Rusijoje baigėsi Valstybės Dūmos rinkimai. Jie vyko tris dienas, tačiau okupuotose Ukrainos teritorijose ir kai kuriuose kituose regionuose, pavyzdžiui, Voronežo srityje, balsavimui buvo skirta net 12 dienų.

Kaip ir tikėtasi, triuškinamą pergalę iškovojo „Vieningoji Rusija“, kuri sustiprino konstitucinę daugumą parlamente. Vladimiro Putino atvirai remiama partija 450 vietų Valstybės Dūmoje užsitikrino net 355 mandatus vietoj buvusio 321.

Tai buvo pirmieji Valstybės Dūmos rinkimai nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.

Paskutinė balsavimo diena prasidėjo ukrainiečių dronų ataka prieš Maskvą – vėl smogta Kapotnios naftos perdirbimo gamyklai. Vidurdienį sutriko popierinių biuletenių išdavimo sistema.

[[ge:lrytas:lrytas:44058735]]

Maskviečiai rikiavosi eilėse prie rinkimų apylinkių, o komisijų darbuotojai juos ragino balsuoti nuotoliniu elektroniniu būdu, kurį dėl neskaidrumo, galimybės kontroliuoti rinkėjus ir klastoti rezultatus kritikavo net sisteminė opozicija.

Stebėtojai visoje šalyje fiksavo biuletenių klastojimo atvejus. Nepaisydama to, Centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovė Ela Pamfilova pranešė tik apie tris pažeidimus. Vienintelė prieš karą pasisakanti partija „Jabloko“, kurios federalinį kandidatų sąrašą valdžia anksčiau pašalino iš rinkimų, pateko į Novgorodo srities parlamentą.

[[ge:lrytas:lrytas:44086397]][[ge:lrytas:lrytas:44136303]][[ge:lrytas:lrytas:44154476]]

Klastoti teko labiau

Rinkimų rezultatus, opozicijos vaidmenį ir galimus klastojimus „Radio Svoboda“ aptarė su Kremlių kritikuojančiais Rusijos ekspertais – buvusiu nepriklausomo rinkimų stebėjimo judėjimo „Golos“ bendrapirmininkiu Romanu Udotu ir politologu, buvusiu V.Putino kalbų rašytoju Abasu Galiamovu.

Ekspertai atkreipia dėmesį į neįprastai didelį rinkėjų aktyvumą – oficialiais duomenimis, jis viršijo 57 proc.

Analitikai mano, kad tai gali rodyti rezultatų klastojimą ir biudžetinių įstaigų darbuotojų stūmimą balsuoti privalomai. Jų dalyvavimas kai kuriuose regionuose buvo sekamas individualiais loterijos bilietais su unikaliu numeriu ir QR kodu. Bilietai buvo skenuojami rinkimų apylinkėse, o loterijos dalyviams dalyti suvenyrai.

„Vieningoji Rusija“ surinko 57,83 proc., Rusijos Federacijos komunistų partija – 13,81 proc. (40 mandatų), Rusijos liberalų demokratų partija – 8,98 proc. (25 mandatai), o „Naujieji žmonės“ – 7,96 proc. balsų (apie 20 mandatų).

„Teisingoji Rusija“ taip pat peržengė 5 proc. slenkstį (apie 8 mandatus).

Visos šios penkios politinės jėgos buvo atstovaujamos ir ankstesnės kadencijos Valstybės Dūmoje.

Galutinius rezultatus CRK skelbia rugsėjo 25 d.

[[ge:lrytas:lrytas:44160399]]

R.Udoto teigimu, rinkimų klastojimų mastas buvo panašus į fiksuotą per paskutinius prieškarinius rinkimus Rusijoje.

„Anksčiau pažeidimus aptikdavome ir įrodydavome, bet mums sakydavo, kad viską išsigalvojame. Šįkart net CRK turėjo pripažinti, kad jų būta.

Patys rezultatai nėra neįprasti: 2011 m. rinkėjų aktyvumas siekė 60 proc., o 2007-aisiais „Vieningoji Rusija“ gavo 64 proc. balsų. Dabar dėmesį patraukė ne skaičiai, o tai, kiek pastangų valdžiai prireikė jiems pasiekti, nes visuomenė priešinosi.

Klastotojams sunkumų sukėlė ne pageidaujamas rezultatas – panašius skaičius jie skelbdavo ir anksčiau.

Problema buvo didelis atotrūkis tarp tikrosios padėties ir siekiamo rezultato. Todėl klastoti teko net ten, kur anksčiau to neprireikdavo. Maskvoje popierinių biuletenių išdavimo sistema sutriko, nes paskutinę rinkimų dieną jų paprašė neįprastai daug žmonių. Sistema tokio antplūdžio neatlaikė“, – aiškino R.Udotas.

Galios demonstravimas

Ar Kremlius patenkintas rinkimų rezultatais ir ar jie gali paveikti tolesnius valdžios žingsnius?

„Už vidaus politiką Kremliuje atsakingi žmonės apskritai yra labai ciniški, tačiau būtent todėl gana adekvačiai vertina padėtį.

[[ge:lrytas:lrytas:44160410]]

Jie, žinoma, supranta, kad rinkimai begėdiškai suklastoti ir jokio mandato jie neturi. Bet kalbos apie mandatą yra oficialios retorikos dalis, todėl ši frazė bus kartojama rituališkai.

Jie netgi nesistengia kuo nors įtikinti visuomenės ir nepuoselėja ypatingų iliuzijų. Yra nekvaili – supranta, kad visos šios kalbos neveikia. Mes jomis netikime, bet nieko negalime padaryti.

Netikime rinkimų rezultatais, jie mus erzina, bet nusivalome pažeminimą ir tylime. Todėl Kremliui rezultatas palankus: žmonės jaučiasi bejėgiai ką nors pakeisti.

O jie, įžūliai šypsodamiesi ir žvelgdami mums į akis, daro tai, ką mano esant reikalinga. Jiems tai – galios demonstravimas.

Kadangi mes rodome savo bejėgiškumą, jie atrodo stiprūs ir sukūrė tokią įžūlią sistemą, kurioje netgi atsargiai opozicijai apskritai nėra vietos.

Atkreipkite dėmesį: rinkimuose pirmąsias tris vietas užėmė skirtingo radikalumo imperialistai. Jie yra nusiteikę prieš Vakarus, remia imperinę politiką ir vadina save stiprios valstybės šalininkais. Žodis „liberalai“ netinka tiems, kurie parėmė karą“, – įsitikinęs A.Galiamovas.

Ramybė – tik sąlyginė

Vis dėlto A.Galiamovas mano, kad po rinkimų, dar kartą suteikusių V.Putino valdžiai teisėtumo regimybę, prezidentui nederėtų atsipalaiduoti.

[[ge:lrytas:lrytas:44160412]]

„Pareigūnams pavyko parodyti V.Putinui, kad jo sukurta sistema pasirengusi gyvuoti dar penkerius metus.

Bet jis smarkiai apsiriks, jei pamanys dabar turintis tikrą mandatą bet kokiems veiksmams. Vos tik padėtis pasikeis, tie patys rusai, kurie dabar jį palaikė, su malonumu jį nuvers.

Priminsiu, kad likus vos dviem ar trims savaitėms iki Rumunijos prezidento Nicolae Ceausescu nuvertimo ir sušaudymo jis buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Tai įvyko valdančiosios partijos suvažiavime, kuriame už jį balsavo absoliuti dauguma. N.Ceausescu kalbą kas kelias minutes nutraukdavo griausmingi plojimai. Kaip sakoma, niekas nežadėjo nelaimės.“

Anot ekspertų, patys rinkimai Rusijoje taip nutolę nuo tikrųjų visuomenės nuotaikų, kad iš valdžios nupiešto skaičiaus nieko neverta spręsti.

Kremlius gali paskelbti rezultatą, kuriuo niekas netiki. Bet jėgos struktūros yra ištikimos V.Putinui ir žiaurios, todėl viešai apie tai niekas nekalba.

„Teisėtumo požiūriu valdžia pralaimėjo. Fiktyvus šių rinkimų pobūdis pernelyg akivaizdus. Vien tai, kad neleista dalyvauti nė vienai prieš karą pasisakančiai partijai, atėmė iš rusų galimybę rinktis svarbiausiu šalies vidaus politikos klausimu – karo ir taikos. Rusai negali nejausti apgaulės. Emociniu lygmeniu žmonės supranta, kad atimta teisė rinktis, – jie neturi galimybės pasakyti „ne“ tam, kas vyksta“, – kalbėjo A.Galiamovas.

Balsuoti leido, pasirinkti – ne: kaip rinkimų baigtį nulėmė Kremlius