„Tuos balus gana sudėtinga būtų įvertinti, bet turime matyti iššūkius, kuriuos, norint tinkamai pasitikti, reikia energingai spręsti“, – „Euranet Plus“ organizuotame interviu su A. Kubiliumi, kur klausimus užduoti galėjo žurnalistai iš įvairių ES kampelių, įskaitant šiam radijo stočių tinklui priklausantį Žinių radiją, sakė politikas.
Pasak jo, Europa šiuo metu išgyvena tris pagrindinius „šokus“ gynybos ir saugumo srityje. Pirmasis – Rusijos grėsmė. Remiantis žvalgybos duomenimis, Rusija per artimiausius kelerius metus gali būti pasirengusi agresijai prieš Baltijos šalis ar kitas kaimynines valstybes.
Antrasis iššūkis susijęs su Jungtinėmis Valstijomis. Pasak A. Kubiliaus, Vašingtonas vis aiškiau ragina europiečius patiems prisiimti atsakomybę už savo saugumą, nes JAV strateginis dėmesys krypsta į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną. Tai reiškia, kad laikotarpis, kai JAV buvo pagrindinė Europos saugumo garantė, artėja prie pabaigos.
A. Kubilius viliasi, kad pavyks pasiekti Europos nepriklausomybę gynybos srityje: įvardijo pagrindinę problemą
Trečiasis veiksnys – karas Irane. Jo pasekmė – sumažėję JAV ginkluotės tiekimai tiek Europai, tiek Ukrainai. „Didelė dalis JAV ginklų buvo panaudota, o artimiausiais metais gamyba bus skirta atsargų atkūrimui“, – pažymėjo komisaras pokalbyje, transliuotame Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“.
Europos kariuomenės idėja – dar gyva?
Kalbėdamas apie galimus atsakus į šiuos iššūkius, ypač, JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant palikti NATO, A. Kubilius pabrėžė, kad vis dažniau diskutuojama apie naują NATO koncepciją – vadinamąją NATO 3.0. Pagal ją Europa turėtų perimti pagrindinį vaidmenį užtikrinant savo gynybą.
Susiję straipsniai
„Europiečiai turės prisiimti lyderystę, o JAV vaidmuo taptų antraeilis, nes joms reikės vis daugiau savo išteklių, šiuo metu dislokuotų Europoje, perkelti į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną arba Vakarų pusrutulį“, – sakė jis.
Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80–100 tūkst. JAV karių, kurie atlieka svarbų vaidmenį. Jei šios pajėgos būtų išvestos, Europai tektų ieškoti, kuo jas pakeisti.
Vienas iš siūlomų sprendimų – Europos karinių pajėgų kūrimas. Pasak A. Kubiliaus, tai galėtų būti greitojo reagavimo pajėgos, kurios papildytų nacionalines kariuomenes, o ne jas pakeistų.
Fragmentuota gynybos pramonė stabdo pažangą
Vis dėlto, didesniam Europos savarankiškumui trukdo struktūrinės problemos. Kaip pabrėžė eurokomisaras, pagal ES sutartis gynyba išlieka nacionalinė atsakomybė, todėl Europos gynybos pramonė yra itin fragmentuota.
Tai apsunkina bendrų projektų įgyvendinimą ir riboja pažangą.
Nors pradėti bendri Europos gynybos projektai ir jau vykdoma keletas iniciatyvų, proveržiui būtina didesnė politinė vienybė tarp valstybių narių.
„Svarbu suprasti, kad tam, jog Europa galėtų būti daug sėkmingesnė plėtojant didelius visos Europos projektus – pavyzdžiui, dronų gynybos iniciatyvą, Rytinio flango stebėjimo sistemą ar oro gynybos skydą – reikia daug didesnės politinės vienybės tarp ES valstybių narių gynybos klausimais. To dar reikia pasiekti.“, – teigė A. Kubilius.
„Raketų turo“ atradimai
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, komisaras pripažino, kad situacija išlieka sudėtinga, ypač dėl sumažėjusių JAV tiekimų. Didžiausia problema – raketų trūkumas. Jai spręsti jis vykdo vadinamąjį „raketų turą“.
Pasak jo, Europa turi skubiai didinti savo gamybos pajėgumus ir kartu stiprinti Ukrainos gynybos pramonę, nes skaičiai rodo aiškų disbalansą: Rusija per metus pagamina apie 1200 sparnuotųjų raketų, tuo metu Europos Sąjunga – tik apie 300. Ukraina, sparčiai didindama pajėgumus, šiemet planuoja pasiekti apie 700 vienetų.
Dar didesnis atotrūkis matomas balistinių raketų srityje – Europa jų išvis negamina, kai Rusija kasmet pagamina apie 1000.
„Tai bloga tendencija, kurią turime skubiai keisti“, – pabrėžė A. Kubilius.
Europa kosmose: ne pirmieji, bet tarp lyderių
Komentuodamas kosmoso politiką, A. Kubilius pažymėjo, kad nors JAV pasiekimai, tokie kaip „Artemis-2“ misija, yra reikšmingi, Europa taip pat svariai prisideda prie kosmoso programų.
„Erdvėlaivis „Orion“ nebūtų galėjęs pasiekti Mėnulio be europietiškos varomosios sistemos“, – sakė jis.
Anot jo, nors neaišku, kada europietis astronautas pirmą kartą išsilaipins Mėnulyje, Europa ir toliau aktyviai dalyvaus kosmoso tyrimuose, ypač technologijų srityje.
Naujo komisaro iššūkis – keisti požiūrį
A. Kubilius, tapęs pirmuoju už gynybą atsakingu Europos Komisijos nariu, pripažįsta, kad pareigos atėjo sudėtingu laikotarpiu.
Pirma pajuokavęs, kad kyla pagunda vadintis geriausiu, „nes nėra su kuo lyginti“, jis, cituodamas Jean Monnet priminė, kad „Europa kuriama krizių metu“.
Pasak komisaro, didžiausias iššūkis – pakeisti nusistovėjusį požiūrį, kad gynyba yra tik nacionalinis klausimas. Ateityje reikės kur kas glaudesnio bendradarbiavimo ir koordinavimo ES lygiu.
„Iššūkių daug, bet tai daro darbą įdomų“, – sakė A. Kubilius.