ir aš manau, kad mes turime žiūrėti į šitus dalykus, o ne per daug sureikšminti šiuo atveju Ukrainos pusės komunikaciją, kurioje tikrai yra pagrįstų dalykų“, – apibendrino jis.

A. Anušausko nuomone, Ukrainos visuomenė ir politikai jaučia mūsų atsipalaidavimą. Nepaisant augančių išlaidų gynybos srityje. politiniame sluoksnyje galima pastebėti žinutę, kad bet kokia Rusijos agresija vyktų tolimoje ateityje.

„Ukrainiečiai sako, kad ir neparengta Rusijos kariuomenė, neparengta, pabrėžiu, lygiai taip pat ji buvo neparengta 2022 <...>. Tai net ir neparengta Rusijos kariuomenė gali imtis agresyvių veiksmų. Tai aš manau, tame galbūt reikėtų įskaityti pagrindinę mintį, ir mums reikia ruoštis konkrečių datų nebrėžiant, kad ten kažkur tolimoj ateityje visaip gali atsitikti“, – įvertino jis.