PSO specialistai įspėja, kad maro virusas gali „ypač greitai paplisti“ šalies sostinėje Antananaryve. Padėtį sunkina tai, kad užkratą nešiojantys vabzdžiai atsparūs pagrindiniams insekticidams.
Žmonės buboniniu maru paprastai užsikrečia, kai jiems įkanda užkratą nešiojančios musės. Jei liga diagnozuojama anksti, ją įmanoma išgydyti antibiotikais.
Tačiau Madagaskaro atvejis išskirtinis, nes žmonės šį buboninio maro virusą gali perduoti tiesiog kosėdami.
„Dabar atsiradusi rizika, kad liga greitai išplis dėl itin tankiai gyvenamo miesto ir dėl silpnos Madagaskaro sveikatos apsaugos sistemos“, – paskelbė PSO.
Praėjusių metų pabaigoje Madagaskaras jau buvo įspėtas, kad šalyje gali kilti buboninio maro epidemija. Dabar, regis, ji ir prasideda.
Skelbiama, kad ypač didelė rizika užsikrėsti – šalies kalėjimuose, kur knibžda daugybė žiurkių.
Keletas didelių maro pandemijų palietė didelę dalį pasaulio gyventojų bei smarkiai paveikė žmonijos istoriją. Europos istoriją ypač paveikė XIV a. juodoji mirtis – buboninio maro pandemija, pratrūkusi 1347–1351 m. Jos metu išmirė trečdalis Europos gyventojų – apie 34 milijonus žmonių.
Šiemet Vakarų Afrikoje jau fiksuojamas grėsmingo viruso protrūkis – čia ėmė plisti Ebolos hemoraginės karštinė. Iki šiol mirė jau daugiau nei 15 tūkst. žmonių.
Parengė Gintaras Radauskas
