Prieš porą metų triuškinančia persvara konservatorius Jungtinėje Karalystėje įveikęs leiboristas Keiras Starmeris traukiasi palikdamas partiją ieškoti lyderio.

Pirmadienį stovėdamas tribūnoje prie Jungtinės Karalystės (JK) premjero rezidencijos Dauningo gatvėje 63 metų K.Starmeris rūškanu veidu paskelbė atsistatydinantis iš Leiboristų partijos vadovo posto. Jis sakė, kad didžiavosi tapęs ministru pirmininku, tačiau pripažino, jog pribrendo laikas oriai pasitraukti.

Emocijas retai rodantis leiboristų lyderis, panašu, stengėsi sulaikyti ašaras atiduodamas pagarbą savo šeimai, po to nuėjo pas savo žmoną, kuri jį apkabino.

K.Starmeris buvo pažadėjęs užversti 14 metų trukusio konservatorių valdymo puslapį. Tai buvo laikotarpis, paženklintas chaoso ir vidinių nesutarimų, o ryškiausiu jo simboliu tapo vos 49 dienas dirbusi Liz Truss vyriausybė.

[[ge:lrytas:lrytas:42909266]]

Tačiau dabar K.Starmeris atsistatydino būdamas itin nepopuliarus premjeras, nors tarptautiniu mastu jis vertinamas palankiai.

Reitingai smigo į dugną

Savo pirmoje kaip vyriausybės vadovo kalboje 2024 m. liepos 5 d. K.Starmeris tikino sieksiantis valstybei tarnaujančios vyriausybės, kuri mažiau kištųsi į privatų žmonių gyvenimą.

[[ge:lrytas:lrytas:42939787]][[ge:lrytas:lrytas:42908744]][[ge:lrytas:lrytas:42905305]]

Jam būdingą nuosaikumą politikas stengėsi paversti privalumu, savo pragmatišką vadovavimo stilių lygindamas su ankstesnių konservatorių ministrų pirmininkų, ypač Boriso Johnsono, ideologine pompastika.

Vis dėlto nuo pat pradžių nuolat kardinaliai pozicijas keitusiam ir klaidų, kurios supykdė net ištikimiausius Leiboristų partijos rėmėjus, neišvengusiam buvusiam žmogaus teisių advokatui sunkiai sekėsi būti tuo patikimu vadovu, kokiu jis save laikė.

Rinkėjus atstūmė ir K.Starmerio akademinė, šalta laikysena bei aiškios ideologijos stoka.

Iki naujo partijos lyderio patvirtinimo pareigas toliau laikinai eisiantis premjeras tvirtino paliekąs JK kur kas stipresnę ir teisingesnę, tačiau, remiantis „YouGov“ apklausa, jo reitingas, siekiantis vos 19 proc., yra vienas žemiausių per visą šalies istoriją.

Manoma, kad leiboristų vadovo, o vėliau ir JK premjero pareigas iš K.Starmerio perims 56 metų Andy Burnhamas – buvęs Mančesterio meras. Praėjusią savaitę jis laimėjo pirmalaikius rinkimus ir grįžo į Parlamentą.

K.Starmeris dažnai atrodė įsitempęs ir besijaučiantis nejaukiai bendraudamas su visuomene, o A.Burnhamas rėžia kalbas aistringai ir lengviau užmezga ryšį su žmonėmis.

Daliai leiboristų nepatiko

K.Starmeris gimė 1962 m. rugsėjo 2 d., užaugo mažame name Londono pakraštyje su sunkiai sergančia motina ir emocijų nelinkusiu rodyti tėvu.

[[ge:lrytas:lrytas:42958042]]

Baigęs universitetą K.Starmeris padarė sėkmingą žmogaus teisių advokato ir vyriausiojo valstybės prokuroro karjerą, už tai karalienė Elžbieta II jam suteikė sero titulą.

Aistringas fleitininkas ir prisiekęs futbolo klubo „Arsenal“ gerbėjas K.Starmeris 2015-aisiais tapo Parlamento nariu, o po penkerių metų, po didžiausio leiboristų pralaimėjimo visuotiniuose rinkimuose nuo 1935 m., perėmė partijos lyderio vadžias iš kairiųjų pažiūrų Jeremy Corbyno.

Skelbdamas kovą su antisemitizmu ir grąžindamas partiją į daliai rinkėjų priimtinesnę centristinę poziciją K.Starmeris pademonstravo savo griežtumą iš partijos pašalindamas J.Corbyną ir galiausiai užtikrindamas didžiausią leiboristų pergalę rinkimuose per daugiau nei du dešimtmečius.

Bet susidorojimas su J.Corbynu ir jo rėmėjais, taip pat K.Starmerio vyriausybės griežta politika migrantų atžvilgiu suerzino dalį bendražygių. Kalbą, kurioje jis teigė, esą Didžiajai Britanijai gresia pavojus tapti svetimųjų sala, pasmerkė daugelis Leiboristų partijos kairiųjų.

Smūgiai – vienas po kito

K.Starmerio buvimo premjero poste pradžią aptemdė itin nepopuliarus sprendimas iš milijonų pagyvenusių žmonių atimti išmokas už šildymą žiemą. Tiesa, vėliau šį sprendimą jis atšaukė.

Tai buvo vienas iš daugelio žeminančių politikos keitimų 180 laipsnių kampu, įskaitant socialinių išmokų reformą ir planų įvesti paveldimo turto mokestį ūkininkams atidėjimą. Padidindamas darbo užmokesčio apmokestinimą ir minimalų darbo užmokestį ministras pirmininkas supykdė ir verslo atstovus.

Pirmaisiais valdymo mėnesiais vyriausybę lydėjo skandalas dėl K.Starmerio ir kitų leiboristų priimtų dovanų bei privilegijų, o 2025 m. rugsėjį dėl nevisiškai sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio iš pareigų atsistatydino K.Starmerio pavaduotoja Angela Rayner.

[[ge:lrytas:lrytas:42958041]]

Tą patį mėnesį K.Starmeris iš ambasadoriaus Vašingtone pareigų atleido Peterį Mandelsoną dėl jo nuslėptos draugystės su velioniu JAV seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu. Šis trumpalaikis paskyrimas, už kurį premjeras vėliau atsiprašė, sukėlė didelį pasipiktinimą visuomenėje ir lėmė dviejų artimiausių jo padėjėjų pasitraukimą.

Vėliau buvo virtinė katastrofiškų Leiboristų partijos rezultatų savivaldos rinkimuose, po kurių sustiprėjo raginimai jam prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti. Po rinkimų iš sveikatos sekretoriaus pareigų atsistatydino Wesas Streetingas, taip pat pasitraukė keli žemesnio rango ministrai.

K.Starmeris mėgino laikytis, bet jo autoritetas dar labiau sumenko, kai užkulisiuose ilgai rusenęs ginčas dėl karinių išlaidų birželio pradžioje paskatino ilgametį leiboristą Johną Healey atsistatydinti iš gynybos sekretoriaus pareigų.

Premjerui nepavyko paskatinti ekonomikos augimo, kad padėtų su išaugusiomis pragyvenimo išlaidomis susiduriantiems britams. Bet K.Starmeris buvo giriamas už tai, kad atsilaikė prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą neįsiveldamas į karą su Iranu ir išlaikė Europos paramą Ukrainai. Dalis visuomenės taip pat džiaugėsi jo veiksmais, kuriais siekta sustiprinti ryšius su ES po 2016 m. referendumo dėl „Brexit“.

Atsistatydinantis K.Starmeris vardijo savo pasiekimus, įskaitant laukiančiųjų vizito pas gydytojus eilių sutrumpinimą. Tačiau žiniasklaida negailestingai vaizdavo premjerą kaip beveik jokių įsitikinimų neturinčią politinę figūrą, dvejojančią priimant svarbius sprendimus ir pasirengusią paaukoti kitus dėl savo tikslų.

K.Starmeris tikino išgirdęs savo frakcijos atsakymą į klausimą, ar būtent jis yra tinkamiausias vadovauti leiboristams artėjančiuose visuotiniuose rinkimuose: „Tą atsakymą priimu su pagarba. Būtent todėl atsistatydinsiu iš Leiboristų partijos pirmininko pareigų.“

Kada bus išrinktas naujas lyderis?

K.Starmeris paprašė Leiboristų partijos vadovaujančio Nacionalinio vykdomojo komiteto, kad kandidatų į naujus lyderius teikimas prasidėtų liepos 9 d. ir baigtųsi liepos 16 d., kai Parlamentas pradės vasaros pertrauką.

Pagal partijos taisykles kandidatus turi iškelti 81 leiboristų parlamentaras, todėl galimų pretendentų gali būti ne daugiau kaip keturi. Jie taip pat turi sulaukti bent 32 iš 634 vietos leiboristų skyrių arba trijų su partija susijusių organizacijų, įskaitant dvi profesines sąjungas, paramos.

Pasibaigus šiam laikotarpiui kandidatai dalyvautų partijos narių ir susijusių profesinių sąjungų rėmėjų balsavime. Pasak K.Starmerio, tokiu atveju naujas lyderis turėtų pradėti eiti pareigas iki Parlamento sugrįžimo po vasaros pertraukos rugsėjo 1 d.

Tačiau kol kas visiškai neaišku, ar tokio balsavimo prireiks. Buvęs Mančesterio meras A.Burnhamas, kurio išrinkimas parlamentaru praėjusią savaitę atvėrė jam kelią siekti leiboristų lyderio posto, patvirtino, kad kels savo kandidatūrą. O buvęs sveikatos sekretorius W.Streetingas, laikytas galimu varžovu, pareiškė nekandidatuosiantis ir parėmė A.Burnhamą. Jei daugiau nė vienas parlamentaras nekels savo kandidatūros, A.Burnhamas taps partijos vadovu be balsavimo – tai gerokai paspartintų jo įžengimą į premjero postą.

Jungtinės Karalystės lyderio K. Starmerio triumfas ir nuopuolis: kas įvyko (1)