NATO viršūnių susitikime Ankaroje daugiausia dėmesio vėl sulaukė prieštaringi Donaldo Trumpo pareiškimai, taip pat vis besikeičiantis jo tonas.

Chaotiškai ir kartais irzliai elgęsis JAV prezidentas galiausiai pareiškė iš Vakarų lyderių pajutęs milžinišką meilę – vos kelios valandos po to, kai pliekė juos dėl gynybos išlaidų ir dėl to, kad sąjungininkai nepadėjo Jungtinėms Valstijoms atakuojant Iraną.

Dvi dienas Turkijos sostinėje Ankaroje vykusio susitikimo metu D.Trumpo siunčiami signalai nuolat keitėsi.

Iš pradžių jis viešai Irano vadovybę išvadino padugnėmis ir dar kartą pareikalavo Grenlandijos kontrolės.

[[ge:lrytas:lrytas:43102185]]

Paskui per privatų 32 NATO lyderių susitikimą JAV vadovas pasirinko švelnesnį toną: neminėjo nei Grenlandijos, nei kitų anksčiau išsakytų priekaištų, o sąjungininkams pareiškė: „Norime likti su jumis.“

„Tai buvo puikus susitikimas, toje salėje buvo daug meilės, daug vienybės“, – netrukus per dvišalį susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė D.Trumpas.

Nuskambėjo ir jo netikėtas pasiūlymas suteikti Ukrainai licenciją gaminti amerikietiškas oro gynybos raketas „Patriot“.

[[ge:lrytas:lrytas:43095796]][[ge:lrytas:lrytas:43084211]][[ge:lrytas:lrytas:43073746]][[ge:lrytas:lrytas:43075166]]

Viešnagę Ankaroje D.Trumpas užbaigė surengdamas padriką spaudos konferenciją, kurioje beveik nekalbėjo NATO temomis, bet gyrė Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, aukštino JAV ekonomiką ir kažkodėl pareiškė esąs pirmas „TikTok“ platformoje.

Kitų metų susitikimas – atidėtas?

Vis dėlto tai, kad D.Trumpas iš pikto kritiko galiausiai prabilo kaip NATO rėmėjas, Aljanse, kurio stabilumu buvo suabejota, laikoma pergale.

„Jei šiandieną reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, tai būtų vienybė“, – antrosios dienos pabaigoje pareiškė JAV prezidentas.

Galutinėje viršūnių susitikimo deklaracijoje, kurią pasirašė D.Trumpas ir dar 31 Aljanso lyderis, buvo patvirtintas šalių geležinis įsipareigojimas 5-ajam straipsniui, skelbiančiam, jog vienos NATO narės užpuolimas yra visų jų užpuolimas.

Bet kito aukščiausiojo lygio susitikimo data nepaskelbta, nors jis turėtų vykti Albanijoje.

Šioje šalyje dabar tęsiasi protestai prieš vyriausybę ir su D.Trumpo šeima siejamą prabangaus kurorto saugomose teritorijose projektą.

NATO užkulisiuose leista suprasti, kad renginys gali būti atidėtas iki 2028 m.

[[ge:lrytas:lrytas:43105079]]

Apie futbolą – nė žodžio

Europos lyderiai nerimavo, kad D.Trumpas yra prastos nuotaikos po antradienio vakarą Turkijos prezidento rezidencijoje Ankaroje surengtos vakarienės, ir buvo susitarę neminėti JAV rinktinės pralaimėjimo Belgijai 1:4, patirto tądien.

Atrodė, kad blogiausios jų baimės pildosi, kai trečiadienio rytą D.Trumpas pasirodė kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir pradėjo ilgą monologą, kuriame išsakė virtinę nuoskaudų Aljansui bei kelioms atskiroms jo narėms, taip pat užsipuolė Irano vadovybę.

D.Trumpas pareiškė esąs labai nusivylęs NATO ir skundėsi: „Aljanso narės nenorėjo mums padėti kovojant su pagrindine terorizmą remiančia valstybe – Iranu.“ Tai buvo užuomina į Europos šalių, išskyrus Jungtinę Karalystę (JK), atsisakymą leisti JAV viešai vykdyti bombardavimo misijas iš Europos oro bazių.

Atskira kritikos strėlė buvo paleista į JK, kuri iš pradžių draudė amerikiečių pajėgoms naudotis Fairfordo oro baze rengiant karines operacijas Irane, kol ministras pirmininkas Keiras Starmeris persigalvojo ir leido ribotas atakas prieš Irano raketų objektus.

„Jungtinė Karalystė dvi savaites neleido mums naudotis sala, tad turėjome skristi atgal“, – sakė D.Trumpas ir pakartojo pavasarį K.Starmeriui ir JK išsakytus priekaištus, kai karas su Iranu tęsėsi, o režimas Teherane nežlugo.

Pasirodymas šalia M.Rutte virto skundų virtine.

„Grenlandija mums yra didelė problema“, – sakė D.Trumpas ir vėl pakartojo savo teiginį, kad savivaldą turinti Arkties teritorija labai svarbi Jungtinėms Valstijoms, bet nėra svarbi Danijai.

[[ge:lrytas:lrytas:43105077]]

Prieš tai Ankaroje Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos šalis gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą, ir pabrėžė, jog Grenlandija nėra parduodama.

Dėmesio centre – išlaidos

D.Trumpas vėl dėstė jau įprastus komentarus apie NATO gynybos išlaidas, nors pernai visos narės, išskyrus Ispaniją, susitarė iki 2035 m. padidinti nacionalinius gynybos biudžetus iki 3,5 proc. BVP – taip Europos valstybių ir Kanados išlaidos priartėtų prie JAV lygio.

„Aš esu labai nusivylęs NATO, nes mes mokame gerokai, gerokai per daug, – sakė D.Trumpas. – Milijardus ir milijardus dolerių per daug, nes tai nesąžininga: mes juos giname, bet jie nėra šalia mūsų.“

Naujas pykčio protrūkis buvo skirtas Madridui dėl sprendimo atmesti 3,5 proc. gynybos išlaidų tikslą. „Ispanija nesutinka su niekuo ir jūs neturėtumėte jos tempti ant pečių“, – sakė JAV prezidentas žiūrėdamas į M.Rutte.

„Nenoriu su jais jokios prekybos, aišku?“ – pridūrė D.Trumpas atsisukęs į JAV iždo sekretorių Scottą Bessentą. Šis atsakė: „Taip, pone.“

Savo ruožtu M.Rutte mėgino tramdyti D.Trumpą derindamas pataikavimą su retkarčiais ryžtingais įsiterpimais. Ši strategija, regis, nuramino JAV lyderį: Aljanso vadovas gyrė D.Trumpą įtikinus NATO nares iš Europos didinti gynybos išlaidas ir pagal šį procentą atitinkamai ekonomikos dydžiui prilygti JAV.

„Jūs padarėte tai, ką bandė padaryti prezidentas Dwightas Eisenhoweris, – sakė M.Rutte. – Tai jūsų pergalė.“ D.Trumpas įsiterpė: „Štai kodėl jis man patinka.“ Tačiau netrukus, paklaustas, ar mano, kad paliaubos su Iranu baigėsi, JAV prezidentas atsakė, jog taip: „Nebenoriu su jais turėti reikalų. Jie – padugnės.“

[[ge:lrytas:lrytas:43105075]]

Tą pačią dieną amerikiečių pajėgos vėl pradėjo masiškai bombarduoti Iraną.

Per viršūnių susitikimą buvo paskelbta apie daugiau kaip 44 mlrd. eurų vertės tarptautines ginklų sutartis, įskaitant 12 šalių įsipareigojimą kurti giluminiams smūgiams skirtas raketas, kurių nuotolis siektų 300–2000 km.

Svečio teisėmis Ankaroje dalyvavęs V.Zelenskis išvyko namo gavęs pažadų dėl 140 mlrd. eurų vertės NATO karinės pagalbos Ukrainai 2026–2027 metais.

Lietuva išsiveržė į finansavimo lyderes

Per NATO viršūnių susitikimą paskelbti oficialūs duomenys apie sąjungininkių investicijas į gynybą nuo BVP. Lietuva su šiemet numatomais 5,33 proc. gynybai lenkia visas kitas Aljanso nares. Įkandin žengia Estija (5,1 proc.), Latvija (4,9 proc.) ir Lenkija (4,68 proc.).

JAV 2026 m. gynybai numato išleisti 3,17, Vokietija – 2,69, Jungtinė Karalystė – 2,56, Prancūzija – 2,2 proc. BVP. Aljanso vidurkis siekia 2,8 proc. BVP.

Skaičiuojama, kad Europos šalių ir Kanados išlaidos 2026 m. pasieks 634 mlrd. JAV dolerių (555 mlrd. eurų), palyginti su 571 mlrd. dolerių (500 mlrd. eurų) 2025 m., tačiau vis dar neprilygs JAV išlaidoms savo kariuomenei. Šis prieaugis yra mažesnis, lyginant su maždaug 19 proc. šuoliu nuo 2024 iki 2025 m.

Pernai birželį vykusio NATO viršūnių susitikimo metu, atsižvelgdamos į Rusijos karą su Ukraina ir spaudžiamos JAV prezidento D.Trumpo, Aljanso narės susitarė ateityje gynybai skirti ne mažiau nei 3,5 proc. kiekvienos šalies BVP.

Ankaros susitikime Lietuvai atstovavo prezidentas G.Nausėda, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai R.Kaunas bei K.Budrys.

Tarp pasaulio lyderių – vieno asmens šou: bedė pirštu į neįprastą D. Trumpo elgesį