JAV išgyvena sparčiausią religinį virsmą šalies istorijoje. Jį žymi greitai augantis savęs su jokia religija nesiejančių žmonių skaičius ir masiškai uždaromi maldos namai.

Vadinamasis didysis Amerikos „išsibažnytinimas“ vyksta tuo metu, kai žmonių tapatybę ir pasaulio suvokimą vis labiau formuoja ne institucinės religijos, o alternatyvūs dvasiniai šaltiniai – nuo „YouTube“ mistikų ir „TikTok“ tarologų iki skaitmeninių skeptikų, liaudies šventųjų ir net dirbtinio intelekto kuriamų maldos robotų.

Tai didžiulis lūžis, keičiantis rasinius santykius, pilietinę tapatybę, politinę komunikaciją ir visuomenės susiskaldymo valdymą.

Tendencijas patvirtina skaičiai. Viešosios religijos tyrimų instituto duomenys rodo, kad šiandien beveik 3 iš dešimties suaugusių amerikiečių save laiko nereligingais – 33 proc. augimas nuo 2013-ųjų.

[[ge:lrytas:lrytas:42439739]]

Tarp 18–29 metų amerikiečių religingumo atsisakiusių asmenų dalis siekia 38 proc., o 2013-aisiais sudarė 32 proc. Požiūris į tikėjimą keičiasi visose rasinėse grupėse.

Detaliau pažvelgus į situaciją matyti, kad apie 57 proc. amerikiečių pamaldas lanko retai arba visai nelanko, – 2000 m. tokių buvo 40 proc., rodo „Gallup“ apklausa.

Mažėjantis religinis aktyvumas palieka vis daugiau tuščių bažnyčių – pastatų, kuriuos sunku parduoti arba kurie tiesiog apleidžiami. Kadaise jos buvo svarbūs bendruomenės centrai, juose vykdavo anoniminių alkoholikų grupių susitikimai, veikdavo balsavimo apylinkės, buvo rengiami susirinkimai. Dabar šios erdvės nyksta.

[[ge:lrytas:lrytas:42424252]][[ge:lrytas:lrytas:42430715]][[ge:lrytas:lrytas:42432710]][[ge:lrytas:lrytas:42436395]][[ge:lrytas:lrytas:42437805]]

JAV šiemet planuojama uždaryti rekordiškai daug – apie 15 tūkst. – bažnyčių, gerokai daugiau, nei bus atidaryta naujų.

Pasak ekspertų, dar iki pandemijos bažnyčios kasmet netekdavo apie 15 proc. savo narių, o tai sudarė kone 1,2 mln. žmonių per metus visos šalies mastu. Po pandemijos šis procesas, tikėtina, dar paspartėjo.

Nors megabažnyčios kol kas laikosi stabiliau, to nepakanka, kad būtų sustabdytas bendras religinių bendruomenių nuosmukis.

Randa naujų alternatyvų

Tuo pat metu klesti alternatyvios dvasinės erdvės. „YouTube“ kanalai, tokie kaip „Spiritual Manifestation“, sutraukia šimtus tūkstančių sekėjų, besidominčių mistika, dvasinėmis įžvalgomis ir vidinės išminties paieškomis.

Milijonus peržiūrų renka ir vaizdo įrašai, kuriuose velionis agnostikas astronomas Carlas Saganas arba ateistas biologas Richardas Dawkinsas kritikuoja religiją.

Vis labiau matomi ir neoficialūs katalikiški Lotynų Amerikos liaudies šventieji, tokie kaip Santa Muerte ar Jesusas Malverde, – jų sekėjų visame Amerikos žemyne skaičiuojama dešimtimis milijonų.

Be to, galybė žmonių jau naudojasi dirbtinio intelekto ir pokalbių robotų technologijomis dvasiniams patarimams, išpažinčiai ar maldai – tokios programėlės kaip „Bible Chat“ yra atsisiųstos daugiau nei 30 mln. kartų.

[[ge:lrytas:lrytas:42440767]]

Atsiliepia ir politikai

Religinis poslinkis veikia ir politiką: krikščionių rasinė sudėtis demokratų ir respublikonų stovyklose skiriasi, todėl religingų rinkėjų balsas abiejose partijose turi nevienodą svorį.

Respublikonų partijoje didžiausią grupę sudaro baltaodžiai krikščionys – jų yra 68 proc., o su religija nesitapatinančių rinkėjų – vos 12 proc. O štai Demokratų partijoje didžiąją dalį sudaro spalvotieji krikščionys (35 proc.) ir religinės tapatybės neturintys asmenys (34 proc.).

Nauja realybė apsunkino politinių partijų ir kandidatų galimybes pasiekti rinkėjus. Demokratų politinis konsultantas Sisto Abeyta iš bendrovės „TriStrategies“ teigė: „Turime tuos su jokia religija nesitapatinančius rinkėjus surasti, su jais kalbėtis, atsakyti į jų skeptiškus klausimus, o ne ateiti į bažnyčią ir dalinti agitacinę medžiagą. O tokių žmonių tik daugėja.“

Anot S.Abeytos, politinėms kampanijoms vieno nereligingo rinkėjo pasiekimas kainuoja apie 1,40 dolerio (1,30 euro), tikinčio asmens – apie 0,45 dolerio (40 centų).

Tiesa, dalis krikščionių respublikonų pernai rugsėjo 10 d. įvykdytą dešiniųjų aktyvisto Charlie Kirko nužudymą pavadino galimu lūžio tašku, galinčiu paskatinti religinį atgimimą ir sugrąžinti Z kartos (gimusius 1997–2012 m.) jaunus žmones į bažnyčias.

Tai atsispindėjo ir per žvakių šviesoje vykusį minėjimą Kembridže Masačusetso valstijoje, kur dalyviai meldėsi ir pasakojo apie sugrįžimą prie tikėjimo.

Bet realybė, pasak ekspertų, yra kitokia. Viešosios religijos tyrimų instituto vadovė Melissa Deckman pabrėžia, jog nėra jokių plačiai pripažintų įrodymų apie masinį religinį atgimimą JAV.

Esmė paprasta – senasis religinis JAV žemėlapis nyksta, o naujasis skaitmeninis, labiau pasaulietiškas, decentralizuotas ir labai fragmentuotas dar tiktai pradeda formuotis.

Amerikoje – tektoninis lūžis: „Tokių žmonių tik daugėja“