Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė turintis įrodymų, kad Rusija bando įtraukti Baltarusiją į plataus masto karą, svarstydama operacinius planus, nukreiptus arba Černihivo–Kyjivo kryptimi, arba prieš NATO valstybę narę.

„Mes ir toliau fiksuojame Rusijos bandymus dar giliau įtraukti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą“, – „Telegram“ platformoje rašė V. Zelenskis.

Teigiama, kad Ukraina nustatė papildomus kontaktus tarp Rusijos pareigūnų ir A. Lukašenkos, kuriais siekiama įtikinti Baltarusiją prisijungti prie naujų Kremliaus karinių operacijų.

„Ukraina turi detalią informaciją apie Rusijos ir Baltarusijos pokalbius“, – teigė V. Zelenskis ir pridūrė, kad įsakė kariams sustiprinti šiaurinę Ukrainos sieną.

[[ge:lrytas:lrytas:42424671]]

V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina šalis ginsis, jei A. Lukašenka nuspręs tiesiogiai paremti Kremliaus karines operacijas.

Tuo pat metu Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka paskelbė apie rotacinę tam tikrų dalinių mobilizaciją, „siekiant parengti juos karui“.

Tačiau ką reiškia tokia lyderių retorika? Ir ar ji tikrai gali peraugti į eskalaciją?

[[ge:lrytas:lrytas:42482993]][[ge:lrytas:lrytas:42396247]][[ge:lrytas:lrytas:42411883]][[ge:lrytas:lrytas:42434319]]

Pajėgumų nėra

Atsargos majoras Darius Antanaitis portalui Lrytas paaiškino, kad tokie V. Zelenskio perspėjimai, ko gero, yra tiesa. Tuo pačiu ekspertas akcentavo – Baltarusija tiesiog neturi pajėgumų savarankiškai dalyvauti kare.

„Čia ne pirmas, ne antras ir ne trečias kartas, kai Rusija bando Baltarusiją įtraukti į karą prieš Ukrainą. Ir netgi invazijos pradžioje Baltarusija labai aktyviai dalyvavo pasirengime ir suteikė placdarmą Rusijai pulti Ukrainą.

Todėl dabartiniai pasakymai, kad Rusija ieško Baltarusijos įsitraukimo, ko gero, yra tiesa, nes Rusija vis dėlto yra pakankamai stipriai nustekenta ir jai reikia kažkokių sąjungininkų.

Šiaurės korėjiečiai nelabai pačioje Ukrainoje kariavo, kariavo tik Kursko regione, kiti – samdiniai. Todėl, mano galva, V. Putinas iš tiesų norėtų įtraukti Baltarusiją į karą“, – dėstė jis.

Tačiau tam, kad Baltarusija įsitrauktų į plataus masto karą, eksperto teigimu, ji turi turėti tris dalykus: konfliktą galinčią maitinti ekonomiką, paruoštą kariuomenę ir ginklų sistemas.

„Baltarusijos ekonomika yra labai žemo lygio, o rusai visą ginkluotę ir techniką arba daugumą Baltarusijos arsenalų pasiėmė sau. Todėl, kalbant apie kovinius pajėgumus, Baltarusija tokių kaip ir nelabai turi, kad galėtų savarankiškai prisidėti prie karo prieš ukrainiečius“, – dėstė jis.

Baltarusiją daugiau kaip 30 metų valdo artimas V. Putino sąjungininkas A. Lukašenka, o šalis yra labai priklausoma nuo Rusijos ekonominiu ir kariniu požiūriu.

[[ge:lrytas:lrytas:42484431]]

Neturi pinigų

O ką šiame kontekste reiškia ir paties A. Lukašenkos veiksmai? Trečiadienį jis paskelbė apie rotacinę tam tikrų karinių dalinių mobilizaciją, „siekiant parengti juos karui“.

Diktatoriaus teigimu, toks naujas požiūris yra pasirengimas galimai „sausumos operacijai“.

„Mes selektyviai mobilizuosime dalinius, ginkluotąsias pajėgas, kad parengtume jas karui. Duok Dieve, pavyks jo išvengti. Mes visi ruošiamės karui“, – sakė A. Lukašenka.

D. Antanaičio teigimu, toks žingsnis reiškia viena: A. Lukašenka neturi pinigų surengti didelius mokymus arba didelę mobilizaciją.

„Todėl jie iškrapšto kažkiek pinigų tam, kad rengtų smulkesnius mokymus. O dėl pasiruošimo karui – jeigu tu ruošiesi karui, tai nerėki visiems, kad tuoj būsi jam pasiruošęs.

Tai, ko gero, tokia yra retorika, nes, matyt, Baltarusijoje tokios yra nuotaikos. Nes jeigu mes pažiūrėsime į žemėlapį, tai Baltarusiją supa trys NATO valstybės: Lenkija, Lietuva ir Latvija.

Todėl be jokios abejonės Baltarusija bijo būtent dėl šios priežasties ir paprašė, kad rusai jos teritorijoje dislokuotų branduolinę ginkluotę“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42484358]]

Rutininiai mokymai

Suintensyvėjus tiek V. Zelenskio, tiek A. Lukašenkos retorikai, Baltarusija žengė ir dar vieną žingsnį – kartu su Rusija pirmadienį surengė branduolines pratybas.

„Per pratybas planuojama kartu su Rusijos atstovais mokytis branduolinių šaudmenų pristatymo ir pasirengimo juos panaudoti“, – teigė Baltarusijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad pratybos „nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia grėsmės regiono saugumui“.

Ministerija nurodė, kad pratybose dalyvaus aviacijos ir raketinės pajėgos.

D. Antanaitis įvertino, kad šios pratybos yra susijusios su neseniai Baltarusijoje dislokuotomis hipergarsinių raketų sistemomis „Orešnik“, galinčiomis nešti branduolinį užtaisą.

Tai – dar vienas įtampą keliantis ir priešišką konkurenciją su Vakarais skatinantis žingsnis.

„Mes neseniai girdėjome, kad rusai dislokavo savo naują raketinę sistemą „Orešnik“. Kai kažką dislokuoji ir įkuri, po to privalai surengti pratybas.

Ir jeigu tai yra Baltarusijos teritorijoje, turi būti įtraukta ir Baltarusijos kariuomenė. Tai, mano galva, čia tiesiog eiliniai rutininiai mokymai“, – vertino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42484355]]

Portalas Lrytas primena, kad dar gegužės 2 d. V. Zelenskis pareiškė, jog Baltarusijos pasienyje pastebėta „specifinė veikla“ ir kad Ukraina stebi situaciją bei prireikus reaguos.

Gegužės 4 d. Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka pranešė, kad Baltarusijos teritorijoje toliau kuriami poligonai ir logistikos kryptys, kurias Rusija gali panaudoti bet kurią akimirką.

Pasak A. Demčenkos, šiuo metu Rusijos grupuotės Baltarusijoje nepakanka puolimui prieš Ukrainą.

Gegužės 5 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė kalbėjęsis su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Tsikhanouskaya ir perspėjo, kad Rusija vis labiau įtraukia Baltarusiją į savo karą prieš Ukrainą.

„Maskva vis labiau tempia Baltarusiją į savo karą prieš Ukrainą, paversdama ją agresijos platforma ne tik prieš mūsų šalį, bet ir prieš visą Europą“, – sakė jis.

Pažvelgė į V. Zelenskio perspėjimą dėl Baltarusijos: V. Putino kėslai aiškūs