Antradienį Turkijos sostinėje Ankaroje prasideda 36-asis NATO viršūnių susitikimas. Pagrindinė jo dilema – kaip nuraminti kaprizingą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentą Donaldą Trumpą ir rasti bendrą poziciją svarbiausiais saugumo klausimais.

Šiemet visas aukščiausiojo lygio susitikimas iš esmės suksis aplink D. Trumpą. Pasak vieno aukšto rango NATO diplomato, susitikimo Ankaroje tikslas – „išlaikyti vieną žmogų patenkintą ir pateisinti jo lūkesčius“.

Tačiau net ir toks kruopštus pasirengimas nepanaikina dar vieno diplomatinio konflikto tikimybės, kuris būtų itin žalingas NATO.

Kai kurių ekspertų teigimu, net menkiausi nesutarimai tarp didžiųjų valstybių galėtų paskatinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną išbandyti Aljanso silpnąsias vietas – įskaitant provokacijas Lenkijoje ir Baltijos šalyse, dėl kurių perspėja vis daugiau Rytų Europos žvalgybos agentūrų.

[[ge:lrytas:lrytas:43072649]]

O geriausias viršūnių susitikimo scenarijus – susitarimas dėl bendro saugumo grėsmių vertinimo – dar prieš dešimtmetį būtų atrodęs juokingai. Tačiau dėl tvyrančios įtampos nėra garantijų, kad pavyks rasti net ir tokį kuklų kompromisą.

Kaip ir pastaruosius kelis metus, viena esminių esminių temų NATO viršūnių susitikime bus Rusijos karas prieš Ukrainą. Tačiau skirtingai nei pernai, Kyjivo padėtis yra visiškai kitokia, nes ukrainiečiai mūšio lauke sustiprino savo pozicijas, o Rusija atrodo silpniau nei bet kada.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į Ankarą atvyko stipriai pasitikėdamas savo šalies pozicijomis, o tai įrodo ir tokia ramybė derybose su JAV, kuri dar pernai būtų neįsivaizduojama.

[[ge:lrytas:lrytas:42956024]][[ge:lrytas:lrytas:42954977]][[ge:lrytas:lrytas:42998794]][[ge:lrytas:lrytas:43030095]][[ge:lrytas:lrytas:43050452]]

D. Trumpo nuotaika – dviprasmė

Prieš svarbiausią NATO metų renginį diplomatai labiausiai baiminasi D. Trumpo nenuspėjamumo ir konfliktų, kuriais garsėja JAV prezidentas, galimybės.

Diplomatai viliasi, kad geri D. Trumpo santykiai su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu padės suvaldyti jo nuotaikas viršūnių susitikimo metu.

JAV prezidentą žavesiu bandys nuginkluoti ir NATO vadovas Markas Rutte, kuris ne kartą išreiškė visapusišką paramą D. Trumpo politikai, nors tai erzino kai kurias Aljanso šalis.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad D. Trumpas jau spėjo susipykti su daugybe kitų lyderių – įskaitant Italijos premjerę Giorgią Meloni ir Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą – Ankaroje netrūks dirgiklių, galinčių išprovokuoti jo pyktį.

Dar viena vieša akistata neabejotinai suduotų stiprų smūgį NATO patikimumui. D. Trumpas jau ne kartą yra pasėjęs pasėjo abejonių dėl JAV įsipareigojimo ginti savo sąjungininkes.

D. Trumpas yra teigęs, kad į Ankarą vyksta nenoromis, o vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas jo nuotaiką leidiniui „Politico“ apibūdino kaip „optimizmo ir kartu susierzinimo dėl Irano derinį“.

„Jis jaučia ir viena, ir kita. Žinau, kad tai gali atrodyti prieštaravimas, bet yra vilties, kad net po to, kas įvyko su Iranu, galbūt vis dėlto yra kelias į priekį“, – tikino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:43075265]]

Savo ruožtu M. Rutte tvirtino, kad, nepaisant nesutarimų, Aljansas tebėra vieningas, o Amerika yra visavertė partnerė.

Kuluaruose kalbama, kad D. Trumpą pykdo tokie klausimai kaip gynybos išlaidos, JAV prieiga prie Europos karinių bazių ir trapi situacija Irane.

D. Trumpas pastaruoju metu taip pat buvo vis skeptiškesnis dėl įsipareigojimų remti Europos gynybą. Vieną klausimą Amerikos pareigūnai pastaruoju metu kelia itin dažnai: kuo NATO naudinga pačioms JAV?

Tik atvykęs į Ankarą D. Trumpas iškėlė klausimą, kodėl JAV „investavo trilijonus dolerių į NATO“, siekdamos apsaugoti Europą nuo Rusijos, tačiau mainais negavo nieko.

„Tam tikra prasme aš tikrinau žmones, siekdamas išsiaiškinti, ar jie padėtų, nes jau seniai sakiau, kad mes jiems padedame, bet nesu tikras, ar jie padėtų mums“, – teigė D. Trumpas, išskirdamas Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir Italiją.

Pagrindinė tokio kartėlio priežastis – D. Trumpo karas su Iranu.

D. Trumpas mano, kad nustatydamos apribojimus savo karinių bazių naudojimui karinėms operacijoms prieš Iraną, Europos sąjungininkės nusisuko JAV sunkiausiu metu.

JAV administracija iki pat viršūnių susitikimo griežtai kritikavo Europos valstybes dėl pernelyg lėto veikimo ir vis garsiau kalbėjo apie galimas atsakomąsias priemones prieš valstybes, kurios nepakankamai didina išlaidas gynybai.

[[ge:lrytas:lrytas:43075260]]

Atvykęs į Ankarą antradienį D. Trumpas gana greitai pasinaudojo proga kirsti sąjungininkėms ir akcentavo, kad yra „labai nusivylęs NATO“ dėl nepakankamos pagalbos.

„Tiesą sakant, jei (viršūnių susitikimas – red. past.) nebūtų vykęs Turkijoje, kur mano draugas yra labai stiprus lyderis, labai stiprus žmogus, gali būti, kad nebūčiau dalyvavęs“, – atsakė D. Trumpas, omenyje turėdamas Recepą Tayyipą Erdoganą.

Įtampą didina ne tik dažna kritika ir aštrūs komentarai, bet ir kiek anksčiau antraštėse dominavę realūs grasinimai perimti Grenlandiją iš NATO narės Danijos.

Vieno asmens klausimas

Visi šie veiksniai neabejotinai sukūrė įtemptą atmosferą prieš NATO lyderių susitikimą Ankaroje.

„Politico“ rašo, kad po įtemptų metų, paženklintų vidinių nesutarimų, krizių ir tarpusavio kaltinimų, NATO šalys renkasi jau pažįstamą taktiką – įtikti D. Trumpui ir bandyti išvengti konfliktų.

Siekdamas padaryti įspūdį JAV lyderiui, NATO valstybės parengė virtinę dėmesį pritraukiančių iniciatyvų.

„Laikas surengti šou“, – sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas, pageidavęs likti anonimu.

[[ge:lrytas:lrytas:43075347]]

Antradienį, prieš pagrindinį viršūnių susitikimą vyksiančiame pramonės forume, lyderiai ketina paskelbti apie naujus dešimčių milijardų dolerių vertės ginklų sandorius, siekdami parodyti D. Trumpui, kad laikosi savo pažadų.

Kanada pirmadienį paskelbė naujos povandeninių laivų flotilės statybai pasirinkusi Vokietijos bendrovę „Thyssenkrupp Marine Systems“. Tai kelių milijardų dolerių vertės programa, kurią Otava pristatė kaip platesnių pastangų stiprinti gynybos ryšius su NATO sąjungininkėmis Europoje dalį.

Siekdamos pademonstruoti ryžtą prisidėti sprendžiant Irano klausimą, Europos sąjungininkės, vadovaujamos Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, parengė karinio jūrų laivyno misijos planą, skirtą padėti JAV Hormūzo sąsiauryje.

Šalys jau perkėlė savo laivus arčiau šio regiono, kad prireikus būtų pasirengusios imtis veiksmų. Tačiau situacija išlieka nestabili, todėl prieš siųsdamos karinius laivus europietės nori aiškumo dėl trapios JAV ir Irano susitarimo eigos.

NATO viršūnių susitikimo baigiamojoje deklaracijoje, kurios projektą matė „Politico“, taip pat planuojama paminėti JAV karinę kampaniją Irane, pabrėžiant būtinybę išlaikyti atvirą Hormūzo sąsiaurį ir neleisti Teheranui įgyti branduolinio ginklo.

„Nėra kitos išeities, kaip tik elgtis diplomatiškai, jo pernelyg neįžeisti ir parodyti, kad didiname savo pastangas. Būtent tai turime daryti ir būtent tai darome“, – leidiniui „Politico“ sakė Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas.

Pasak vieno aukšto rango NATO diplomato, tikslas – „išlaikyti vieną žmogų patenkintą ir pateisinti jo lūkesčius“.

„Visa tai – D. Trumpo suvaldymo klausimas“, – pabrėžė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:43075271]]

Tikriausiai bandydamas suvaldyti D. Trumpo asmenybę renginio išvakarėse, M. Rutte vėl išreiškė visavertę paramą JAV prezidentui.

M. Rutte nuomone, D. Trumpas buvo teisus spausdamas sąjungininkes didinti gynybos išlaidas, versdamas jas modernizuoti savo kariuomenes ir net pradėdamas karą su Iranu.

„D. Trumpas iš esmės pasiekia tai, ką nuo Eisenhowerio laikų bandė pasiekti JAV prezidentai, t. y. išlyginti JAV ir Europos gynybos išlaidas“, – pridūrė M. Rutte.

Nenuspėjamumo faktorius

Tačiau D. Trumpas išlieka nenuspėjamas, o kruopštus pasiruošimas visiškai nepanaikina konflikto tikimybės.

Be gynybos išlaidų temos, Vokietijos diplomatai baiminasi, kad D. Trumpas gali sužlugdyti viršūnių susitikimą pareikalavęs Europos įsitraukimo į planuojamą 300 mlrd. eurų vertės Irano atstatymo fondą.

„Politico“ rašo, kad D. Trumpas gali sukelti konfliktą su tokiomis Europos valstybėmis kaip Prancūzija, kurios pasisako už didesnį protekcionizmą gynybos srityje.

„Jeigu šis konfliktas vėl įsiliepsnos – o tokios galimybės atmesti negalima – ir D. Trumpas vėl pareikš, kad europiečiai turi prisiimti didesnę atsakomybę, tuomet ši tema, žinoma, nustelbs visa kita“, – leidiniui „Politico“ sakė saugumo ekspertė ir ilgametė NATO pareigūnė Gerlinde Niehus.

[[ge:lrytas:lrytas:43075416]]

Nors tikimasi, kad D. Trumpas laikysis santūraus tono, Europos lyderiai vis labiau susitaiko su realybe, jog JAV neišvengiamai traukiasi iš pagrindinio vaidmens Aljanse.

D. Trumpo administracija aiškiai pareiškė norinti, kad sąjungininkės prisiimtų pagrindinę atsakomybę už Europos konvencinę gynybą, ir neseniai paskelbė planus mažinti NATO vadavietėms skiriamus išteklius.

Europos šalys sieks įrodyti esančios pasirengusios prisiimti didesnį vaidmenį, kartu stengdamosi kuo labiau išlaikyti D. Trumpo ir galingos JAV kariuomenės įsitraukimą.

M. Rutte akcentavo, kad šių metų viršūnių susitikimas Turkijoje Aljansą „pakeis iš esmės“, o į svarbiausias gynybos programas bus investuotos papildomos dešimtys milijardų dolerių.

Geriausias rezultatas – kuklus

Šio neramaus NATO viršūnių susitikimo kontekste kyla klausimas: ką iš tikrųjų gali pasiekti kaip niekad susiskaldžiusios Aljanso valstybės?

Politikos analitiko Paulo Goble'o nuomone, NATO viršūnių susitikimas suteikia JAV ir Europos sąjungininkėms galimybę „vėl susivienyti“, nes jų pozicijos svarbiausiais saugumo klausimais toliau skiriasi.

Analitiko vertinimu, pagrindinis susitikimo sėkmės kriterijus – ar NATO pavyks susitarti dėl bendro grėsmių Europai vertinimo.

[[ge:lrytas:lrytas:43075347]]

„Manau, kad pamatysime formuluotes apie bendrą analizę. Prieš dešimt metų tai nebūtų buvę itin reikšminga. Per pastaruosius dvejus metus tai tapo labai svarbu“, – leidiniui „Kyiv Post“ aiškino P. Goble'as.

Po ilgą laiką tvyrojusios įtampos net ir didžiausių NATO valstybių sugrįžimas prie bendro strateginio veikimo jau būtų laikomas pažanga, o bendra formuluotė – rimtu žingsniu teisinga kryptimi.

Tačiau susitarti dėl bendros formuluotės gali ir nepavykti. P. Goble'o nuomone, Rusija bet kokius nesutarimus tarp didžiausių NATO valstybių greičiausiai laikytų galimybe išnaudoti jų silpnybes.

Tai galėtų paskatinti Rusiją imtis provokacijų Baltijos šalyse arba Lenkijoje.

Eksperto manymu, svarbiausias klausimas nebus tai, ar visos NATO narės sutars dėl absoliučiai kiekvienos detalės. Tikrasis išbandymas – ar Aljansas sugebės kalbėti pakankamai vieningai, kad jo balsas turėtų realios reikšmės.

P. Goble'o nuomone, net ir kruopščiai suformuluotas pareiškimas apie bendrą grėsmių vertinimą būtų reikšmingas žingsnis po kelerius metus trukusios trinties tarp JAV ir Europos sąjungininkių.

Esminis klausimas yra – ką NATO darys toliau.

Kitaip tariant, ar Aljansas sugebės diplomatinį triukšmą paversti strateginiu suderinamumu ir ar toks suderinamumas leis išlaikyti spaudimą ten, kur jis ir turėtų būti nukreiptas – į Maskvą.

[[ge:lrytas:lrytas:43075662]]

V. Zelenskis – užtikrintas

Ne mažiau svarbus NATO viršūnių susitikimo klausimas – Rusijos vykdomas plataus masto karas Ukrainoje.

Skelbiama, kad Ukraina iš NATO priklausančių Europos rėmėjų turėtų gauti įsipareigojimą per artimiausius dvejus metus skirti ne mažiau kaip 70 mlrd. eurų karinei pagalbai kasmet.

„Ankaroje mūsų laukia svarbus darbas. Tikimės stipraus ir produktyvaus NATO viršūnių susitikimo. Dabar mums reikia sprendimų, kurie užtikrintų didesnę mūsų žmonių apsaugą, daugiau galimybių mūsų gynybai ir dar glaudesnį Ukrainos, Europos ir Amerikos saugumo bendradarbiavimą“, – parašė V. Zelenskis.

Pasak V. Zelenskio, Ukraina tikisi su partneriais pasirašyti naujus susitarimus dėl dronų ir kitų su gynyba susijusių projektų.

„Toliau dirbsime stiprindami Ukrainos oro gynybą. Tarp mūsų prioritetų – naujos sistemos, joms skirtos raketos ir gamybos licencijų klausimai. Esame dėkingi visiems, kurie padeda Ukrainai konkrečiais veiksmais“, – pridūrė jis.

„Bloomberg“ rašo, kad V. Zelenskis į Ankarą atvyko nusiteikęs užtikrintai ir pasitikėdamas tiek savo, tiek Ukrainos pozicija.

Sėkmingi smūgiai Rusijos tiekimo maršrutams, naftos infrastruktūrai ir kariniams taikiniams Kryme stiprina Ukrainos moralę. Tuo pat metu Europos Sąjungos (ES) skirti milijardai eurų jau pradėjo plūsti į šalies biudžetą.

[[ge:lrytas:lrytas:43075344]]

Tai ryškiai kontrastuoja su praėjusių metų viršūnių susitikimu Hagoje, kai D. Trumpas iki paskutinės akimirkos neleido V. Zelenskiui žinoti, ar jų susitikimas apskritai įvyks.

Optimistiškai masto ne visi

V. Zelenskis planuoja surengti beveik 20 dvišalių susitikimų su pasaulio lyderiais. Tarp jų – ir trečiadienį įvyksiantis itin svarbus susitikimas su D. Trumpu.

Pastaruoju metu D. Trumpas sušvelnino savo retoriką ir net pareiškė, kad V. Zelenskis „tvarkosi visai neblogai“.

Tai ryškiai kontrastuoja su praėjusiu vasariu, kai jis viešai susikirto su Ukrainos prezidentu Baltuosiuose rūmuose.

P. Goble'as teigė, kad nors šių pareiškimų reikšmę kol kas sunku įvertinti, tokia retorika jau pakeitė diplomatinę atmosferą.

„Tai bandymas suformuoti bendrą poziciją Aljansui arba bent jau labiau suartinti pagrindinių partnerių pozicijas“, – sakė jis.

„Bloomberg“ teigimu, per susitikimą V. Zelenskis sieks įtikinti D. Trumpą, kad Ukraina keičia karo eigą, todėl dabar atėjo metas didinti spaudimą Rusijai ir priversti ją sėsti prie derybų stalo.

[[ge:lrytas:lrytas:43075263]]

Kuluaruose kalbama, kad net pats V. Zelenskis atidėlioja susitarimo su JAV dėl bendradarbiavimo dronų gamybos srityje pasirašymą.

Bloomberg“ teigimu, tai tik iliustruoja augantį jo pasitikėjimą Ukrainos pozicija.

Dar praėjusiais metais, kai Ukraina bet kokia kaina siekė pasirašyti vadinamąjį mineralų susitarimą su JAV, toks V. Zelenskio pasitikėjimas savimi atrodė neįsivaizduojamas.

„Bloomberg“ rašo, kad dabar V. Zelenskis siekia palankesnių sąlygų ir nori, jog JAV pareigūnai pripažintų šio susitarimo vertę.

Vis dėlto kai kurie Europos sąjungininkai išlieka atsargūs, nors pripažįsta, kad Ukrainos patirtis dronų gamybos ir jų naudojimo kare srityje suteikia V. Zelenskiui stipresnes derybines pozicijas.

Nors jie tikisi sėkmingo D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo, šaltiniai pabrėžia, kad dėl nenuspėjamo JAV prezidento elgesio sėkminga derybų pabaiga nėra užtikrinta.

Be to, Europos pareigūnai nesitiki, kad D. Trumpas reikšmingai padidins spaudimą Rusijai – nei įvesdamas naujų sankcijų, nei atnaujindamas ginklų tiekimą Ukrainai.

„Bloomberg“ pažymi, kad jei šiandien V. Zelenskio padėtis atrodo optimistiškesnė, iš dalies taip yra todėl, kad 2025-ieji Ukrainai buvo itin sunkūs metai.

[[ge:lrytas:lrytas:43075338]]

Politiniai nesutarimai Europoje keliems mėnesiams atidėjo itin svarbaus 90 mlrd. eurų paramos paketo patvirtinimą, o Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai per šalčiausią žiemą nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį milijonus žmonių paliko be šildymo ir elektros.

Lapkritį V. Zelenskis pripažino, kad Ukraina išgyvena „vieną sunkiausių akimirkų savo istorijoje“. Tačiau dabar situacija atrodo gerokai palankesnė – vis garsiau kalbama, kad Ukraina kare perima iniciatyvą.

„Tai būdinga V. Putinui“

Tuo metu Rusija NATO viršūnių susitikimo išvakarėse surengė plataus masto ataką prieš Kyjivą, per kurią žuvo mažiausiai 27 žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti.

Keliuose Kyjivo rajonuose apgadinti gyvenamieji namai. Labiausiai nukentėjo Podilskio rajonas, kur gelbėtojai evakavo žmones, tarp jų ir vaikus, iš viršutinių daugiaaukščių aukštų. Po vieno namo griuvėsiais žuvo visa šeima, o miesto gatvėse degė automobiliai.

„Tai būdinga V. Putinui: iškart po Amerikos Nepriklausomybės dienos ir prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Per šią ataką Ukraina, dėl nepakankamų raketų perėmėjų atsargų, nesugebėjo numušti nė vienos balistinės raketos.

Dėl itin mirtinų Rusijos smūgių, kuriuos okupantai rengia bent kelis kartus per mėnesį, oro gynybos stiprinimas bus vienas svarbiausių V. Zelenskio prioritetų Ankaroje.

[[ge:lrytas:lrytas:43075686]]

„Ypač svarbu, kad pasaulis – pirmiausia JAV ir mūsų Europos partneriai – iš NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išeitų priėmę ryžtingus sprendimus remti mūsų oro gynybą“, – pabrėžė jis.

Palankiausias viršūnių susitikimo rezultatas Ukrainai neabejotinai būtų NATO pareiškimas apie pasirengimą suteikti Kyjivui pagreitintą narystės kelią. To Kyjivas siekia dar nuo Joe Bideno prezidentavimo laikų.

Tačiau kol kas toks scenarijus atrodo mažai tikėtinas, nes kai kurios Europos valstybės vis dar nenori prisiimti įsipareigojimų, kuriuos reikštų toks žingsnis.

Vis dėlto Ukraina gali tikėtis tvirtesnių įsipareigojimų dėl karinės paramos, žvalgybos bendradarbiavimo, karių rengimo ir įšaldyto Rusijos turto panaudojimo.

Vienas realistiškiausių rezultatų, P. Goble'o nuomone, galėtų būti NATO parama iniciatyvoms panaudoti konfiskuotą Rusijos turtą Ukrainos gynybai finansuoti.

„Gali būti diskutuojama apie tai, kaip Aljanso narės galėtų panaudoti jų konfiskuotą Rusijos turtą – jį parduoti, o gautas lėšas perduoti Ukrainai, kad ši galėtų įsigyti ginklų ir tęsti kovą“, – teigė jis.

Tarp pasaulio galingųjų – įtampa: V. Putinas laukia vieno signalo