Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ignoruoja augantį visuomenės nepasitenkinimą ir yra visiškai susifokusavęs į tikslą užbaigti karą Ukrainoje maksimalistinėmis sąlygomis, tuo tarpu rusai vis labiau pradeda ieškoti išeities.

Pastaruoju metu analitikai vis garsiau kalba apie tai, kad V. Putino teiginiai apie pergalingą karą jau pradeda erzinti rusus.

Penktadienį paskelbta apklausa rodo, kad V. Putiną palaiko tik 69 proc. žmonių – tai žemiausias rodiklis nuo karo pradžios 2022 metais.

„Rusijos prezidento bandymai nuraminti visuomenę skamba kaip mantra – tarsi jis bandytų įtikinti patį save, kad viskas yra gerai“, – paaiškino Maskvos politikos analitikas Andrejus Kolesnikovas.

[[ge:lrytas:lrytas:43013831]]

Nepaisant Kremliaus bandymų rusams įteigti istoriją apie pergalė fronte, realybė yra kiek kitokia, nes dronų smūgių vis labiau paliečiami rusai pradėjo domėtis karo pabaiga. Tai rodo ir pačių Rusijos gyventojų paieškos užklausos sistemoje „Yandex“.

Tačiau V. Putinui tai nė motais. A. Kolesnikovas atkreipė dėmesį, kad atmesdamas Ukrainos pasiūlymą dėl paliaubų V. Putinas atsisakė visų taikaus problemos sprendimo galimybių.

„Tai blogas ženklas – jis nepadarys jokių nuolaidų, net jei tai jam pakenktų. Tai reiškia, kad jis yra kupinas apmaudo ir pasiryžęs kovoti bet kokiomis priemonėmis“, – įvertino ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:42985705]][[ge:lrytas:lrytas:42996086]][[ge:lrytas:lrytas:42985468]][[ge:lrytas:lrytas:43015313]]

Daugialypė strategija

„The Atlantic“ atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis savaitėmis Rusijos padėtis kare smarkiai suprastėjo. Nors anksčiau Kremlius turėjo iniciatyvą fronte, dabar puolimas stagnavo, suintensyvėjo ir Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai, kurie pasiekė netgi Maskvą ir jos apylinkes.

Pasak leidinio, toks dėmesys Maskvos regiono taikiniams rodo, kad Ukraina dabar siekia daryti politinį ir ekonominį spaudimą V. Putino režimui bei paralyžiuoti jo karinę mašiną, atimdama iš jos pinigus, tiekimą ir karius.

„Neseniai įvykdytos atakos prieš kosminių ryšių centrą Dubnoje ir didelę Maskvos naftos perdirbimo gamyklą yra tipiški Ukrainos strategijos pavyzdžiai – sukurti nepakeliamas sąlygas Rusijos diktatoriui“, – rašo leidinys.

Birželio 18 d. Ukraina įvykdė bene daugiausiai dėmesio sulaukusį smūgį prieš Maskvos naftos perdirbimo gamyklą.

Jis sukėlė tokį didžiulį gaisrą, kad tiršti juodi dūmai buvo matomi visoje Rusijos sostinėje, o Kremlius į šį incidentą nebegalėjo nereaguoti.

„The Atlantic“ atkreipė dėmesį, kad šis smūgis veikė keliais lygmenimis – juo buvo siekiama „diskredituoti ir susilpninti V. Putino poziciją“.

Tikslas buvo aiškus – parodyti maskviečiams, kad Ukraina gali smogti net svarbiausiems ekonominiams objektams, o laikai, kai buvo galima apsimesti, jog karas yra toli nuo jų patogaus gyvenimo, baigėsi.

[[ge:lrytas:lrytas:43021405]]

Išpuoliai prieš Maskvos naftos perdirbimo gamyklą taip pat rodo kitą Ukrainos tikslą – atkirsti V. Putiną nuo pinigų, reikalingų karui tęsti.

Rusija beveik visiškai priklauso nuo naftos ir kitų naftos produktų pardavimo pasauliui, kad galėtų finansuoti savo kariuomenę. Todėl tokie smūgiai naftos perdirbimo gamykloms pastatė Putiną į keblią padėtį.

„Degalų trūkumas akivaizdžiai kelia visuomenės nepasitenkinimą. Tačiau jei Rusija apribos eksportą, kad išsaugotų vidaus naftos atsargas, tai taip pat sumažins pinigų kiekį, kurį ji gali skirti karui. Mažesnės įplaukos į valstybės biudžetą taip pat reiškia mažiau naudos Maskvos gyventojams, kurių palaikymo V. Putinui desperatiškai reikia“, – rašo leidinys.

Du smūgiai Centriniam karinės apygardos objektui Dubnoje taip pat aiškiai parodo Ukrainos kariuomenės tikslus.

„Ukrainiečiai siunčia žinutę: net svarbiausi jūsų objektai giliai Rusijos teritorijoje nėra saugūs. Jūsų veiksmingumas mūšio lauke tik dar labiau sumažės“, – pažymi leidinys.

Tikėtina, kad pastarosios atakos neprivers Rusijos greitai pasitraukti iš karo, tačiau jos sugriovė rusų įsitikinimą, kad V. Putinas sugeba apsaugoti Maskvą, Rusijos ekonomiką ir Rusijos kariuomenę.

Rusai ieško išeities

Atrodo, kad tokia Ukrainos strategija davė pirmuosius vaisius. Vis labiau į kasdienį gyvenimą besiskverbiančios degalų krizės ir dažnėjančių dronų atakų paveikti rusai vis dažniau svarsto apie karo pabaigą.

[[ge:lrytas:lrytas:43021408]]

Antradienį Rusijos opozicinis leidinys „Meduza“ paskelbė, kad praėjusią savaitę paieškos platformoje „Yandex“ buvo pateikta daugiau kaip 137 tūkst. užklausų, kuriose klausiama, kada Rusija nutrauks karą prieš Ukrainą.

Toks užklausų skaičius yra rekordinis nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

„Meduza“ skelbė, kad „Yandex“ didelę dalį užklausų užfiksavo Maskvos srityje ir Sankt Peterburge bei Leningrado srityje – regionuose, kuriuose Kremlius prioritetine tvarka diegė oro gynybos sistemas, tačiau iš esmės nesugebėjo jų apsaugoti nuo Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių.

Remiantis ataskaita, paieškos užklausų apie tai, kada Rusija nutrauks karą, skaičius auga jau antrą savaitę iš eilės. Ankstesnis pikas buvo užfiksuotas birželio 1–7 d., kai Ukrainos pajėgos smogė Sankt Peterburgui per ekonomikos forumą.

A. Kolesnikovas įvertino, kad rusų nuovargis nuo karo virto pykčiu, kuris neranda išeities.

„Žmonės tiesiog stengiasi kaip nors išgyventi – nesvarbu, ar tai būtų susiję su interneto apribojimais, ar degalų krize“, – sako jis.

Tuo tarpu apklausa, kurią birželio 19–21 d. atliko su Kremliumi susijęs Viešosios nuomonės forumas (FOM), parodė dar vieną įdomų faktą – po didžiausio Ukrainos smūgio Maskvos srityje V. Putino palaikymas nukrito penkiais procentiniais punktais – nuo 74 iki 69 proc.

Kassavaitinės FOM apklausos rodo, kad pasitikėjimo V. Putinu reitingas nuo 2026 m. vasario nuolat mažėja.

[[ge:lrytas:lrytas:43021407]]

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai pabrėžė, kad Kremlius greičiausiai išlaiko politinę įtaką Rusijos valstybinių apklausų organizacijų pateikiamiems duomenims.

Tai reiškia, kad net ir po Kremliaus sparnu esanti FOM pripažįsta augantį nepasitenkinimą V. Putinu, nors nuo karo pradžios praėjo jau daugiau kaip ketveri metai.

„V. Putinas siekė apsaugoti didžiuosius miestus, tokius kaip Maskva ir Sankt Peterburgas, nuo karo Ukrainoje poveikio.

Tačiau naujausia statistika rodo, kad Rusijos visuomenė, regis, pavargo nuo Rusijos karo veiksmų, greičiausiai todėl, kad Kremlius iš esmės nesugebėjo izoliuoti savo rinkėjų nuo karo poveikio“, – apibendrino ISW analitikai.

Gyvena paralelinėje realybėje

Nepaisant nepalankių apklausų rezultatų ir duomenų, Rusijos politinio elito ir V. Putino požiūrį į esamus signalus itin gerai iliustruoja naujausiausias Kremliaus žingnis.

"Financial Times" atkreipė dėmesį, kad Kremliaus šeimininko aplinka dar labiau susiejo V. Putiną su valdančiąja Kremliaus partija.

Sekmadienį vykusiame suvažiavime „Vieningoji Rusija“ pirmą kartą nuo 2007 metų save pavadino „prezidento partija“.

Būsimos knygos apie Rusijos provyriausybinę karo tinklaraštininkų bendruomenę autorius Ivanas Filippovas įvertino, kad strategijos pakeitimas „Vieningosios Rusijos“ atžvilgiu rodo didėjančią V. Putino izoliaciją.

„Dabar yra 2026 metai. Frontas yra beviltiška mėsmalė, šalis stovi eilėse prie benzino, raketos ir dronai kasdien smogia naftos perdirbimo gamykloms bei ginklų gamybos įmonėms, o Krymas beveik tapo sala.

Tokiomis sąlygomis paversti V. Putiną nepopuliariausios skęstančios šalies partijos veidu yra nesuprantamas sprendimas, kurį galėtų priimti tik žmogus, gyvenantis paralelinėje realybėje“, – įvertino jis.

Tarp rusų – ilgą laiką nematytas rodiklis: V. Putinas gyvena paralelinėje realybėje (1)