Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį, balandžio 27 dieną, pareiškė, kad Ukraina padės Lenkijai kurti didelio masto „dronų armadą“. Pasak jo, Varšuva remsis Kyjivo mūšio lauke sukaupta patirtimi ir technine kompetencija.

Kalbėdamas Žesuve, rytiniame Lenkijos mieste, kuris per karą tapo pagrindiniu pasauliniu įrangos ir žmonių judėjimo į Ukrainą ir iš jos centru, D. Tuskas pabrėžė centrinį dronų vaidmenį šiuolaikiniame kare.

„Didžiuojuosi galėdamas kartu su jumis atverti šį naują Lenkijos saugumo kūrimo skyrių ir didžiuojuosi, kad mūsų partnerė šiame darbe yra šalis, turinti daugiausia patirties toje srityje, kuri šiandien lemia dangaus kontrolę“, – kalbėjo D. Tuskas.

„Matėme, kokia brangi ir rizikinga gali būti net palyginti nedidelė provokacija; tai patyrėme čia, Lenkijoje, rugsėjį“, – sakė D. Tuskas, turėdamas omenyje pernai įvykusį Lenkijos oro erdvės pažeidimą, kai į ją įskrido apie 20 Rusijos dronų.

[[ge:lrytas:lrytas:42177974]]

Dėl patirtos Rusijos agresijos Ukraina tapo „patraukliausia partnere šalims, siekiančioms ginti savo oro erdvę“, pažymėjo D. Tuskas. Jis atkreipė dėmesį, kad Kyjivo dronų ekspertizė ypač paklausi ir vykstant konfliktui Artimuosiuose Rytuose.

Unikalus „know-how“

Jis pridūrė, kad Ukraina įrodė esanti svarbi partnerė šalims, siekiančioms apginti savo oro erdvę. D. Tuskas pabrėžė jos per karą sukauptą unikalų „know-how“ (liet. praktinės žinias).

D. Tuskas pabrėžė, kad Ukrainos ir jos Europos partnerių santykiai nėra vienpusiai. „Ukraina taip pat turi ką pasiūlyti“, – patikino D. Tuskas, pridurdamas, kad Varšuvos ir Kyjivo bendradarbiavimas sukūrė modelį, kuriame abi pusės prisideda.

[[ge:lrytas:lrytas:42179260]][[ge:lrytas:lrytas:42243723]][[ge:lrytas:lrytas:42224941]]

Ukrainos vicepremjerė Yulia Svyrydenko, susitikusi su D. Tusku, pažymėjo, kad per karą Ukraina iš karinės pagalbos gavėjos tapo „pažangiausių gynybos technologijų“ tiekėja.

„Aktyviai skatiname bendras įmones, kurios veiks ir Ukrainoje, ir Lenkijoje. Tai taip pat yra naujos verslo galimybės visoms mūsų įmonėms“, – pridūrė Y. Svyrydenko.

Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lenkija ėmėsi beprecedenčio gynybos išlaidų didinimo. Šių metų jos gynybos biudžetas siekia 4,8 proc. BVP ir santykine išraiška dabar yra didžiausias NATO.

Vis dėlto kai kurie analitikai teigė, kad Varšuva, daug investuodama į tankus, naikintuvus ir haubicas, nepaisė karo Ukrainoje pamokų, rodančių, kokia svarbi gynyba nuo pigių vienkartinių dronų. Pastaruoju metu Lenkija siekia užpildyti šias spragas.

[[ge:lrytas:lrytas:42244411]]

Sausį vyriausybė pasirašė susitarimą su Lenkijos ir Norvegijos konsorciumu dėl naujos antidronų sistemos kūrimo. Teigiama, kad ši sistema, vadinama SAN, bus pirmoji tokio tipo Europoje ir iš dalies finansuojama paskolomis iš Europos Sąjungos SAFE programos.

Praėjusį mėnesį Lenkijos valstybinė gynybos grupė PGZ pasirašė susitarimą su Estijos bendrove „Frankenburg Technologies“ dėl bendro gamyklos steigimo Lenkijoje. Joje per metus bus pagaminama iki 10 000 nebrangių antidronų raketų.

Pasak D. Tusko, planuojamos dronų pajėgos turi sustiprinti tiek Lenkijos nacionalinę gynybą, tiek jos paramą sąjungininkams.

„Lenkija privalo turėti dronų armadą, kad galėtume ne tik toliau padėti Ukrainai, bet ir užtikrintai pasakyti savo piliečiams, kad esame saugūs“, – sakė jis.

D. Tuskas pridūrė, kad karas paspartino technologinę raidą ir leido tokioms šalims kaip Lenkija „peršokti visą epochą“ karinių pajėgumų srityje.

Raudonai balta Baltija ir branduolinis ginklas

Tačiau ties čia lenkų ambicijos nesustoja.

Praėjusią savaitę Prancūzija ir Lenkija per savo lyderių susitikimą planavo stiprinti gynybinį bendradarbiavimą. Šis susitikimas vyko Rusijos ekspansinės grėsmės ir silpstančio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įsipareigojimo Europai fone.

[[ge:lrytas:lrytas:42250483]]

Balandžio 21 dieną D. Tuskas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per spaudos konferenciją Gdanske, šiaurės Lenkijoje, sakė, kad sustiprintų ryšių tarp dviejų NATO narių apimtis galėtų apimti branduolinio atgrasymo elementus, karinius palydovus, bendras pratybas, gynybos pramonę ir dalijimąsi žvalgybine informacija.

Tiesa, Lenkijos geopolitinis dėmesys vis labiau krypsta į šiaurę, nes aplink Baltijos jūrą stiprėja šalies kariniai, ekonominiai ir energetiniai ryšiai. Tai ryškus pokytis, palyginti su didžiąja dalimi naujausios Lenkijos istorijos.

„Baltija vėl turi tapti balta ir raudona jūra, – kiek anksčiau Gdynės uostamiestyje pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. -Visa Lenkija ypatingai susitelkusi žvelgia į mūsų jūrą, Baltiją. Čia vėl klostosi mūsų istorija ir klostosi mūsų ateitis.“

Nors D. Tusko pareikštas siekis atkurti Lenkijos dominavimą Baltijoje buvo kupinas perdėtų ambicijų, jo žodžiai atspindi augančią naują geopolitinę tikrovę. Kaip anksčiau 2025 metais pažymėjo „The Economist“, „Lenkija tampa mažiau Vidurio Europos ir labiau Baltijos valstybe“.

Priminė istoriją

Lenkija kadaise buvo stipriai orientuota į Baltiją, ir tai savo kalboje priminė D. Tuskas, pagal išsilavinimą istorikas iš su Gdyne besiribojančio Gdansko. Didžiausios teritorinės apimties laikotarpiu XVII amžiuje Abiejų Tautų Respublikos pakrantė driekėsi apie 1 000 kilometrų – nuo vietovės netoli Lęborko vakaruose iki dabartinės Pernu Estijoje rytuose.

1619 metais Abiejų Tautų Respublika buvo pasiekusi didžiausią savo teritorinę apimtį. Tačiau didžiąją vėlesnės istorijos dalį Lenkija buvo atkirsta nuo Baltijos, o jos politiniai, kariniai ir ekonominiai ryšiai driekėsi į rytus, vakarus ir pietus, bet ne į šiaurę.

Nuo 1793 iki 1918 metų Lenkija neegzistavo kaip valstybė, nes buvo padalyta tarp imperinių galių, kurių centrai buvo Sankt Peterburge, Berlyne ir Vienoje. Tarpukariu priėjimas prie Baltijos apsiribojo siauru „Lenkijos koridoriumi“, kertančiu Vokietijos Prūsiją ir suteikusiu Lenkijai tik apie 70 kilometrų pakrantės.

[[ge:lrytas:lrytas:42244426]]

Po Antrojo pasaulinio karo perbraižytos Lenkijos sienos jau apėmė didesnį buvimą Baltijoje – apie 500 kilometrų pakrantės. Vis dėlto dešimtmečius šalis liko Maskvos įtakos zonoje, įsprausta į sovietinį bloką, kuris driekėsi į rytus ir pietus.

1989 metais nusimetusi komunizmą, Lenkija svarbiausiomis partnerėmis laikė Berlyną, Briuselį ir dar toliau vakaruose esantį Vašingtoną. Kartu buvo atsargiai bandoma kurti regioninį bendradarbiavimą su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis per tokias iniciatyvas kaip Višegrado grupė.

Nauja kryptis

Tačiau pastaraisiais metais kryptis ėmė keistis, nes Lenkija per Baltiją kuria glaudesnius karinius, energetinius ir ekonominius ryšius bei sparčiai plečia su jūra susijusią infrastruktūrą. Prieš dešimtmetį atidarytas terminalas Svinouiscio uoste priima vis didesnius suskystintų gamtinių dujų, arba SGD, kiekius, gabenamus jūra.

2022 metais atidarytas „Baltic Pipe“ dujotiekis, kuriuo Norvegijos dujos į Lenkiją tiekiamos per Baltiją ir Daniją. 2024 metais šiomis dviem kryptimis tiektos dujos padengė apie du trečdalius visos Lenkijos paklausos.

Neseniai pradėta antrojo SGD terminalo statyba, jis bus įrengtas Gdansko įlankoje. Lenkija taip pat šiuo metu Baltijoje stato pirmuosius savo jūrinius vėjo parkus – vieną kartu su Danijos bendrove „Orsted“, kitą su Norvegijos „Equinor“.

Užbaigus šiuos projektus, jų galia turėtų siekti 3,4 GW. Tai patenkintų apie 16 proc. dabartinės Lenkijos elektros paklausos.

Tuo pat metu šalis į priekį stumia savo pirmosios atominės elektrinės projektą. Ji bus įrengta šiaurinėje pakrantėje, aušinama Baltijos jūros vandeniu ir suteiks dar 3,7 GW galios.

[[ge:lrytas:lrytas:42250812]]

Branduolinės energetikos ir atsinaujinančių išteklių derinys turėtų padėti palaipsniui atsisakyti anglies, kuri tradiciškai buvo Lenkijos energijos šaltinis. Anglis daugiausia kasama šalies pietuose.

2024 metais, po to, kai 2023 metais Lenkija nutraukė naftos importą Rusijos „Družba“ vamzdynu, šalis pirmą kartą 100 proc. savo naftos atsivežė jūra. Lenkijos naftos importuotojos „Naftoport“ vadovas Andrzejus Brzozka pažymi, kad prieš dešimtmetį, 2014 metais, jūra atkeliaudavo tik 25 proc. naftos, o 75 proc. – „Družba“ vamzdynu.

Saugumas

Rusijos invazija į Ukrainą taip pat paskatino Suomiją ir Švediją, stipriai remiamas Lenkijos, įstoti į NATO. Tai reiškia, kad dabar Baltiją, išskyrus Rusiją, visiškai supa Vakarų karinio aljanso narės.

Nuo tada Lenkija ėmėsi lyderystės ragindama rengti bendrus NATO patruliavimus Baltijoje. Ji taip pat pirmą kartą istorijoje surengė dvišales karines pratybas Baltijoje su Švedija.

2024 metais Varšuva ir Stokholmas pasirašė strateginę partnerystę, skirtą stiprinti karinius ir ekonominius ryšius. 2025 metais Lenkija pasirašė gynybinio bendradarbiavimo susitarimą su Norvegija.

Anksčiau 2025 metų spalį Norvegija Lenkijoje atidarė naują Ukrainos karių mokymo stovyklą. Ji veikia kaip iniciatyvos, remiamos Baltijos ir Šiaurės šalių, dalis.

Kai Lenkija neseniai paskelbė pasitraukianti iš Otavos konvencijos, draudžiančios naudoti sausumos minas, ji tai padarė kartu su Lietuva, Latvija ir Estija. Lenkija ir jos Baltijos partnerės ypač aštriai suvokia Rusijos grėsmę dėl geografinio artumo ir istorijos.

[[ge:lrytas:lrytas:42244415]]

Penkios didžiausios NATO gynybos išlaidų mokėtojos 2025 metais, vertinant pagal nacionalinio BVP dalį, yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Norvegija. Danija, Suomija ir Švedija taip pat patenka į pirmąjį dešimtuką.

Vis dėlto reikia pažymėti, kad Lenkijos atveju pastarųjų metų beprecedentis karinių išlaidų šuolis daug labiau buvo nukreiptas į sausumos ir oro pajėgų stiprinimą, o ne į jūrinės galios Baltijoje didinimą. Kartu Baltija Lenkijai tampa vis svarbesniu prekybos keliu.

Per neseną vizitą Gdynėje D. Tuskas pabrėžė, kad Lenkija „tampa – ir čia nėra jokio perdėjimo – uostų galia mūsų jūroje“. Gdanskas neseniai tapo penktu pagal užimtumą Europos Sąjungos uostu.

Priekyje Gdansko liko tik Amsterdamas, Hamburgas, Antverpenas-Briugė ir Roterdamas. Tuo pat metu Lenkija iki 2029 metų planuoja Svinouisce pastatyti naują giliavandenį terminalą, kuris, vyriausybės teigimu, „reikšmingai padidins mūsų konkurencingumą Baltijos jūroje“.

Lietuvos kaimynystėje – grandioziniai gynybos planai: kurs „dronų armadą“ Tikslas – „peršokti visą epochą“