Naujausi Rusijos vadovo Vladimiro Putino žingsniai rodo, kad jis yra įspaustas į cugcvango situaciją ir gyvena paralelinėje realybėje, „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ kalbėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pastarąjį mėnesį Rusija susidūrė su beprecedente degalų krize, kuri daugiau ar mažiau paveikė visus regionus, o kai kur sukėlė visišką chaosą - įskaitant ir okupuotą Krymą.

Tuo tarpu Ukraina vis dažniau smogia didžiausiams šalies miestams. Keršydama už vieną iš tokių smūgių Maskvai, ketvirtadienį Rusija sudavė masinį smūgį Kyjive, per kurį žuvo mažiausiai 21 žmogus, dar 90 buvo sužeista.

Skelbiama, kad okupantai per ataką paleido 74 raketas ir 496 tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, kurių dauguma buvo nukreipti į sostinę.

[[ge:lrytas:lrytas:43027698]]

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šią ataką pavadino didžiausia per visą karą. Žalos padaryta visuose miesto rajonuose, o penktadienis sostinėje paskelbtas gedulo diena.

L. Linkevičius įvertino, kad tokių atakų galima tikėtis ir toliau, o būtent šis išpuolis parodo vieną dalyką – Rusija yra užspausta į kampą.

„Taip, (Rusija – red. past.) užspausta į kampą, taip, yra ir moralinė krizė, ir karinė, ir politinė. Ir ta ataka <...> rodo, kad Rusija visiškai neketina net artėti prie kažkokių pokalbių, derybų, ir jokių kompromisų iš Rusijos nesitikima, kol jai vadovauja V. Putinas.

[[ge:lrytas:lrytas:43020516]][[ge:lrytas:lrytas:43016356]][[ge:lrytas:lrytas:43027602]][[ge:lrytas:lrytas:43027027]]

Ir dabar, vėlgi, dar toks pastebėjimas, ir vis daugiau tokių pastebėjimų yra tarptautinėje žiniasklaidoje – jis (V. Putinas – red. past.) tikrai gyvena paralelinėje realybėje. Netgi jam ruošiami specialūs televizijos reportažai, kupiūruojant juos ir paliekant daugiau pozityvo bei daugiau tokių pergalių“, – pasakojo diplomatas.

Pasak L. Linkevičiaus, tokia paralelinė V. Putino realybė lemia, kad jis viešai pasakoja keistus dalykus susitikimuose su kariais.

„Tai, kas anksčiau atrodė kažkiek komiška, dabar pradeda erzinti, o gal net ir pykinti, kai žmogus, išlindęs iš bunkerio, aiškina kariškiams, kaip reikia apsiginti nuo dronų, kaip jie turi Rusijos pagamintus „Starlink“ analogus, nors kariškiai, atvykę iš fronto, jam sako, kad tų analogų nėra ir jie neveikia“, – dėstė jis.

Būtent tokie Kremliaus šeimininko pasisakymai, anot L. Linkevičiaus, lemia ir keistus siužetus Rusijos kariškių gretose.

Vienas iš jų – daugybės dėmesio sulaukęs karo veterano Aleksandro Lunino kreipimasis į V. Putiną. Buvęs kariškis pareikalavo asmeninio susitikimo, kad galėtų papasakoti „visą tiesą“ apie padėtį Rusijoje.

Savo komentare A. Luninas taip pat pareiškė, kad, jeigu susitikimas būtų atmestas, „kariuomenė nukreips savo ginklus prieš Kremlių“. Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad vėliau A. Luninas buvo sulaikytas.

„Tai čia labai kertasi su tomis pasakomis, kurias pasakoja V. Putinas. Ir todėl jam savaime suprantama auga toks paranojos jausmas, kuris jam apskritai yra būdingas.

Ir tas didinimas tos asmeninės apsaugos, tos vadinamosios gvardijos, apsaugos tarnybos jau kelintą kartą pastaruoju metu ir rodo tą baimę dėl kažkokio vidinio perversmo ar kokio nors pasikėsinimo.

[[ge:lrytas:lrytas:43030179]]

Taip, kad į kampą įspaustas žvėris – tas yra akivaizdu. Na ir belieka tikėtis, kad aplinka kažkiek į tai irgi reaguos, nes einama į niekur praktiškai“, – dėstė L. Linkevičius.

Neketina ieškoti išeičių

Per pastarąsias porą savaičių Rusijoje pranešama apie didelio masto degalų krizę. Visuose šalies regionuose prie degalinių susiformavo eilės, kai kur netgi kilo muštynės.

Iš visų Rusijos regionų apie degalų pardavimo apribojimus nepranešta tik dviejuose – Kalmukijoje ir Čiukotkoje, suskaičiavo leidinys „Vot tak“.

Dėl šios krizės kai kuriuose regionuose sutriko taksi ir viešojo transporto eismas, apie problemas praneša ir aviacijos bendrovės, o turistai buvo priversti persvarstyti savo vasaros atostogų vietos pasirinkimą.

Tačiau ar didžiausia krizė Rusijoje nuo plataus masto karo pradžios gali sujudinti V. Putino režimą?

„Akivaizdu, kad rusai, paprasti piliečiai, kaip jie save vadina, nors ten seniai nupilietinta ta visuomenė, reaguoja į tuos buitinius trūkumus, kurių anksčiau nepastebėjo ir kurie dabar jiems tampa dideliu galvos skausmu.

Tai tas benzino neturėjimas čia iš tikrųjų turėtų būti mažiausia problema iš tos bendros problemos, kuri kyla Rusijoje. Ir, tiesą sakant, dar grįžtant šiek tiek prie tų atakų prieš Kyjivą, akivaizdu, kad degs Maskva ir svils V. Putino kailis.

[[ge:lrytas:lrytas:43030177]]

Ir todėl, sakykim, tie benzino trūkumai ypač dabar jaučiami, tarkim, Kryme. Aš nežinau, ar kas nors adekvačiai informuoja V. Putiną apie situaciją Kryme, bet jis tikrai faktiškai atkirstas pirmiausia kuro požiūriu. Pasekmės yra susijusios ir su maisto produktais, ir su kitais tiekimo kanalais.

Prarandama ir strateginė Krymo reikšmė, nes tai placdarmas toliau atakuoti Donbasą, tai placdarmas leisti dronus, raketas iš ten, organizuoti logistinį pastiprinimą. Visa tai atkrenta, nes dabar jau reikės kalbėti apie išgyvenimą“, – dėstė L. Linkevičius.

Tačiau diplomatas atkreipė dėmesį, kad sunku spręsti, kaip susidariusi situacija paveiks paties V. Putino politinę padėtį.

„Nes iki šiol to nebuvo jaučiama, bet visa tai lašas po lašo vis tiek atves į situaciją, kai to ignoruoti nelabai pavyks.

Ir todėl aplinka, matyt, irgi apie tai intensyviai svarsto, aš taip spėčiau, nes tai ėjimas į niekur – kasdien paaukoti daugiau kaip tūkstantį savo karių praktiškai dėl nieko ir prieiti prie to, kad faktiškai reikės skelbti visuotinę mobilizaciją, kuri dar labiau padidins socialinę įtampą šalyje.

Vargu ar tai yra išeitis. Reikia ieškoti kitų išeičių, bet šitas vadas, šitas vadovas tų išeičių neketina ieškoti“, – dėstė jis.

„V. Putinas taip nemąsto“

Akivaizdu, kad degalų krizė Rusijoje labiausiai paveikė okupuotą Krymo pusiasalį, kurį V. Putinas laikė savo asmeninių imperinių ambicijų pasiekimu. Jei žemyninėje šalies dalyje, sulaukus eilėje kuro užsipilti, dar įmanoma, Kryme situacija – kiek prastesnė.

[[ge:lrytas:lrytas:43030183]]

Gyventojams degalų pardavimas buvo apribotas, o norint užsipilti 20 litrų kuro per programėlę „Max“ reikia gauti specialų QR kodą. Tačiau vietiniai pasakoja, kad net ir jį gauti yra beveik neįmanoma.

Ši Ukrainos smūgių sukelta krizė pasiekė ir kitas gyvenimo sritis. Elektros ir vandens tiekimo sutrikimai jau tapo įprasti, verslas pradėjo atleidinėti darbuotojus, o istoriškai didelis pusiasalio turizmo sektorius buvo pristabdytas.

L. Linkevičius įvertino, kad Krymo karinės infrastruktūros naikinimas yra dalis Rusijos galvos skausmo.

„Ten naikinamas ir griaunamas visas kruopščiai kurtas modelis tų žemių susigrąžinimo, imperijos atkūrimo. Tas Krymas buvo tarsi simbolis pačiam Putinui, o dabar tas simbolis tampa galvos skausmu.

Tai aišku, kad tai yra ir simbolinę reikšmę turintys įvykiai, ir jie negali būti be atsako. Taip, kad čia yra tik viena grandis iš visos grandinės, kuri gali atsirišti, sakykim, ar pradėti byrėti. Gali to ir nebūti.

Aš noriu tuo viską pasakyti, kad tai, apie ką mes čia šnekam, kartais ir norėtume matyti, ko dar nėra. Negalim būti tik stebėtojai, todėl turi patrigubėti tos pastangos paremti Ukrainą karine prasme, finansine prasme“, – dėstė jis.

Diplomatas atkreipė dėmesį, kad dar nėra pasiektas susitarimas dėl NATO paramos Ukrainai, kuris turėtų būti patvirtintas viršūnių susitikime Ankaroje, o Europos Sąjunga (ES) jau pavargo kalbėti apie dar stipresnius sankcijų paketus.

„Bet žinot, šitiek skaičiuoti paketus penktaisiais karo metais irgi gėda iš tikrųjų, nes tai rodo, kad mūsų pastangos tikrai nenuoseklios, nepakankamai kokybiškos, gilios ir nepakankamai efektyvios.

[[ge:lrytas:lrytas:43030191]]

Tokiu būdu mes irgi turim prisiimti atsakomybę už tai, kad tas karas per daug užsitęsė. Tiktai apie tai vengiama kalbėti. Taip, kad metas apie tai ne tik kalbėti, bet ir daryti. Ir dabar tas šansas yra ta galimybė prispausti Rusiją dar labiau, ir to šanso neišnaudoti būtų labai neatsakinga“, – dėstė L. Linkevičius.

Visgi vis daugiau balsų kalba, kad Rusija yra silpnesnė nei bet kada. Kyla klausimas: kodėl V. Putinas nesiima logiškiausio žingsnio – sėsti prie derybų stalo?

„Aš sakau, kad V. Putinas taip nemąsto. Dabar, kas dėl Rusijos, čia atskiras klausimas ir žymiai sudėtingesnis. Bet aišku, kad reikia pradėti galvoti ir, jeigu dar nevėlu apie tai galvoti. Ir kad apie tai galvojama, aš irgi nė kiek neabejoju.

Galbūt ieškomi variantai, kaip tą padaryti, bet pats V. Putinas to nedaro todėl, kad jis tiesiog neturi vizijos. Jis neturi Rusijos ateities vizijos. Jis be karo nelabai mato, kaip išvis Rusiją valdyti, nes karo ekonomika dabar yra užvaldžiusi viską ir yra vienintelė biudžeto maitintoja.

Nemato, kaip sustabdyti karą ir paskui sugrąžinti tuos šimtus tūkstančių, tarp jų ir buvusius kalinius, namo, kur jų niekas nelaukia išskėstomis rankomis. Gal ir laukia kaip darbo jėgos, nes jos labai trūksta, bet ten tikrai nepasiruošę mokėti apie porą tūkstančių dolerių atlyginimo, ir čia bus didelė socialinė įtampa iš tikrųjų.

Taip, kad nėra išeities ir, kaip čia ne kartą sakėm šachmatų terminais, tas cugcvangas – ką bedarysi, bus tik blogiau. Jis dabar yra tokioje situacijoje. Taip, kad jeigu dar paliks Rusijos vadinamasis elitas toliau savo vadą vadovauti, tai jis nuvadovaus iki dar didesnių problemų“, – dėstė jis.

L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad galima tikėtis keršto atvejų, kaip ketvirtadienio naktį Kyjive, ir dar daugiau žuvusiųjų. Tačiau sunku pasakyti, ką tai duos Rusijai.

Nepaisant to, greitos Rusijos griūties diplomatas neprognozuoja.

[[ge:lrytas:lrytas:43030184]]

„Matot, tos griūties mes visi linkim, bet žodžio „griūtis“ niekas nevartoja. Sakoma, kad situacija yra apsunkinta, ekonomika apsunkinta, ir atsargiai vertinama, kad iš tikrųjų tai nėra griūtis, tai nėra kolapsas, tai nėra visiška katastrofa, bet vis tiek einama į tai.

Tai va ta tendencija tokia, kuri veda į aklavietę ir ekonomine prasme. Taip, kad to nematyti negalima ir tą reikia išnaudoti. Džiūgauti, kad čia rytoj viskas subyrės Rusijoje, matyt, nereikėtų. To dar rytoj nebus, bet to apskritai nebus, jeigu mes irgi neprisidėsim savo pastangomis“, – dėstė diplomatas.

Auganti grėsmė

V. Putinui atsidūrus aklavietėje, tačiau nenorint sėsti prie derybų stalo, kyla klausimas – kas toliau? Akivaizdu, kad laikytis esamos padėties Kremlius tiesiog nebegali.

Dvi NATO rytinio sparno šalys pateikė savo atsakymą, kai praėjusią savaitę įspėjo, kad Rusija rengia galimą provokaciją Baltijos valstybėse arba Lenkijoje, siekdama išbandyti Vakarų karinio Aljanso vienybę.

„Matome požymių, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją“, – pirmadienį pareiškė Latvijos žvalgyba, pridurdama, kad tai anaiptol nebūtų plataus masto invazija.

Praėjusią savaitę, pasak „The Guardian“, panašų pareiškimą padarė aukšto rango politinis šaltinis iš kitos NATO narės. Jis minėjo šalies gaunamą žvalgybinę informaciją, kad Vladimiras Putinas „kažką planuoja prieš Baltijos valstybes“.

Šaltinio teigimu, V. Putinas gali būti pasiryžęs išbandyti JAV pagalbą kai kurioms mažiausioms NATO narėms – Estijai, Latvijai ar Lietuvai – griebdamasis paskutinio šiaudo, kai Rusijai nesiseka mūšio lauke Ukrainoje.

[[ge:lrytas:lrytas:43030185]]

Latvijos žvalgyba teigė, kad Rusija nėra pajėgi atidaryti antrojo fronto, tačiau svarsto „hibridines atakas, pavyzdžiui, raketų, dronų ar kitus veiksmus, skirtus nusiųsti signalą: nustokite remti Ukrainą, arba turėsite savų problemų“.

L. Linkevičius įvertino, kad provokacijų tikimybė tikrai didėja. Tai nebūtų konvencinės karinės atakos, tačiau hibridinės grėsmės ir sabotažas Baltijos bei Šiaurės šalyse yra tikrai įmanomi.

„Visi tą puikiai žino. Tam reikia ruoštis. Kaip paprastai būna, ne visada pavyksta pasiruošti, bet tam ir yra tie įspėjimai.

Taip, kad turim turėti omenyje, kad, kai nesiseka fronte ir įprastine tvarka nepavyksta pasiekti kažkokių pergalių, be abejo, norėsis (Rusijai – red. past.) kandžiotis kitur.

Ir aš sakyčiau, ne tik sabotažas ir hibridinės atakos Šiaurės ir Baltijos šalių atžvilgiu, bet gali būti tam tikra grėsmė ir Moldovai.

Sakyčiau, gali kažkas būti ir Armėnijos atžvilgiu, parodant, kad štai Rusija turi dantis, turi jėgos ir dar gali geopolitiškai diktuoti kažkokias sąlygas, nors kuo toliau, tuo mažiau tuo tikinčių“, – įvertino jis.

V. Putinas įspaustas į kampą? L. Linkevičius paaiškino, kodėl dabar jis gali tapti dar pavojingesnis (2)