Ketverius metus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui iš esmės pavyko apsaugoti gyventojus nuo jo pradėto karo Ukrainoje ekonominių padarinių. Tačiau dabar tai baigėsi.

Leidinys „Politico“ rašo, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos raketų ir dronų smūgiai svarbiai energetikos infrastruktūrai pavertė karą iš santykinai nedidelio nepatogumo, kurį dauguma rusų galėjo ignoruoti, į tiesioginę ir vis labiau aštrėjančią degalų krizę.

Du trečdaliai iš 83 Rusijos regionų dabar praneša apie degalų tiekimo problemas. Tai ne tik tiesioginis nepatogumas milijonams gyventojų, bet ir rimta grėsmė daugelio verslų gyvybingumui.

Situacija ypač sudėtinga Kryme, kur valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį ir uždraudė bet kokią prekybą degalais. Turizmas, kuris įprastais metais yra vienas svarbiausių pusiasalio ekonomikos sektorių, praktiškai žlugo.

[[ge:lrytas:lrytas:43043064]]

Praėjusią savaitę V. Putinas buvo priverstas pripažinti problemą ir sušaukė aukščiausius pareigūnus į Maskvą ieškoti sprendimo.

Viešai jis stengėsi krizę pateikti ramesnėje šviesoje. Valstybinei žiniasklaidai V. Putinas sakė, kad šie smūgiai Rusijos infrastruktūros objektams kelia problemų.

„Tai akivaizdu“, – sakė V. Putinas, tačiau tvirtino, kad „tam tikras“ degalų trūkumas nėra „kritinis“. Tuomet jis greitai perėjo prie teiginių, esą Rusijos smūgiai Ukrainai daro gerokai didesnę žalą.

[[ge:lrytas:lrytas:43016356]][[ge:lrytas:lrytas:43020516]][[ge:lrytas:lrytas:43030095]]

Tačiau tikrasis žalos mastas buvo slepiamas – Rusija vidaus degalų kainas įtraukė į ekonominių duomenų, kurie nebepublikuojami, sąrašą.

Situacija – labai rimta

Daugybė rusų patys savo akimis įsitikino, kad krizė Rusijoje – itin rimta.

Socialiniuose tinkluose gausu vaizdo įrašų, kuriuose vairuotojai degalinėse susimuša dėl benzino ar net sunkvežimiais pralekia pro automobilių eiles, laukiančias galimybės prisipilti degalų.

Nepriklausomas Rusijos leidinys „Agentstvo“ atkreipė dėmesį, kad per 35 metus nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija ne kartą susidūrė su prekių trūkumu, kai gyventojai, nors ir turėjo pinigų, negalėjo įsigyti tam tikrų prekių.

Tačiau dar niekada posovietinės Rusijos istorijoje krizė nebuvo pasiekusi tokio masto, kokį visa šalis stebi pastarąsias dvi savaites, rašo "Agentstvo".

Kalbama apie visavertį deficito, koks buvo Sovietų Sąjungoje, sugrįžimą – su talonais, daug valandų trunkančiomis eilėmis, „specialiais daviniais“ pareigūnams ir spekuliantų persekiojimu.

Prasidėjusi gegužės pabaigoje Kryme, degalų krizė vėliau persimetė į kitas aneksuotas teritorijas, o galiausiai apėmė visą Rusiją.

[[ge:lrytas:lrytas:43051538]]

Degalų prekybos ribojimai dabar jau galioja maždaug dviejuose iš trijų Rusijos regionų.

Penktadienio rytą Novorosijsko valdžia informavo gyventojus, kad nuo šiol degalai bus parduodami tik pagal degalų korteles.

Jos išduodamos individualiems verslininkams ir juridiniams asmenims tarnybinių automobilių aprūpinimui. Tiesa, vėliau valdžia vėl leido prekiauti degalais ir be šių kortelių.

Užbaikalės krašto valdžia paskelbė apie QR kodų įvedimą degalams įsigyti. Anksčiau QR kodai jau buvo įvesti Sevastopolyje.

Irkutsko srities Nižneilimsko apygardoje degalų prekyba apribota iki dviejų dienų per savaitę. Kaip pranešė apygardos vadovas Pavelas Berezovskis, fiziniai asmenys benziną galės įsigyti tik pirmadieniais ir ketvirtadieniais, nuo 12 iki 22 val.

Kryme, kur prasidėjo krizė, benzinas jau antrą savaitę prieinamas tik specialiajam transportui. Sevastopolyje daugumoje degalinių degalų galima įsigyti tik naudojant QR kodus.

Eilės prie degalinių visoje Rusijoje stebimos jau kelias savaites. Socialiniuose tinkluose skelbiamuose vaizdo įrašuose vairuotojai pasakoja nuolat ieškantys vietų, kur galėtų prisipilti degalų.

Kai kurie regionai nukentėjo gerokai labiau nei kiti. Trečiadienį Užbaikalės krašto Atamanovkos gyvenvietėje eilė prie degalinės nusidriekė net keturis kilometrus. Tuo metu Čitoje pirkėjams teko laukti eilėje ilgiau nei parą. Vienas vairuotojas kitoje miesto degalinėje laukė daugiau kaip 36 valandas.

[[ge:lrytas:lrytas:43051536]]

Penktadienį laukimo laikas jau siekė iki 60 valandų, o vienam automobiliui buvo leidžiama įsipilti tik 30 litrų degalų. Nuo penktadienio šis limitas padidintas iki 60 litrų.

Kai kuriose degalinėse tvarką palaiko policija, savanoriai, kazokai, organizacijos „Rusų bendruomenė“ nariai ir buvę Rusijos invazijos į Ukrainą dalyviai.

Dalis degalinių jau užsidarė dėl degalų trūkumo. Penktadienį Krasnodare veikė tik 43 degalinės, 60 buvo uždarytos dėl degalų trūkumo, dar 11 – dėl remonto. Visame Krasnodaro krašte ketvirtadienį veiklą buvo sustabdžiusios 369 iš 1 029 degalinių.

Antradienį Kursko srityje benzino nebuvo 31 proc. degalinių, rodė paslaugos „Kur yra benzinas?“ („Gde benzin“) duomenys.

Saratove, Volgograde ir M-5 magistralės ruože tarp Čeliabinsko ir Jekaterinburgo atsirado degalinių, kuriose valstybės pareigūnai ir specialiosios paskirties transportas – Nepaprastųjų situacijų ministerijos, greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai – aptarnaujami be eilės.

Krasnodare esančioje „Rosneft“ degalinėje Zacharovo gatvėje degalų gali įsigyti tik valstybės tarnautojai, pateikę tarnybinį pažymėjimą.

Prarado net ironišką statusą

Naujienų agentūra „Reuters“ trečiadienį pranešė, kad Indija – didžiausia Rusijos naftos pirkėja užsienyje – dabar pradės eksportuoti dalį iš rusiškos naftos pagamintų produktų atgal į pačią Rusiją.

[[ge:lrytas:lrytas:43051555]]

Tokių importo srautų prireikė todėl, nes Ukraina sąmoningai taikosi į naftos perdirbimo gamyklų įrenginius, tokius kaip katalizinio krekingo įrenginiai, kurių Rusija negali nei greitai suremontuoti, nei pakeisti naujais.

Todėl greitos degalų krizės pabaigos nesitikima. Katalizinis krekingas leidžia iš žalios naftos išgauti didesnį komerciškai vertingų degalų kiekį.

„Šiuo metu benzino kiekį Rusijoje lemia lenktynės tarp Ukrainos dronų ir Rusijos remonto brigadų“, – tyrime rašė Carnegie tarptautinės taikos fondo analitikas Sergejus Vakulenka.

„Jeigu Ukrainai pavyks išlaikyti dabartinį atakų dažnį, o kiekvienos atakos padaryta žala didės, pranašumas pereis į Kyjivo pusę. Būtent tai dabar ir matome“, – pridūrė jis.

Vienintelė gera žinia Kremliui – šalis vis dar turi pakankamai dyzelino, kuris būtinas tiek krovininiam transportui, tiek žemės ūkio technikai.

Vis dėlto po savaitgalį vykusio pasitarimo pareigūnai pareiškė, kad vyriausybė dar šią vasarą gali uždrausti dyzelino eksportą, siekdama užtikrinti pakankamą tiekimą derliaus nuėmimo sezonui.

Reaktyvinių degalų ir benzino eksportas jau yra uždraustas.

Padėtis pasiekė tokį lygį, kad šalis, kurią velionis JAV senatorius Johnas McCainas kadaise pavadino „degaline, apsimetančia valstybe“, dabar nebegali būti vadinama net degaline.

[[ge:lrytas:lrytas:43051548]]

Stipri juodoji rinka

Net ir tada, kai degalų galima įsigyti, išlieka sparčiai augančių kainų problema, nes degalų brangimas paprastai daro didelę įtaką bendrajai infliacijai.

Trečiadienį paskelbtuose naujausio posėdžio protokoluose Rusijos centrinis bankas perspėjo, kad pastarasis kainų šuolis greičiausiai turės ilgalaikį poveikį – didesnį nei ankstesniais laikotarpiais.

Galiojantis vyriausybės susitarimas su didžiosiomis naftos bendrovėmis dėl kainų ribojimo gali padėti išlaikyti oficialias kainas žemesnes.

Tačiau neoficialūs duomenys rodo sparčiai augančią nelegalią prekybą degalais gerokai didesnėmis kainomis.

Savaitės pradžioje Irkutsko srities policija surašė keturis administracinius protokolus vietos gyventojams, kurie bandė perparduoti benziną gerokai didesnėmis kainomis.

Jie kaltinami verslo vykdymu be valstybinės registracijos arba be specialaus leidimo. Tuo metu Krasnodaro krašte buvo sulaikyti du Rostovo srities gyventojai, ketinę didmeniniam pirkėjui perparduoti 1 tūkst. litrų AI-95 benzino už padidintą kainą.

Už degalų perpardavinėjimą bausti grasina ir Sevastopolio valdžia.

[[ge:lrytas:lrytas:43051546]]

Nepaisant Rusijos valdžios bandymų sustabdyti nelegalią prekybą, verslas šias papildomas išlaidas neišvengiamai perkels vartotojams. Ši tendencija, anot centrinio banko, „kelia papildomą infliacijos riziką“.

Baigiasi ne tik degalų atsargos

Būtent šios krizės aplinkybės buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl birželį centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino tik ketvirčiu procentinio punkto – iki 14,25 proc.

Toks sprendimas priimtas nepaisant to, kad verslo atstovai ir nemaža dalis vyriausybės reikalavo didesnio mažinimo.

Didžiausio Rusijos mažmeninės bankininkystės banko „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas antradienį akcininkų susirinkime pareiškė, kad ekonomika jau pakankamai atvėso, todėl centrinis bankas turėtų sparčiau mažinti palūkanų normas.

Trečiadienį Sankt Peterburge vykusioje konferencijoje jis ir Centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina viešai susikirto.

E. Nabiulina pareiškė esanti „kategoriškai prieš“ spartesnį palūkanų mažinimą, teigdama, kad toks „eksperimentas su savo šalimi“ sukeltų staigų infliacijos augimą ar net stagfliaciją.

„Na, pažiūrėsime“, – akivaizdžiai jos neįtikintas atsakė G. Grefas ir sukėlė auditorijos juoką.

[[ge:lrytas:lrytas:43051535]]

Tai gana svarbus įvykis, nes G. Grefas daugelį metų buvo E. Nabiulinos vadovas Ekonomikos ministerijoje.

Abu jie ilgą laiką buvo laikomi atsvara agresyvesniems valdžios atstovams, kurių mąstymą iki šiol formuoja sovietmečio saugumo tarnybų tradicijos.

Tačiau vienu esminiu klausimu G. Grefas ir E. Nabiulina išlieka vieningi. Abu gana atvirai susiejo karą su vis didėjančiomis ekonominėmis problemomis, su kuriomis dabar susiduria Rusijos gyventojai.

„Manau, kad mus visus neramina tas pats dalykas, – antradienį sakė G. Grefas. – Nemanau, kad šalyje yra bent vienas žmogus, kuriam svarbiau kas nors kita nei kuo greitesnė karo veiksmų pabaiga. Tai akivaizdu.“

Savo ruožtu pranešama, kad E. Nabiulina jau per pirmąsias savaites po invazijos buvo pateikusi atsistatydinimo pareiškimą dėl didelių moralinių abejonių, tačiau V. Putinas jo nepriėmė.

Nuo tada E. Nabiulina, jai būdinga atsargia maniera, apsiribojo perspėjimais, kad valstybės biudžetas ir didėjantis atotrūkis tarp išlaidų bei mokesčių pajamų kelia papildomą infliacijos grėsmę.

Tačiau per pastaruosius metus šiuos perspėjimus ji reiškia vis garsiau, nes Rusija išnaudojo didelę dalį savo finansinių rezervų ir vis labiau remiasi skolinimusi karo finansavimui.

Vokietijos Tarptautinių ir saugumo reikalų instituto analitikas Janis Kluge teigia, kad po itin didelio išlaidų augimo pirmąjį 2026 m. pusmetį karinės ir įslaptintos išlaidos dabar sudaro beveik pusę visų valstybės išlaidų.

Tuo metu Nacionalinio gerovės fondo, kuris iš pradžių buvo sukurtas ekonomikai apsaugoti nuo naftos kainų svyravimų, likvidus turtas sumažėjo nuo maždaug 7 proc. BVP 2022 m. pradžioje iki vos 1,7 proc. BVP šių metų balandį.

Kitaip tariant, senka ne tik V. Putino degalų atsargos – senka ir jo finansiniai ištekliai.

Rusijoje – nuo SSRS laikų nematyta krizė: V. Putinui baigiasi ne tik degalai (8)